Ju­di­ta Ur­ni­ky­tė: „Kai vi­siems šven­tės ir lais­va­die­niai, ak­to­riai daž­niau­siai dir­ba“

Tel­šiai – mies­tas, išau­gi­nęs ne vie­ną ta­len­tin­gą žmo­gų, ku­rie sa­vo dar­bais ir pa­sie­ki­mais gar­si­na ne tik gim­ti­nę, bet ir vi­są Lie­tu­vą.

Vie­na to­kių as­me­ny­bių, ki­lu­sių iš Tel­šių kraš­to, yra Ju­di­ta Ur­ni­ky­tė – ak­to­rė, mu­zi­kan­tė, choreografė ir dės­ty­to­ja. Šiuo me­tu Vil­niu­je gy­ve­nan­ti Ju­di­ta ne­sto­ko­ja kū­ry­bi­nės ener­gi­jos: ji dir­ba dvie­juo­se teat­ruo­se – Keis­tuo­lių ir „At­vi­ras ra­tas“, ku­ria įsi­min­ti­nus vaid­me­nis spek­tak­liuo­se, gro­ja ir dai­nuo­ja kon­cer­tuo­se, dės­to Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, taip pat fil­muo­ja­si ki­no fil­muo­se ir te­le­vi­zi­jos se­ria­luo­se. Sa­vo ta­len­tu ji yra pel­niu­si daug gar­bin­gų ap­do­va­no­ji­mų.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip esa­te su­si­ju­si su Tel­šiais.

– Gi­miau ir užau­gau Tel­šiuo­se. Bai­giau „Ger­man­to“ vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Vi­si vai­kys­tės ir paaug­lys­tės pri­si­mi­ni­mai, aiš­ku, su­si­ję su Tel­šiais, bet ši­tas mies­tas tuo­met dar bu­vo vi­sai ki­toks. Da­bar jau aš jo ne­beat­pa­žįs­tu. Bet tik­rai – ge­rą­ja pra­sme – ne­beat­pa­žįs­tu. Da­bar man Tel­šiai at­ro­do la­bai gra­žus, tvar­kin­gas ir net tu­ris­ti­nis mies­tas.

– Bai­gu­si mo­kyk­lą iš­vy­ko­te stu­di­juo­ti. Kaip rin­ko­tės pro­fe­si­ją?

– Į ak­to­ri­nį sto­ti su­gal­vo­jau tik gal pa­sku­ti­niais me­tais mo­kyk­lo­je. Pa­va­sa­rį nu­va­žia­vau į ke­lias kon­sul­ta­ci­jas Vil­niu­je, ir lie­pos mė­ne­sį jau vy­ko sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai.

Pa­me­nu, kad iš sa­vo kla­sės aš pir­mo­ji ži­no­jau, kur įsto­jau, ki­ti dar lau­kė il­gai re­zul­ta­tų.

Tai­gi 2002 m. ru­de­nį iš­vy­kau stu­di­juo­ti į Vil­nių, į Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją. Ir nuo to lai­ko ma­no grį­ži­mai į Tel­šius vis re­tė­jo ir re­tė­jo…

Ir stu­di­jos, ir dar­bas teat­re užim­da­vo vi­są ma­no lai­ką ir dar­bo, ir ne dar­bo die­no­mis. Kas iš tie­sų ir to­liau tę­sia­si… Kai vi­siems šven­tės ir lais­va­die­niai, ak­to­riai daž­niau­siai dir­ba. Tad re­to­kai ir da­bar grįž­tu į na­mus pas sa­vo tė­vu­kus ir bro­lį.

– Ko­kia Jū­sų šian­die­na?

– Šiuo me­tu gy­ve­nu Vil­niu­je, dir­bu Keis­tuo­lių teat­re ir teat­re „At­vi­ras ra­tas“. Ku­riu vaid­me­nis įvai­riuo­se spek­tak­liuo­se, gro­ju ir dai­nuo­ju kon­cer­tuo­se, jau 14 me­tų dės­tau Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je sce­nos ju­de­sį, fil­muo­juo­si fil­muo­se ir te­le­vi­zi­jos se­ria­luo­se.

Žo­džiu, veik­los tik­rai ne­trūks­ta. O kur dar vi­so­kiau­si po­mė­giai – kep­ti ska­nius tor­tus ar pin­ti mak­ra­mė tech­ni­ka.

