
Vis daugiau žmonių pirmuosiuose aukštuose ar su kiemo išėjimu gyvenančių butų savininkų nusprendžia terasą paversti dar funkcionalesne – įstiklinti ją ir naudoti kaip papildomą erdvę. Tačiau daugiabutyje įrengti stiklinius sprendimus nėra taip paprasta, kaip individualiame name. Čia tenka paisyti įstatymų, bendrų taisyklių ir kaimynų nuomonės.
Pasak statybos darbų rangovo Kasparo, dirbančio su daugiabučių modernizavimu ir mažos apimties individualiais projektais, įstiklinimas be derinimo – vienas dažniausių klientų pažeidimų apie kurį jie sužino jau po konflikto su kaimynais ar baudos iš savivaldybės. Visgi terasų stiklinimas žinant kas ir kaip – tikrai paprastas.
Ar daugiabutyje galima stiklinti terasą?
„Galima, bet ne taip, kaip daugelis įsivaizduoja – užsisakei langus, susiradai meistrą ir per savaitę jau geri rytinę kavą. Terasa daugiabutyje – ne tavo asmeninė nuosavybė, tai bendro naudojimo konstrukcijų dalis“, – sako Kasparas.
Pagal galiojančius įstatymus, terasos įstiklinimas laikomas statinio išorės keitimu, todėl reikia gauti leidimą. Net jei konstrukcija lengva ir neva „laikina“ – tai vis tiek priskiriama mažos apimties statybos darbams, kurie reikalauja:
- kaimynų pritarimo,
- techninio projekto,
- savivaldybės leidimo (dažnu atveju).
Kaimynų palaiminimas – būtinas
„Pats svarbiausias žingsnis – ne stiklas, o santykiai su kaimynais. Kai žmonės tiesiog imasi darbų be pasitarimo – prasideda nesutarimai. Ir dažniausiai ne dėl pačios terasos, o dėl požiūrio“, – pastebi rangovas.
Norint teisėtai stiklinti terasą, reikia:
- daugumos gyventojų raštiško sutikimo (jei keičiama išorė),
- visų savininkų pritarimo, jei terasa peržengia bendrosios nuosavybės ribas arba įrengiama ant stogo, perdangos, po langais.
„Esu matęs atvejų, kai viena įstiklinta terasa užsitraukė trijų laiptinės gyventojų pyktį – ne dėl vaizdo, o dėl to, kad niekas nieko nepaklausė. Per mėnesį savivaldybė pareikalavo viską demontuoti. O ten jau buvo šildymas, baldai, net roletai“, – sako Kasparas.
Projektas – ne formalumas, o apsauga
Jeigu terasa bus stacionari, su rėmais, stogeliu ar net šildoma, būtina parengti projektą, dažniausiai – supaprastintą.
Jis padeda:
- įvertinti, ar konstrukcija atitinka statinio reikalavimus;
- užtikrinti, kad nepažeidžiamos priešgaisrinės ir inžinerinės sistemos;
- išvengti problemų parduodant butą (nelegalus įstiklinimas gali būti traktuojamas kaip pažeidimas).
„Yra klientų, kurie projektą laiko pertekliniu biurokratizmu, bet dažniausiai būna taip: kai įlenda pirmosios šalnos ar pradeda lyti, visi prisimena, kad nebuvo nei projektų, nei izoliacijos, nei sprendimų dėl lietaus nutekėjimo. Tada skambina mums“, – teigia Kasparas.
Nelegalus stiklinimas „ant senų pamatų“
Vienas iš dažnų atvejų – kai gyventojas išnaudoja buvusią atvirą zoną po langais ar ant stogelio ir įrengia „mini-verandą“.
Tokiu atveju dažnai pažeidžiamos:
- fasado architektūrinės linijos,
- vėdinimo, evakuacijos normos,
- net kaimynų teisės į natūralią šviesą.
„Net jei prieš tai ten buvo sena medinė „būdelė“ – tai nereiškia, kad ją galima pakeisti į aliuminio konstrukciją be leidimų. Statybos inspekcija tokiais atvejais dažnai reikalauja pašalinti viską“, – pabrėžia Kasparas.
Per ryškus dizainas
Daugiabutyje kiekvienas sprendimas turi derėti su bendra pastato išvaizda. Tai ne tik estetika – tai statybos reglamento reikalavimas.
„Kartą viename projekte žmogus pasirinko ryškiai bronzinį aliuminio profilį ir veidrodinį stiklą. Atrodė įspūdingai, bet prie šviesaus fasado – kaip iš kitos planetos. Savivaldybė atmetė projektą, reikalavo keisti spalvas. Tai kainavo antrą montavimą“, – pasakoja Kasparas.
Terasa daugiabutyje – puikus būdas padidinti gyvenamąją erdvę ir komfortą, tačiau be tinkamų leidimų, projektų ir komunikacijos su kaimynais – net geriausias sprendimas gali virsti brangia problema.
Kaip sako rangovas Kasparas: „Kai darai ne tik sau, bet ant bendro namo sienos – turi galvoti kaip šeimininkas, o ne kaip svečias. Tada nei savivaldybė, nei kaimynai netaps kliūtimi, o tik dalimi sprendimo.“