Dar praėjusių metų gruodžio pradžioje Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą Petrą Kuiziną, prašydamas kad šis į Tarybos darbotvarkę įtrauktų jo parengtą sprendimo projektą dėl Telšių šilumos ūkio perėmimo į Savivaldybės rankas. Tačiau kalendoriui ėmus rodyti kitus metus bei apsistojus ties sausio 24 diena, minėtas sprendimas pasiekė tik Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos narių darbo stalus.
Papriekaištavęs merui, kad parengtas sprendimas nebuvo teiktas svarstyti Tarybai praėjusių metų gruodžio mėnesį, A. Lukavičius svarstė, ar iš viso jį prasminga šiandien svarstyti, nes konkursas, kuris Telšių šilumos ūkiui turi parinkti naują nuomininką, įvyks jau vasario 20 d.
Tiek meras, tiek posėdyje dalyvavę teisininkai patikino, jog diskutuoti niekada nėra vėlu, juolab kad dar nėra aišku, ar konkurse išvis atsiras norinčiųjų dalyvauti. O jei ir atsirastų, lieka klausimas, ar laimėtojas Savivaldybei pateiks pakankamai patrauklų pasiūlymą, su kuriuo ji sutiktų.
Antanas NEKRAŠIUS
Pasiūlė persigalvoti
Sausio 24 d. vykusio Kolegijos posėdžio metu Tarybos narys A. Lukavičius priminė, jog Telšių rajono savivaldybės taryba balsų dauguma 2015 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą skelbti Telšių šilumos ūkio nuomos konkursą. A. Lukavičius pabrėžė, jog ir tuomet jis turėjęs kitą nuomonę – Telšių šilumos ūkį, pasibaigus nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“, Savivaldybei perimti į savo rankas ir pačiai imtis šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugų.
Politikas teigė, kad nors nuo 2015 m. praėjo nemažai laiko, tačiau savo nuomonės jis nepakeitė – ir toliau mano, jog mažiausia šilumos kaina vartotojams būtų, jei šilumos tiekimo paslaugas teiktų pati Savivaldybė. Esą taip pat galvoja ir naujoji Vyriausybė. A. Lukavičius netgi pacitavo Vyriausybės programos ištrauką, kurioje teigiama, jog „kainų analizė rodo, kad daugeliu atvejų privatus sektorius nepateisino vilčių – nesumažino šilumos kainų, o kai kuriais atvejais tiesiog piktnaudžiavo užimama padėtimi. Deja, šiandien nepagrįstai didelę Lietuvos gyventojų pajamų dalį „suryja“ mokesčiai už komunalines paslaugas. <…> Valstybės valdomų energetikos įmonių pelno siekis turėtų būti tiesiogiai siejamas su paslaugų kainų mažinimu vartotojams. O šilumos kainų mažinimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys“.
A. Lukavičius: „Telšiškiai kasmet permoka iki 0,5 mln. Eur“
Tarybos narys A. Lukavičius Kolegijos posėdyje kalbėjo, jog Savivaldybei pačiai perėmus valdyti šilumos ūkį, šilumos kainą būtų galima sumažinti, nes, kitaip nei privatus verslas, Savivaldybė nėra suinteresuota gauti pelną.
A. Lukavičius pateikė kitų rajonų šilumos kainų palyginimą. Esą vidutinė šilumos kaina 2016 m. spalio mėn. savivaldybėse, kuriose šilumos ūkis išnuomotas, – 6,93 ct už kWh. Vidutinė šilumos kaina praėjusių metų spalio mėn. savivaldybėse, kuriose šilumos ūkį valdo pačios savivaldybės, – 5,55 ct už kWh.
O šilumos kainos vidurkis 2016 m. savivaldybėse, kuriose šilumos ūkis išnuomotas „Litesko“, – 6,33 ct už kWh. Šilumos kainos vidurkis pernai savivaldybėse, kuriose šilumos ūkį valdo pačios savivaldybės, – 5,55 ct už kWh.
Šilumos kaina Telšių mieste 2016 m. spalio mėn. – 6,80 ct už kWh.
Tarybos narys netgi apskaičiavo, jog dėl nuomojamo Telšių šilumos ūkio telšiškiai permoka iki pusės milijono eurų per metus. „Per metus Telšių miesto daugiabučiuose sunaudojama iki 40 GWh (40 000 000 kWh) šilumos energijos. Įvertinus šilumos kainų skirtumą išnuomotuose šilumos ūkiuose ir šilumos ūkiuose, kuriuos valdo pačios savivaldybės, matome, kad vien Telšių miesto daugiabučių šilumos energijos vartotojai per metus permoka apie 300 000–500 000 Eur“, – įsitikinęs A. Lukavičius.
