Janina BUCEVIČĖ, istorikė, Žemaičių muziejus „Alka“
Svajokim drąsiai. Lietuvos valstybė turi tris kertinius akmenis, tris reikšmines datas – Mindaugo karūnavimą, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. XX a. mums, lietuviams, teko net du kartus atkurti Lietuvos valstybę, pakilti iš pelenų, iš istorinės užmaršties ir įrodyti pasauliui savo esatį. Kovo 11-oji – valstybės gyvybės šaltinis, iš kurio semiame savo tautos gyvastį, šaltinis, kurio vanduo visiems vienodas, bet skonis – skirtingas, priklausomai nuo jį geriančiojo suvokimo. O koks man ir tau vandens iš šio Lietuvos šaltinio skonis?
Ką tik nuskambėjo šventinės fanfaros, skambūs žodžiai, himnas, plazdėjo vėjyje trispalvės vėliavos… Ar didžiuojamės Lietuvos valstybe, pakilusia lyg feniksas iš pelenų? Ar šventėme savo laisvę, savo atkurtos valstybės jau 34-ąjį gimtadienį? O gal tik dejavome, kad viskas blogai, kad valdžia ne ta ir daro ne taip, kaip mes norėtume?
O ar paklausėme Kovo 11-ąją savęs: o ką aš padariau dėl savo valstybės? Ką aš daviau Lietuvai? Ar viską darau teisingai?
Kad įprasmintume teisingą savo kaip žmogaus laikyseną dar šiame gyvenime, kaip pažymėjo žymus antikos mąstytojas Sokratas, pirmiausia privalome rūpintis savimi, savo siela. Sokratas teisingumą vadina sielos gydymu. Anot Sokrato, būti neteisingam, t. y. turėti neteisingą sielą, kreivą vidinį pasaulį, individui taip pat nemalonu ir neapsimoka, kaip ir turėti ligotą kūną. O teisinga siela – sveika, graži ir laiminga. O kas iš mūsų nenorėtų būti laimingas tiek šiame, tiek anapusiniame gyvenime? Juolab kad teisingumas turi ir kolektyvinės reikšmės bei sukelia akivaizdžių biologinių pasekmių. Antikos mąstytojai neidealizavo nei valstybės, nei demokratinės santvarkos. Net ir neteisybės akivaizdoje svarbu išlikti teisingam, išlikti teisiam kaip Sokratui. Valstybė, demokratija, politinė tvarka idealiu atveju – tai tik priemonė, leidžianti masiškai ugdyti teisingas piliečių sielas. Šią mintį tęsė Platonas ir apaštalas Paulius, kvietę pirmiausia ugdyti save, o tada kartu mokytis teisingumo, burtis į draugijas, organizacijas, sąjūdžius, partijas, reformuoti valstybę taip, kad jos tvarka nulemtų teisingą visų piliečių sielų tvarką.
Yra svarbi žinia mums: šiemet Lietuvoje vyks bent treji rinkimai. O kur dar referendumas dėl pilietybės, dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio išplėtimo. Aktyviai dalyvaukime rinkimuose, referendume, ateikime ir teisingai, nepasiduodami iš rytų sklindančiai dezinformacijai, balsuokime pagal savo sąžinę ir įsitikinimus, neleiskime, kad už mus spręstų kiti, – juk Lietuva – tai mes visi.
„Niekas negali įsivaizduoti, kaip yra brangi laisvė belaisviui. Visos mūsų kalbos sukdavosi tik apie tai. Mes tiesiog fantazuodavom…“ – savo dienoraštyje rašė partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Svajonės 1990 m. kovo 11-ąją virto realybe. O Lietuva, kokia Tu nuostabi! Kokie didingi Tavo žmonės, sugebėję vos per keturiolika metų nuo nepriklausomybės atkūrimo ne tik sukurti tarptautiniu mastu pripažintą valstybę, bet ir ją atvesti į NATO ir ES! Ir šiemet jau dvidešimt metų, kai Lietuva yra šių prestižinių klubų narė, lygi tarp lygių, mes nebesame vienui vieni.
Lietuvos, kaip ir savęs, kūrimas – tai nuolatinis, nepertraukiamas procesas, o Kovo 11-oji – tik atramos, atspirties taškas, neišsenkantis tautos gyvybės šaltinis. Fantazuokim, drąsiai svajokim vardan jos, vienintelės, vardan Lietuvos ir savęs, savo vaikų, vaikaičių, netgi provaikaičių ateities, o mūsų sielos tebūna teisingos, sveikos, gražios ir laimingos.
Loading ...
