Gera idėja – surinkti kaimo žmonių atsiminimus, nuotraukas ir išleisti knygą? Puiki, bet daug kainuojanti. Ir ne tiek pinigų (jų taip pat, žinoma, reikia), kiek laiko, pastangų, užsispyrimo ir nuoseklumo.
Šiemet Grūstės kaimo gyventojai ir iš jo kilę kraštiečiai galės į rankas paimti tokią knygą. Leidinio kelias nuo idėjos iki spaustuvės buvo ilgas, trukęs beveik dešimtmetį.
Kito mūsų rajono kaimo gyventojai jau seka grūstiškių pavyzdžiu – subūrė grupę, kuri iš pradžių imsis knygos apie Ketūnus paruošimo, o paskui – ir leidybos reikalų.
Ruošiasi atlaidams ir knygos pristatymui
Rugpjūčio 15 d., per Žolinę, į gimtąjį Grūstės kaimą atvykę ir čia gyvenantys žmonės galės įsigyti knygą „Grūstė“. Ji spausdinama Klaipėdos universiteto leidykloje.
Šio leidinio sumanytoja – sediškė Genoveita Gricienė, kraštiečių prisiminimus ir kelis šimtus nuotraukų surinko grūstiškių darbo grupė su kariškiu lakūnu Audriumi Gineičiu priešakyje. Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys sutiko būti šios knygos sudarytoju.
G. Gricienė „Santarvei“ sakė, kad tuo pačiu keliu bus einama ir ruošiant knygą apie Ketūnų kaimą: jau susibūrė kraštiečių darbo grupė, suplanavo darbus, galutiniu parengimu ir leidyba užsiims prof. R. Balsys.
Be kita ko, sediškė sakė patikrinusi tiesą, jog vienas geras bendras geras darbas žmones suburia ir kitiems ne mažiau svarbiems darbams.
Artėja Šv. Marijos Magdelenos atlaidai, kurie tradiciškai vyksta Grūstės kapinėse, po to – ir susitikimas per Žolinę. Būrelis Grūstę mylinčių žmonių prieš didžiąsias vasaros šventes susirinko į talką.
„Seniai generalinio valymo laukusi Grūstės bažnytėlė atsinaujino iš pagrindų. Talkai vadovavo pročkelė Jolanta Kareivienė, o visus sukvietė ir patalkį suorganizavo kariškis lakūnas Audrius Gineitis, dėl savo kaimo aukojantis labai daug. Ir svarbiausia – su džiaugsmu“, – pasakojo G. Gricienė.
Talkininkai gerai pasidarbavo: nuvalė langus iš lauko ir iš vidaus, išvalė visas bažnyčios kertes. Aplink bažnytėlę buvo išravėtos piktžolės. Bažnyčios tvarkytoja (pročkelė) Jolanta negalėjo atsidžiaugti – tai bent darbininkai susirinko ir dirbo linksmai pajuokaudami.
Iki talkos Virginija ir Kęstutis Monstavičiai gėlėmis išrašė kaimo pavadinimą – GRŪSTĖ.
Susibūrė ketūniškiai
Ketūnuose susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri svarsto, planuoja, telkia jungtines pajėgas renkant kraštotyrinę medžiagą apie šį kaimą.
G. Gricienė pasakojo: „Kaimas didelis, turi seną istoriją, jame gyveno daug įdomių žmonių. Kaimo istorijoje – ir rusų sentikių gyvenimai. Yra išlikusios ir sentikių kapinės.“
Ji vardijo: iš Ketūnų kilęs garsusis partizanas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, žinomas aktorius Valerijonas Derkintis, rašytojas Algirdas Pocius, poetė Bronė Juškaitė. O kur dar Ketūnų dvaro istorija, malūnai ir malūnininkai, mokyklos ir mokytojai, gražios sodybos…
Po pirmojo susirinkimo buvo nutarta pradėti kiekvienam nuo savęs. Aleksas Derkintis turi daugybę giminės nuotraukų ir užrašytų prisiminimų. Jis labai tikisi prisitraukti į grupę savo draugą – istoriką Povilą Šverebą. Viktoras Vanagas taip pat turi ką papasakoti apie išsišakojusią Vanagų giminę.
Sigitas Gricius su dideliu ūpu susirašė ketūniškių, apie kuriuos būtina surinkti medžiagą, sąrašą. Kostas Šakys turi galimybę pasižiūrėti, kaip buvo naikinami Ketūnai, kaip keitėsi kaimo ribos.
Netikėtos ir naudingos pažintys
Genovaitė Vanagienė visiškai atsitiktinai užmezgė ryšius su Ketūnų sentikiais, nepraradusiais savo tikėjimo ir dabar gyvenančiais Kėdainiuose, tą pačią atsitiktinumų dieną ant sentikių kapelių ji sutiko Indianos universiteto profesorių Džefrį D. Holdemaną, kuris jau kelerius metus atvažiuoja į Lietuvą tyrinėti rusų sentikių kapų.
Taip sentikių tema atiteko Genovaitei, be to, ji taps renkamos medžiagos, nuotraukų saugotoja, archyvuotoja, administruos „Facebook“ paskyrą, kuri sukurta tikintis išsibarsčiusių po pasaulį ketūniškių dėmesio. G. Vanagienė jau dabar turi išsaugojusi spausdintus „Santarvės“ tekstus, savo parengtus lankstinukus apie kaimą.
Ateina darbų metas kaime, todėl susirinkimams paskelbta pertrauka iki vėlesnio rudens.
Audronė MALŪKIENĖ