Po regioninio kelio Telšiai–Varniai–Laukuva atkarpos Rainiuose remonto ši gyvenvietė tapo bene vienintelė, kurioje automobiliai gali važiuoti 70 km/val. greičiu, kai paprastai Kelių eismo taisyklės tokiose gyvenvietėse leidžia važiuoti iki 50 km/val. greičiu. Kitaip tariant, kelininkai Rainius padarė unikalia gyvenviete.
Aistas MENDEIKA
Pirmasis pavojaus varpais skambinti pradėjo Viešvėnų seniūnijos seniūnas Sigitas Motuzas, kreipęsis į Eismo saugumo komisiją. Pasak jo, po kelio rekonstrukcijos Rainiuose ne tik nepasidarė saugiau, bet atvirkščiai – pereiti kelią žmonėms pasidarė itin pavojinga. Mat kelio ženklą, žymintį gyvenvietės, kurioje automobilių greitis leidžiamas iki 50 km/val., pradžią, perkėlus giliau į gyvenvietę, už jos ribų atsidūrė ir perėjimas su saugumo salele, ir autobusų stotelė.
Eismo saugumo komisijos seniūnas prašė sugrąžinti į ankstesnę vietą kelio ženklą Nr. 550 arba bent prie perėjimo per kelią įrengti pėsčiųjų perėją žyminčius kelio ženklus Nr. 533, 534.
Tačiau Eismo saugumo komisija šį kartą padėti galėjo ne itin daug. Mat kelias yra regioninis ir jo priežiūra rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Todėl Eismo saugumo komisija galėjo tik persiųsti seniūno raštą šiai institucijai.
Eismo saugumo komisijos pirmininkas Almantas Lukavičius „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog komisija daugiau nieko padaryti negalinti, o iš LAKD gautas atsakymas yra gana kategoriškas.
„Automobilių kelių direkcijos rašte aiškiai teigiama, jog Rainiuose kelio ženklai nebus nei keičiami, nei įrengiami kitoje vietoje, atsižvelgiant į gyventojų prašymą. Direkcijos atstovai, matyt, turi savo nuomonę ir savaip traktuoja kelio ženklų reikšmes“, – sakė A. Lukavičius.
LAKD atstovų raštas Eismo saugumo komisijai tikrai įdomus. Pirmiausia vienas iš jo autorių net pajuokavo: esą atsakymą dėl Rainių komisijai teikia Almantas Rainys.
„Jeigu rimčiau, tai tiek prašymai, tiek svarstymai visuomet turi būti pagrįsti… Deklaruojate, kad kelyje po remonto atsirado pasikeitimų ir kažkodėl dėl to pokyčio kelyje tapo nesaugu… Tai gal kaip tik prieš tai buvo nesaugu, o dabar saugu. Pokyčiai ir yra pokyčiai, prie kurių reikia priprasti, o senoji tvarka ar buvę eismo organizavimo sprendiniai istoriškai arba jau neatitinka šios dienos norminių teisės aktų reikalavimų, arba iš principo senamadiški, arba net su klaidomis“, – teigiama LAKD rašte.
Vadinasi, LAKD atstovų nuomone, kelio ruožas, kuriame leidžiamas automobilių greitis iki 70 km/val., yra saugesnis nei ten, kur leidžiama važiuoti iki 50 km/val. greičiu.
Be to, ruože, kuriame važiuoti galima didesniu greičiu nei anksčiau, atsidūrė ir autobusų stotelė, ir perėjimas pėstiesiems su saugumo salele. Šiuo perėjimu, anksčiau buvusia pėsčiųjų perėja, rainiškiai dažnai naudojasi eidami į kitapus kelio esančias įmones.
Taip pat LAKD atstovai paaiškino, jog „kelio ženklai yra techninės eismo organizavimo priemonės, o ne riboženkliai. Nė viename teisės akte nėra nurodyta, kad minimi ženklai turi atitikti gyvenviečių administracines ribas ir kad būtinai tik tokiais ženklais žymimos gyvenvietės. Tai atitinkamai minėti kelio ženklai statomi ties namų apstatymu, o ne „laukuose“, arba, kitaip tariant, kur užmiesčio vairavimo aplinka keičiasi į gyvenamąją vairavimo aplinką (realiai matosi namai, apšvietimas, parduotuvės, šaligatviai)“.
Tačiau Kelių eismo taisyklės teigia šiek tiek kitaip, nei mano kelininkai. Kelio ženklas Nr. 550 – Gyvenvietės pradžia (Gyvenvietės, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimai, pradžia), Nr. 551 – Gyvenvietės pabaiga (Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Taisyklių reikalavimai).
Kokiais metodais LAKD atstovai nustato pėsčiųjų srauto intensyvumą, neaišku. Eismo saugumo komisijos gautame atsakyme teigiama: „Pėsčiųjų ir perėjų taisyklės numato, kad kai kelyje per 1 valandą yra mažiau kaip 60 pėsčiųjų, kertančių kelią, tai pėsčiųjų perėjos nerengiamos, o vietoje jų įrengiami pėsčiųjų perėjimai. Tai reiškia, kad pėstiesiems sudaromos patogios priėjimo sąlygos prie kelio kirtimo vietos, tačiau nestatomi nei pėsčiųjų perėjų kelio ženklai, nei ženklinamas dangoje „zebras“. Tokiu atveju pėsčiasis, pagal Kelių eismo taisykles, neturi jokių pirmumo teisių įžengti į kelią ir gali pereiti kelią tik praleidęs visus važiuojančius automobilius.“
Rainiuose galima pakelėje prastovėti ir dvi valandas ir nepamatyti nė vieno per kelią einančio žmogaus. Tačiau vargu ar tokia situacija susiklosto piko valandomis, kai gyventojai eina į darbą ar grįžta iš jo. Kokiu laiku buvo stebimas perėjimas per kelią ir ar apskritai jis buvo stebimas bei skaičiuojami pėstieji, LAKD atstovas A. Rainys, deja, nepaaiškino.
„Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, informuoju, kad po kelio remonto jokie pakeitimai nebus daromi. Projekto rengimo metu įvertinamos visos eismo sąlygos ir rizikos, parenkamos atitinkamos eismo organizavimo priemonės“, – teigiama LAKD atstovų rašte.
Kitaip tariant, Rainių gyventojai gali pūsti prieš vėją kiek tinkami, tačiau LAKD atstovų nuomonės ir kelio ženklų reikšmių traktavimo nepakeis. Nebent, neduok Dieve, atsitiktų kokia nors nelaimė, galinti tapti svariu argumentu, kad naujoji eismo tvarka Rainiuose yra pavojingesnė nei buvusi iki kelio remonto.
vo da saka kad žmonis tobulė er protingė. Vo gal tikra? Juk na kelininka kalti ka mas i kėta posi tobulėjam