Lietuvoje kasmet renovuojama vis daugiau senų, energiškai neefektyvių daugiabučių. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą per 2021 m. buvo atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių, o šiuo metu darbai vyksta dar 600 objektų.
Iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3 000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi 8-asis kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų paraiškų skaičiumi jis sumušė rekordą per visų kvietimų istoriją. Kvietimo metu gautos 784 paraiškos, iš jų 6 pateiktos Telšių rajone.
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. O prie greitesnių ir efektyvesnių atnaujinimo procesų turėtų prisidėti ir įsigalioję programos pakeitimai.
Nuo šiol daugiabučių atnaujinimas vyks efektyviau
Nuo 2022 m. sausio 1 d. pradedama vadovautis nauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tvarka. Tikimasi, kad ji palengvins ir pagreitins renovacijos procesus. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, naujoji tvarka turėtų atnešti pozityvių pokyčių visiems renovacijos dalyviams – butų savininkams, projektų administratoriams ir statybininkams.
„Daugiabučių atnaujinimas turėtų paspartėti dėl trijų priežasčių: procedūrų, pakartotinių sąmatų patvirtinimo ir dėl to, kad užsakymai bus didesni. Todėl stambesni statybininkai ateis į konkursus, bus didesnė konkurencija, vyks optimalesnis planavimas – visa tai leis nupirkti rangovą iš pirmo karto, o ne laukti pakartotinio konkurso“, – tvirtina S. Gentvilas.
Daugiabučių modernizacijos programos pakeitimais naikinama perteklinė biurokratija – nuo šiol gyventojams užteks patvirtinti investicinius planus vieną kartą, pakartotinai to daryti neteks.
Administratorių laukia didesnė finansinė nauda – valstybė beveik padvigubino kompensacijas už daugiabučių atnaujinimo projektų valdymą. Papildomai jų laukia ir avansiniai mokėjimai už modernizacijos procesų valdymą. Seniau pirmąjį mokėjimą administratoriai gaudavo tik po dalies statybos darbų atlikimo.
Dar vienas įsigaliojęs pokytis – leidimas didesniems pastatams projektavimo ir statybos darbų konkursą skelbti bendru viešuoju pirkimu. Tikimasi, kad tai leis pasiekti kokybiškesnių rezultatų per trumpesnį laiką.
Taip pat nuo šiol bus skelbiami konkursai atnaujinti ne po vieną, o po keletą pastatų. Tai turėtų paskatinti ir didesnes statybos įmones imtis daugiabučių atnaujinimo projektų, o kartu optimaliau ir aiškiau planuoti darbus.
Ateityje – dar daugiau pokyčių
„Pastarųjų metų modernizacijos tendencijos rodo, kad geri pavyzdžiai nustelbia mažiau gerus ir kad renovacija nebėra kvestionuojama. Senų, energiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai tiesiog laukia savo eilės atnaujinimo procese“, – kalba aplinkos ministras.
Pasak S. Gentvilo, šiemet įsigalioję pakeitimai – tik tarpinė daugiabučių modernizacijos projektų efektyvinimo stotelė. Pasak ministro, 2022 m. tikslas yra įgyvendinti ir modulinę renovaciją. Ji leis išspręsti statybininkų stygiaus problemą ir padaryti procesą tokį, kad jis galėtų būti vykdomas ir žiemą. Manoma, kad jei sugebėsime paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesus, 1 000 namų per metus atrodys kaip mažas skaičius.
O ka daro mazos savivaldybės. Namai statyti 1930 ar 1957 metais. Ir niekam nerupi kaip zmones gyvens toliau kai namai sugrius nes tokiu pinigu pensininkai neturi