Laisvalaikis šiandien atrodo visai kitaip nei prieš dešimtmetį. Vieni ir toliau renkasi tai, ką galima paliesti ir pamatyti gyvai, kiti vis dažniau savo vakarus praleidžia prisijungę prie interneto. Įdomiausia tai, kad abu pasirinkimai Lietuvoje gyvuoja lygiagrečiai, ir nė vienas jų neketina užleisti savo vietos.
Laisvalaikis, kurį galima paliesti
Kartais geriausios idėjos gimsta iš paprasto trūkumo. Vembūtų kaimo bendruomenė ilgą laiką neturėjo vietos, kur šeimos galėtų kartu praleisti laiką aktyviai, todėl kartu su vietos ūkininku, skyrusiu 80 arų savo lauko, įrengė kukurūzų labirintą. Rezultatas pranoko lūkesčius: nuo pat pirmos dienos susidomėjimas didelis, o žmonės, pasak bendruomenės pirmininkės, mielai pasiklysta tarp aukštų kukurūzų stiebų vien tam, kad savarankiškai rastų kelią atgal. Lankymas nemokamas, o vietoje pastatyta taupyklė leidžia kiekvienam prisidėti tiek, kiek nori, taigi galima teigti, kad idėja gimė ne dėl pelno, o iš noro sukurti vietą, kurios bendruomenei tiesiog trūko.
Panašių iniciatyvų gausu visame Telšių krašte, kur kaimo bendruomenės renkasi paminėti tradicines šventes, o sporto ir pramoginių renginių mėgėjus kasmet pritraukia vis labiau populiarėjantys vasaros festivaliai. Šie projektai turi vieną bendrą bruožą: jie reikalauja fizinio dalyvavimo, planavimo ir noro išeiti iš namų nepaisant to, kad daugybė kitų skaitmeninių pramogų yra pasiekiamos vos vienu paspaudimu. Tokie projektai primena, kad laisvalaikis, kuriam nereikia jokio ekrano, vis dar turi savo vietą ir yra svarbesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
O kiek laiko praleidžiame prisijungę?
Vis dėlto skaičiai rodo ir kitą pusę. 2023 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 89 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų aktyviai naudoja internetą, daugiausia laisvalaikui: žiūri filmus ar televizijos laidas, klausosi muzikos, žaidžia ar atsisiunčia žaidimus. Jauniausioje, 16–24 metų, amžiaus grupėje internetu naudojasi beveik visi, o ir vyriausioje, 65–74 metų, grupėje šis skaičius kasmet auga. Tie patys duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų prie interneto jungiasi kasdien, taigi skaitmeninė erdvė nėra tik reta pramoga ir daugumai šalies gyventojų tapo įprasta dienos dalis.
Įdomu tai, kad skaitmeninis laisvalaikis nebūtinai reiškia vienatvę. Filmų vakarai su draugais per vaizdo skambutį, bendri žaidimai internetu su giminaičiais kitame mieste ar tiesiog muzikos grojaraščių dalijimasis padeda palaikyti ryšį, tiesiog pasitelkiamos kitos priemones nei anksčiau. Statistikos skaičiai kasmet auga, ir tai natūralu: telefonas visada po ranka, o pasirinkimų, ką su juo veikti vakare, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo.
Kodėl vieni renkasi bendruomenę, kiti – ekraną
Šis pasirinkimas retai būna galutinis ar principinis. Dažniau tai priklauso nuo dienos, nuotaikos ar tiesiog to, kiek liko energijos po darbo. Norint dalyvauti bendruomenės renginyje reikia išeiti iš namų, susitarti su kitais ir prisitaikyti prie iš anksto nustatyto laiko. Tuo tarpu skaitmeninės pramogos yra pasiekiamos tą pačią akimirką, kai tik norite atsipalaiduoti. Nė vienas variantas nėra „teisingesnis“, tiesiog jie prisitaiko prie skirtingų poreikių: vienas – bendrystės, kitas – patogumo ir greičio.
Amžius čia taip pat atlieka savo vaidmenį, nors ir kiek kitokį nei įprasta manyti. Jaunesni gyventojai dažniau renkasi skaitmenines pramogas vien dėl to, kad su jomis užaugo, tačiau vyresnio amžiaus žmonių, laisvalaikiu besinaudojančių internetu, dalis taip pat sparčiai auga kiekvienais metais. Tuo pačiu metu bendruomeniniai renginiai, tokie kaip labirintas Vembūtuose ar vietos šventės, dažnai suburia kelių kartų šeimas, kurioms svarbu praleisti laiką kartu, o ne atskirai prie savo ekranų. Taigi ribą tarp „skaitmeninio“ ir „gyvo“ laisvalaikio dažnai nubrėžia ne amžius, o tai, ko konkrečiu momentu labiau reikia: judėjimo ir bendrystės ar ramybės bei patogumo.
Vienas paspaudimas, dešimtys pasirinkimų
Būtent šis patogumas ir paaiškina, kodėl skaitmeninio laisvalaikio pasiūla per pastaruosius metus taip išaugo. Kadaise vakaro pramoga ribojo tuo, ką rodė televizija. Dabar pasirinkimų yra tiek, kad daugiau laiko praleidžiame ne ieškodami pramogų, o bandydami iš jų išsirinkti. Srautinio turinio platformos per kelerius metus pakeitė įprotį laukti savaitinių serialų, muzikos ir tinklalaidžių programėlės leidžia susikurti asmeninį garso takelį kad ir ką veiktumėte, o socialiniai tinklai tapo vieta, kur laisvalaikis ir bendravimas su artimaisiais susilieja į vieną.
Prie šio sąrašo priskirtinos ir mobiliosios žaidimų programėlės, kuriose draugai gali žaisti kartu, net gyvendami skirtinguose miestuose ar šalyse. Taip pat vis platesnė ir realaus laiko sporto ir pramogų transliacijų pasiūla, kuri sutelkia bendruomenes. Vieni renkasi serialą, kiti – muziką ar tinklalaidę, treti prisijungia prie mobiliojo žaidimo su draugais, o dar kiti retkarčiais užsuka į kazino internetu, nes ši pramoga daugeliui jau seniai persikėlė į skaitmeninę erdvę.
Vietos pakanka abiem pasirinkimams
Kontrastas tarp bendruomenės kukurūzų labirinto ir dešimties mobilių programėlių kišenėje gerai parodo, koks įvairus yra šiandieninis laisvalaikis. Jis nebeišsitenka viename formate, tačiau būtent tokia pasirinkimo laisvė geriausia atspindi šiuolaikinį žmogų. Vieną vakarą gali norėtis susitikti su kaimynais prie kukurūzų lauko, kitą – tiesiog atsisėsti patogiau ir pasirinkti kažką, ką siūlo ekranas.
Svarbiausia, šie pavyzdžiai įrodo, kad nei viena laisvalaikio forma nenustelbia kitos. Bendruomenės renginiai neišnyko vien todėl, kad atsirado nauja programėlė, o skaitmeninės pramogos neišstumia noro kartais tiesiog išeiti iš namų ir gyvai pabendrauti su draugais. Laisvalaikio praleidimo būdai dažnai yra individualus pasirinkimas, o jų gausa leidžia žmonėms priimti geriausią sprendimą, nesvarbu, ar norite vakarus leisti bendruomenės apsuptyje, ar dažniau renkatės pramogas skaitmeninėje erdvėje.
Loading ...
