„Pagaliau man į Telšius pavyko atvežti operą“, – džiaugsmo neslepia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. Prieš 25-erius metus iš gimtojo Eigirdžių kaimo išvykęs studijuoti režisūros į Klaipėdą neapsiriko. Šiandien buvęs kraštietis – ne tik visų gerbiamas vadovas, bet ir pripažinimą pelnęs režisierius, o jo darbai įvertinti aukščiausiais šalies apdovanojimais.
Aurelija SERVIENĖ
Telšių rajono Eigirdžių kaimas – čia užaugo Ramūnas Kaubrys. Baigęs dabartinę Eigirdžių pagrindinę mokyklą, vidurinį išsilavinimą įgijo Ubiškėje.
Nuo pat mažens eigirdiškis domėjosi daugiau kūrybiniais ir meniniais dalykais: šoko, dainavo, deklamavo eilėraščius, dalyvavo visuose konkursuose. Jo tėvai – buvę tremtiniai. Gyvenimas, tremtys išdraskė visą jų giminę, todėl niekas neturėjo galimybės siekti mokslo. Tačiau Ramūnas visada svajojo mokytis – studijuoti dideliame mieste.
„Kai atėjo laikas rinktis studijas, mano sritis buvo daugiau humanitarinė. Tam įtakos turėjo dabartinė Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Juškienė. Ji buvo mano lietuvių kalbos mokytoja. Tad pirmosios mano studijos buvo lietuvių literatūra ir režisūra. Po vienerių metų perėjau į režisūros studijas. Mano gyvenime atsirasti režisūrai įtakos turėjo kita mano mokytoja – lituanistė Irena Šatkauskienė. Ji man dar paaugliui nuoširdžiai patarė rinktis aktorines studijas Vilniuje arba režisūrą Klaipėdoje“, – prisiminimais dalijosi režisierius.
R. Kaubrys juokiasi, jog tuomet žmonėms iš Eigirdžių Vilnius atrodė labai toli – tarsi kosmosas. Tad lėmė praktinė pusė – studijoms pasirinkta Klaipėda.
„Šeimoje augome keturi vaikai. Aš – pagrandukas, buvau vienintelis, kuris labai troškau mokytis. Mūsų šeimoje nebuvo didelių studijavimo patirčių, todėl tėvams buvo patraukliau, kad aš būčiau arčiau jų. O Klaipėdoje gyvena daug giminių, tad nebereikėjo rūpintis kur gyventi“, – pasakojo buvęs kraštietis. Režisierius šiandien dažnai susimąsto, kaip vis dėlto sunku jaunam žmogui – paaugliui – apsispręsti, ką studijuoti, nežinant to platesnio pasaulio.
Šie metai R. Kaubriui jubiliejiniai – sukanka 25-eri, kai jis gyvena Klaipėdoje. „Grįžti į Telšius aš niekada neplanavau. Visada mane lydėjo noras siekti kažko daugiau. O svajonėse buvo didelis miestas. Nors šiandien mano nuomonė jau pakitusi – galėčiau grįžti. Dabar galvoju, jog įspūdingas didelis miestas tikrai nėra svarbu, įspūdingiau yra tai, kad tu būtum naudingas“, – prisipažino pašnekovas.
Nors R. Kaubrys šiuo metu yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, tačiau vis dar nenori paleisti kūrybinės gijos – grįžta prie režisūros. Šįkart jis į gimtąjį miestą atvežė Giovanni Battista Pergolesi komišką operą „Tarnaitė ponia“.
„Atvežčiau ir daugiau spektaklių, bet Telšiai negali patenkinti visų mano norų. Turėti ryšį su gimtine noriu, bet galimybės čia yra ribotos. Telšiuose niekaip nesutvarkoma didžioji scena. Visi mano kūriniai yra labai didelio masto, juose dalyvauja mažiausiai 100 žmonių. Aš labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas gražėja, tvarkosi. Anksčiau ar vėliau ta scena bus, bet gaila, kad spektakliai irgi sensta…“ – apgailestavo vyriškis.
Kai teatro vadovas darbo reikalais važinėja po didžiuosius Lietuvos miestus ir sutinka jų teatrų direktorius, pastebi, jog visi labai daug kalba apie Telšius ir vienareikšmiškai vieni kitiems pataria ten nuvažiuoti. Todėl ir jis, jei tik yra proga, visuomet pasako esantis iš Žemaitijos sostinės – iš Telšių, tikras žemaitis, dar nepamiršęs žemaičių kalbos.
„Norėtųsi Telšiams linkėti, kad galėtų jie priimti savo vaikus su jų didelio masto darbais. Aišku, aš labai kviečiu atvykti ir į mūsų teatrą Klaipėdoje“, – sakė R. Kaubrys.
Pazystame d.kaubri.dziaugsimes suzinoje ,kad duok dieve,nebutu giminaitis.sekmes.
Sveikinu Doncę su kūrybine branda, o mano atmintyje jisai išliks „pamaiva”…Gaila, kad tiek daug laiko nuplaukė su Pateklos vandeniu, bet dabar žinau, kad dar vėins truopnę pažįstams žemąitės atradą sąvą vėiškeli…Kados anam nepatynk Vilnius, teks anūn aplonkyt Klaipuo pėduo, ė pasėrokout…, jaunas dėinas prėsėmynti.