Kraštiečių Seimo narių nuomonės balsuojant už tiesioginius mero rinkimus išsiskyrė

Praėjusį antradienį Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Per surengtą antrąjį balsavimą už tokias Konstitucijos pataisas balsavo 88 Seimo nariai (pataisoms priimti reikėjo 94, t.y. dviejų trečdalių visų Seimo narių balsų), 6 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė.
Dar prieš Seimui balsuojant už minėtas Konstitucijos pataisas, Telšių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje nuo balandžio 6 iki 14 dienos buvo pateikta apklausa: kiek telšiškių pritaria tiesioginiams mero rinkimams. Rezultatas gana nedviprasmiškas: už pasisakė 72 respondentai (80 proc.), prieš – 12 (13,3 proc.), 6 gyventojai neturėjo nuomonės (6,7 proc.). Iš viso balsavo 90 žmonių. Iš tokios, kad ir mažos, apklausos galima susidaryti nuomonę, jog dauguma rajono gyventojų merą norėtų rinkti tiesiogiai.
Kaip savo kraštiečių valią išreiškė telšiškiai parlamentarai: partijos Tvarka ir teisingumas narys Almantas Petkus, Darbo partijos narys Valentinas Bukauskas bei Liberalų ir centro sąjungos narys Žilvinas Šilgalis?
A. Petkus nebalsavo nei už, nei prieš
Savo rinkimų programoje buvęs Telšių rajono savivaldybės meras A. Petkus aiškiai iškėlė tikslą – kovoti už tiesioginius mero rinkimus. Deja, antradienį balsuojant dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius mero rinkimus, A. Petkus, nors ir prisiregistravo, tačiau nebalsavo, t. y. nepaspaudė nei „už“, nei „prieš“, nei „susilaikė“.
Tokį savo pasirinkimą Seimo narys argumentavo tuo, jog, priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas, tačiau nenumačius tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimų, bus nepateisinti rinkėjų lūkesčiai. „Priešistorė tokia, jog praėjusią Seimo kadenciją buvo pateiktos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių mero rinkimų, tačiau nebuvo apsispręsta, kokius įgaliojimus jie turės, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo tvarkietis. – Todėl sutarta, kad iki antro balsavimo už Konstitucijos pataisas, tą dalyką (t. y. kas toks bus išrinktas meras – Tarybos pirmininkas, turintis vietinės atstovaujamosios valdžios galią, ar vykdomosios valdžios galva – maždaug toks, koks dabar yra savivaldybės administracijos direktorius, tik su didesniais įgaliojimais) galutinai išaiškins, tačiau to nebuvo padaryta.“
A. Petkus tvirtino, kad tiek jo, tiek partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime pozicija yra tokia, kad meras privalo būti renkamas tiesiogiai, tačiau jis turi būti Tarybos pirmininkas, turintis atstovaujamosios valdžios galią. „Per antradienį įvykusį balsavimą nebuvo aiškaus sutarimo, kokias galias tiesiogiai išrinktas meras turės, – teigė Seimo narys. – Todėl nebalsavau prieš, nes esu už tiesioginius mero rinkimus, bet ir nebalsavau už, nes jei meras bus tik kaip savivaldybės administracijos direktorius – nepateisinsime rinkėjų lūkesčių.“
Susilaikyti balsuojant arba nedalyvauti – tas pats, kaip balsuoti prieš. Todėl prisiregistravau, tačiau nebalsavau niekaip.“
Politiko nuomone, antradienį balsavimo minėtoms Konstitucijos pataisoms priimti neturėjo būti, nes klausimas nebuvo visiškai išdiskutuotas: „Komitetuose vyko diskusijos dėl mero įgaliojimų. Jas reikėjo užbaigti iki galo ir tik tada pateikti balsuoti už Konstitucijos pataisas kartu su įstatymų pataisomis, kuriomis būtų numatyta, kas toks išrinktas tiesiogiai meras bus. Leidžiu sau manyti, jog dėl balsavimo specialiai buvo paskubėta valdančiosios daugumos, kad Seimo nariai susiskaldytų.“
V. Bukauskas – už
tiesioginius mero rinkimus
Seimo narys, darbietis V. Bukauskas antradienį savo balsą atidavė už tiesioginius mero rinkimus. Paklaustas, kaip vertina įvykusio balsavimo rezultatus, Seimo narys neslėpė nusivylimo: „Visų pirma neigiamai vertinu tas politines partijas, tuos Seimo narius, kurie eidami į Seimo rinkimus darė politiką – žadėjo kovoti už tiesioginius mero rinkimus, o atėjus laikui tai padaryti – net nebalsavo. Tai vertinu kaip viešą žmonių apgaudinėjimą.“ Darbo partijos atstovo manymu, tokiam pasirinkimui įtakos galėjo turėti baimė, jog per artėjančius Savivaldos rinkimus kai kurių partijų atstovai per tiesioginius mero rinkimus nebūtų išrinkti. „Neišsirinkus savo mero, greičiausiai bijoma prarasti įtaką rajono savivaldybėje“, – tikino politikas.
Anot V. Bukausko, Darbo partijos frakcija Seime pritarianti bet kokiam tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimų modeliui: meras gali būti ir savivaldybės tarybos pirmininkas (atstovaujamosios valdžios vadovas), ir vykdomosios valdžios galva.
Ž. Šilgalis įžvelgia politinę veidmainystę
„Patį balsavimą vertinu gerai, tačiau jo rezultatus – blogai. Pritrūko vos kelių balsų, kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Liberalų ir centro sąjungos narys Žilvinas Šilgalis. – Labai blogai, kada kai kurios politinės partijos kalbėjo, jog yra už tiesioginius mero rinkimus, bet iš balsavimo pasitraukė.“ Pasak Seimo nario, Liberalų ir centro sąjungos frakcija Seime visada pasisakė už tiesioginius mero rinkimus: „Aš, kaip ir mano visi partiečiai, balsavome už Konstitucijos pataisas. Meras turi būti renkamas tiesiogiai, o ne išrenkama kažkokia pilka asmenybė iš daugiausiai mandatų Taryboje gavusios partijos sąrašo.“ Politiko žodžiais, rajonui turi vadovauti lyderis – žmogus, kurį gyventojai nori matyti mero poste.
Ž. Šilgalio nuomone, balsavimo rezultatai tik įrodo, jog daugelis Seimo narių dar neišmoko išgirsti gyventojų lūkesčių. „Mane labai nustebino nevieningas telšiškių Seimo narių balsavimas: V. Bukauskas balsavo už ir taip parodė, jog partija nebijo konkurencijos, jei tektų rinkti merą tiesiogiai; A. Petkus nebalsavo iš viso, nors rinkimų programoje ir deklaravo kovosiantis už tiesioginius mero rinkimus – tai paprasčiausia politinė veidmainystė.“ Seimo narys pabrėžė, kad toks A. Petkaus žingsnis tik parodo, jog yra bijoma konkurencijos arba partija suvokia neturinti lyderio, kuris galėtų dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose. O argumentai, kad nėra aiškūs tokio išrinkto mero įgaliojimai, yra tik pretekstas pateisinti nebalsavimą. „Priėmus Konstitucijos pataisas, būtų likę pakankamai laiko įstatymuose sudėlioti ir tuos merų įgaliojimus. Tačiau dabar prie šio klausimo bus galima grįžti tik po metų, praėjus Savivaldos rinkimams“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.