– Ar daž­nai pri­si­me­na­te sa­vo šak­nis, gim­tą­jį mies­tą? Kiek Ju­my­se že­mai­tiš­ku­mo?

– Vi­sa­da sma­gu čia grįž­ti, pa­bend­rau­ti že­mai­tiš­kai, pa­si­vaikš­čio­ti po iš­gra­žin­tą mies­tą ar­ba su­vai­din­ti ko­kį spek­tak­lį Že­mai­tės dra­mos teat­re.

La­bai re­tai, bet at­vyks­ta­me kai ka­da su spek­tak­liais ir į Tel­šius. Tai gal pa­si­ma­ty­sim!

Pel­ny­ti ap­do­va­no­ji­mai:
2010 m. – D. Ta­mu­le­vi­čiū­tės pre­mi­ja už iš­trau­ką iš spek­tak­lio „An­ti­go­nė (ne mi­tas)“.
2011 m. – Auk­si­nis sce­nos kry­žius kū­ry­bi­nei gru­pei už ge­riau­sią spek­tak­lį vai­kams. Keis­tuo­lių teat­ras.
2016 m. – Jau­no­jo me­ni­nin­ko pri­zas už Prin­ce­sės vaid­me­nį spek­tak­ly­je „Var­nas“. „Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­ris“. Kau­nas.
2017 m. – Ge­riau­sia ak­to­rė. Už Her­co­gie­nės vaid­me­nį spek­tak­ly­je „12 nak­tis“. Teat­rų fes­ti­va­lis „Com­me­dia“. Aly­tus.
Ap­do­va­no­ti spek­tak­liai:
2012 m. – „Ger­bia­mi pi­lie­čiai“. Ge­riau­sias spek­tak­lis fes­ti­va­ly­je „Te­gy­vuo­ja ko­me­di­ja!“. Aly­tus.
2012 m. – „Ger­bia­mi pi­lie­čiai“. Žiū­ro­vų iš­rink­tas ge­riau­sias spek­tak­lis di­džio­jo­je sce­no­je. Lie­tu­vos teat­rų fes­ti­va­lis. Kau­nas.
2012 m. – „Lie­taus že­mė“. Spek­tak­lis no­mi­nuo­tas Auk­si­niam sce­nos kry­žiui už na­cio­na­li­nę dra­ma­tur­gi­ją.
2012 m. – „Lie­taus že­mė“. Ge­riau­sias spek­tak­lis ma­žo­jo­je sce­no­je. „Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­ris“. Kau­nas.
2014 m. – „Mei­lė trims apel­si­nams“. Už ko­me­di­jos žan­ro puo­se­lė­ji­mą. „Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­ris“. Kau­nas.
2015 m. – „Var­nas“. Ge­riau­sias žiū­ro­vų iš­rink­tas spek­tak­lis. D. Ta­mu­le­vi­čiū­tės teat­ro fes­ti­va­lis. Va­rė­na.
2016 m. – „Var­nas“. Ge­riau­sias žiū­ro­vų iš­rink­tas spek­tak­lis. „Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­ris“. Kau­nas.
2017 m. – „Edis Ag­re­ga­tas, ar­ba Ne­mirš­tan­čio op­ti­mis­to gy­ve­ni­mas ir mir­tis“. Ge­riau­sias me­tų spek­tak­lis. „Vai­di­na­me žem­dir­biams“. Ro­kiš­kis.
2017 m. – XXXV Lie­tu­vos pro­fe­sio­na­lių teat­rų fes­ti­va­lio „Vai­di­na­me žem­dir­biams: teat­ras kaip duo­na“ ap­do­va­no­ji­mas „Už ge­riau­sią fes­ti­va­lio spek­tak­lį vai­kams“. Ro­kiš­kis.
2018 m. – „Rie­šu­tų duo­na“. Fes­ti­va­lio žiū­ro­vo pri­zas. D. Ta­mu­le­vi­čiū­tės pro­fe­sio­na­lių teat­rų fes­ti­va­lis. Va­rė­na.
2018 m. – „Rie­šu­tų duo­na“. No­mi­na­ci­ja „Teat­ras vai­kams ir jau­ni­mui“. Auk­si­niai sce­nos kry­žiai.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas