Praėjusį antradienį sušauktame Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdyje vyko plačios diskusijos žemaičių kalbos išsaugojimo ir vartojimo tema. Pranešimus skaitė knygos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius prof. Juozas Pabrėža, prof. Algirdas Žebrauskas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Tarvainytė, mero patarėja Rugilė Kumžaitė. Simboliškai Kolegijos posėdyje kalbėta žemaičių kalba.
Antanas NEKRAŠIUS
J. Pabrėža: „Ypač svarbu integruoti žemaičių kalbą į švietimo sistemą“
„Telšiškiai, rodote gražų ir sektiną pavyzdį, kaip reikia saugoti ir puoselėti žemaitišką tapatybę, – susirinkusius Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos narius sveikino prof. J. Pabrėža. – Ir šiandien jūs svarstote klausimą dėl žemaičių kalbos išsaugojimo ir vartojimo. Kas begali būti svarbiau?“
Profesorius sakė, kad jis, kaip vienas iš žemaičių kalbos sergėtojų, šiandien aukštai iškėlęs galvą ir su pasididžiavimu gali sakyti, jog žemaičių kalba per pastaruosius kelis dešimtmečius išgyvena pakilimą. „Tai rodo ir naujausi mokslo tyrimai. Padariau 10 metų lyginamąją analizę, kuri aiškiai parodė, kaip per tą laiką pasikeitė pačių žemaičių nuostata apie žemaičių kalbą. Šiandienos žemaičiai pripažįsta ją kaip gimtąją kalbą. Ne lietuvių, o žemaičių! Bet juk taip ir yra – pirmiausia mes išmokstame savo kalbą ir tik paskui, po kiek laiko, mokykloje mokomės lietuvių kalbą, dar kitas kalbas. Džiugu matyti, kad ir jaunimui šiandien yra garbė kalbėtis žemaitiškai, – kalbėjo J. Pabrėža. – Kalba išgyvena pakilimą, ir tai mes turime išnaudoti. Daromi labai rimti žingsniai siekiant, kad žemaičių kalba būtų išsaugota ir įteisinta. Neseniai vykęs Žemaičių kongresas skirtas Žemaitijos istorijai ir kalbai, kuriame gimė net keletas rezoliucijų. Su viena iš jų prisibeldėme net iki Seimo kultūros komiteto.“ Pranešėjas vylėsi, jog žemaitiškumo išsaugojimo, puoselėjimo klausimas greitu laiku bus pradėtas svarstyti Vyriausybės lygmeniu.
„Žemaičių kalba registruota pasauliniame registre, – pabrėžė knygos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius. – O registruota dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, kad būtų galima registruoti kalbą, ji privalo turėti gramatiką. Tą pastaruoju metu pavyko įrodyti. Mes turime žemaičių kalbos gramatiką ir turime visus kiekvienai kalbai privalomus lygmenis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. Antra priežastis, dėl kurios buvo galima registruoti žemaičių kalbą, – tai, kad žemaičių kalba šiandien leidžiamos knygos.“
J. Pabrėža pasidžiaugė, jog Kolegijos posėdyje dalyvauja Švietimo ir sporto skyriaus vedėja. Anot profesoriaus, ypač svarbus dalykas yra žemaičių kalbos integravimas į švietimo sistemą. Esą tai padaryti galima keliais būdais. Pirmasis ir pats svarbiausias – per formaliojo švietimo valandas. Kadangi kiekviena mokykla pasidaro savo ugdymo planą – jame gali būti numatyta skirti vieną valandą per savaitę būtent žemaičių kalbai ir rašybai mokyti. Antras būdas – per neformalųjį švietimą.