Konkurso sąlygas ruošė buvęs A. Zuoko patarėjas
„Jūsų nuogąstavimai, pamąstymai man nėra priimtini, – ant Tarybos nario pyktelėjo Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas. – Ką reiškia: už šilumą permoka Telšių gyventojai? Iš kur gavote tokią statistiką? Prašau atsargiau rinkti žodžius! Kitas dalykas – yra galiojantis 2015 m. Tarybos sprendimas, kuriuo nuspręsta Telšių šilumos tinklus nuomoti. Dabar nutraukti nuomos konkursą iki jo likus vos kelioms savaitėms dėl Jūsų argumento „ale bus pigiau“? Kas prisiims atsakomybę – Jūs, Almantai?“ Į šiuos žodžius A. Lukavičius atrėžė, jog atsakomybę turėtų prisiimti tie asmenys, kurie nuomos konkursą vykdo jau antri metai ir nesugeba niekaip jo iki galo įvykdyti…
Šiek tiek apie pasirengimą būsimam konkursui aiškumo Kolegijos posėdžio metu įnešė UAB „Telšių šilumos tinklai“ samdytas energetikos ekspertas Martynas Nagevičius: „Šiuo metu potencialūs konkurso dalyviai teikia klausimus, o mes padedame UAB „Telšių šilumos tinklai“ į juos atsakyti. Asmeniškai mačiau 2 užklausimus iš dviejų potencialių konkurso (vyksiančio vasario 20 d., – red.) dalyvių.“
Pažymėtina tai, kad minėtas energetikos ekspertas – tai buvęs Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko (per Lietuvą ne kartą skambėjusio dėl draugystės su „Vilniaus energija“ – UAB „Litesko“ sesute) patarėjas energetikos klausimais. Ir būtent M. Nagevičius, „Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, UAB „Telšių šilumos tinklai“ padėjo parengti būsimo šilumos tinklų nuomos konkurso sąlygas.
„Kalbant apie šilumos kainas – perduoti šilumos ūkį valdyti privačiam verslui ar imti tai daryti pačiam – turi tiek pliusų, tiek ir minusų, – kalbėjo M. Nagevičius. – Negalima taip visko supaprastinti sakant, jog privatininkas yra plėšikas, kuris pasiima pelną, ir dėl to šilumos kainos yra didelės. Aišku, dalis teisybės yra – privatininkui siekti pelno yra natūralu. Tačiau Telšių šilumos kainos atveju yra daugiau į ką pasižiūrėti…“ Energetikos eksperto akys nukrypo į nepriklausomus šilumos gamintojus. M. Nagevičiaus teigimu, didelę kainos dalį išaugina kintami kaštai: labai daug sumokama nepriklausomiems šilumos gamintojams. Šiems mokama daugiau, nes dėl Vyriausybės nustatyto suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokesčio išaugo kuro sąnaudos.
M. Nagevičius paragino Kolegijos narius neatmesti A. Lukavičiaus parengto sprendimo projekto, bet jį apsvarstyti vasario mėnesį vyksiančiuose Telšių rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. „Nėra aišku, kaip tas nuomos konkursas vasario 20 d. baigsis, – teigė ekspertas. – Ar bus dalyvių, ar laimėtojas pateiks pakankamai patrauklų pasiūlymą ir pan.“ Anot M. Nagevičiaus, to kelio – perimti Savivaldybei šilumos ūkį į savo rankas – šiandien nereikėtų uždaryti, o apie jį kalbėti kaip apie alternatyvą tinklų nuomai.
Reikėtų apie 2,5 mln. Eur
Tarybos narys A. Lukavičius Kolegijos posėdyje taip pat klausė, ar buvo apskaičiuota kiek Savivaldybei kainuotų šilumos tinklų perėmimas į savo rankas. UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus Jurgio Staševičiaus teigimu, praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės įsiskolinimas UAB „Litesko“ siekė 1,3 mln. Eur. Pridėjus šiuos įsiskolinimus, taip pat apyvartines lėšas, jeigu šilumos ūkį tektų perimti šiemet, reikėtų apie 2,5 mln. Eur.