„Jeigu mes tai pradėsime daryti mokyklose – tikrai nuveiksime didelį darbą siekdami išsaugoti žemaičių kalbą, – įsitikinęs prof. J. Pabrėža. – Matau tiesioginį kelią per švietimo sistemą. Ir šiandien, jeigu bus koks Kolegijos nutarimas ir jeigu dar jį palaikys Švietimo ir sporto skyrius, tai įeisite į istoriją kaip pradininkai didžiai svarbių dalykų.“
Būtina parengti žemaičių kalbos mokymo programą
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja L. Leinartienė savo pranešime pažymėjo, jog žemaičių kalbos, kaip mokomojo dalyko, mūsų rajono mokyklose nėra. Esą ji labiau integruojama į etnokultūrinį ugdymą. „Žinote, kad ugdymo turinio formavimas – tai sritis, kurią reglamentuoja daug teisės aktų: Švietimo įstatymas, bendrieji ugdymo planai, Vietos savivaldos įstatymas. Pastarajame teigiama, kad ikimokyklinis ir neformalusis ugdymas yra savarankiškoji funkcija. Ir čia mes turime didžiausią laisvę, kaip galėtume formuoti ugdymo turinį, – kalbėjo L. Leinartienė. – Visų mūsų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programose vienu iš prioritetinių sričių pasirinktas etnokultūrinis ugdymas, žemaitiškumo puoselėjimas.“
Tačiau kitas dalykas, anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos, yra priešmokyklinis ir bendrasis ugdymas. Tai – valstybės perduota funkcija, ir šiai sričiai galioja ganėtinai griežtas ugdymo turinio formavimas.
Tačiau bendruosiuose ugdymo planuose nurodoma, kad bendrojo ugdymo mokyklose, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, siūloma mokiniams rinktis mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus (pavyzdžiui, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį, etninę kultūrą, biochemiją, ugdymo karjerai ir kitus dalykus), kurių turinį nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintos ir (arba) mokyklos parengtos, ir mokyklos vadovo patvirtintos programos. Šios programos įgyvendinamos per pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams, mokymosi pagalbai teikti. Tam gali būti skiriama kiekvienoje klasėje po 3 savaitines valandas.
Taip pat mokykla mokiniams siūlo įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas. Tam gali būti skiriama kiekvienoje klasėje vidutiniškai po 2 savaitines valandas.
Šiandien rajono mokyklose etninės kultūros ugdymas yra integruojamas į mokomųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programas. Organizuojamos integruotos lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo ir muzikos pamokos.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos teigimu, nors etnokultūros pažinimas ir integruojamas į kitus dalykus, organizuojamas neformalusis švietimas, tačiau norint kokybiškai mokyti vaikus žemaičių kalbos būtų tikslinga atlikti švietimo įstaigų bendruomenių apklausą dėl poreikio ir galimybių mokyti žemaičių kalbos, parengti žemaičių kalbos mokymo programą bei kvalifikacijos tobulinimo / studijų programą mokytojams, norintiems vaikus mokyti.
Iniciatyva – 2022-uosius rajone paskelbti Žemaičių kalbos metais
Savo pranešimu Telšių rajono savivaldybės tarybos narys prof. A. Žebrauskas susirinkusiems Kolegijos nariams pasakojo apie istorines Žemaitijos ribas, jos geopolitinę svarbą formuojantis Lietuvos didžiajai kunigaikštystei, o vėliau ir pačiai Lietuvos valstybei. Profesorius pabrėžė, jog žiūrint į istorinius Europos žemėlapius visada buvo išskiriami du skirtingi teritoriniai vienetai – Žemaitija ir Lietuva.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja E. Tarvainytė pristatė rengiamos etninės plėtros programos viziją, pasakojo apie rajono kultūros sektoriaus indėlį į žemaičių kalbos puoselėjimą.
Telšių rajono savivaldybės mero patarėja R. Kumžaitė pateikė mero inicijuotos apklausos rezultatus. Šalies gyventojų buvo klausiama, ar jie pritartų, jeigu žemaičių kalbos ir rašybos mokymas bendrojo ugdymo mokyklose būtų siūlomas kaip pasirenkamasis dalykas. Iš viso gauta 846 atsakymai. Dauguma respondentų – 63 proc. – pritarė siūlymui, 27 proc. siūlymui nepritarė, o 10 proc. neturėjo nuomonės.
Bendru sutarimu Kolegijos nariai pritarė žemaičių kalbos išsaugojimo ir vartojimo programos rengimui. Keliamos užduotys – paruošti žemaičių kalbos mokymo ir etninės plėtros programas. Taip pat ketinama kreiptis į Tarybą su iniciatyva 2022-uosius rajone paskelbti Žemaičių kalbos metais.