• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Jo­nas tu­ri nau­jus na­mus

Telšių žinių redakcija
22 balandžio, 2022
Kitos aktualijos, Žmonės ir Nuomonės
0

Jo­nas nuo slenks­čio mo­juo­ja ir šyp­so­si. Pa­si­tin­ka. Kvie­čia į vi­dų kaip šei­mi­nin­kas. Čia jo na­mai. O pa­klaus­tas, ar yra prie­žas­tis to­kiai ge­rai nuo­tai­kai, že­mai­tiš­kai at­sa­ko: „Reik drau­gau­ti vi­siems, kai su­si­tin­ki. Jei tik pik­ti bū­tu­me, kauk­tu­me ir bliau­tu­me viens ant ki­to kaip ožiai. Kas ta­da bū­tų, kaip at­ro­dy­tų – nei šiaip, nei taip.“
Per­nai rug­sė­jį Viekš­na­liuo­se du­ris at­vė­rė pir­mie­ji mal­tie­čių glo­bos na­mai, pa­va­din­ti šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo var­du. Prie na­mų mus pa­si­ti­kęs Jo­nas Jan­kaus­kas bu­vo pir­mas gy­ven­to­jas. Sim­bo­liš­ka – šv. Jo­no na­muo­se pir­mas ap­si­gy­ve­no Jo­nas. Dar ne­se­nas, iš pa­žiū­ros stip­rus vy­ras – šie­met jam 70 me­tų – jau ne­be­ga­lė­jo gy­ven­ti vie­nas. Sun­kus gy­ve­ni­mas, ko­jas ga­lė­ju­si atim­ti li­ga ir be­ga­li­nė vie­nat­vė at­ve­dė jį pas mal­tie­čius. „Slau­gy­to­ja man sa­kė – eik, pa­bū­si, su­stip­rė­si, pa­ge­rė­si, ga­lė­si grįž­ti į sa­vo na­mus. Bet da­bar aš iš čia jau nie­kur. Čia ma­no na­mai“, – džiau­gia­si vy­ras.
Sun­ki gau­sios šei­mos po­ka­rio vai­ko da­lia
„Gi­miau po­ka­riu Že­mai­ti­jo­je, Pa­vir­vy­tė­je, Ma­žei­kių ra­jo­ne. Šei­mo­je bu­vo­me 14 žmo­nių, ne­bė­ra nie­ko iš bro­lių ir se­se­rų, aš bu­vau jau­niau­sias. Bu­vo vi­si ap­si­gy­ve­nę su žmo­no­mis, vy­rais. Bet tai li­gos, tai ne­lai­min­gos pa­bai­gos – ir ne­bė­ra nė vie­no. Tė­vas dir­bo ko­lū­ky­je, o na­muo­se vi­sas ūkis – gy­vu­liai, dar­žai – vis­kas bu­vo ant ma­mos ran­kų. Oi, sun­kiai bū­da­vo ma­mai, vai­kai vie­nas po ki­to ir iš tė­vo ne­daug pa­gal­bos. Ma­žas pa­dė­da­vau ma­mai, ei­da­vau įsi­ki­bęs, kiek pa­me­nu“, – apie ne­leng­vą po­ka­rio kai­mo vai­ko da­lią pa­sa­ko­ja Jo­nas.
Sun­ki vai­kys­tė, tar­ny­ba so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je – slap­ta­me ra­ke­tų da­li­ny­je, kur, kaip sa­ko, pri­si­žiū­rė­jo vis­ko, kad net da­bar ne­drįs­ta pa­sa­ko­ti. Po ar­mi­jos šo­kiuo­se su­si­pa­ži­no su mer­gai­te. Ve­dė. „Bet ne­si­se­kė mud­viem gy­ven­ti kar­tu, mė­go žmo­na kom­pa­ni­jas. Sten­giau­si bū­ti ge­ras, bet kam čia tas ma­no ge­ru­mas rei­ka­lin­gas. Grį­žęs iš fer­mos ras­da­vau sve­čių, du sū­nūs ap­leis­ti, neap­žiū­rė­ti. Bar­da­vau ją – baik tu „špo­sus“, vai­kai ser­ga, reik vež­ti į sa­na­to­ri­jas. Kar­tą ra­dau lan­gus iš­dau­žy­tus. Ne gy­ve­ni­mas čia toks. Prieš dar­bus 6 km dvi­ra­čiu vež­da­vau vai­kus į mo­kyk­lą. Da­bar abu sū­nūs už­sie­ny­je. Te­le­fo­nu pa­kal­bu, bet ne­si­ma­tė­me jau 23 me­tus“, – sa­vo ne­leng­vą gy­ve­ni­mą pri­si­me­na Jo­nas.
Li­kęs vie­nas vy­riš­kis gy­ve­no na­mu­ke Luo­kė­je. „Ką pa­da­ry­si, sun­kiai-ne­sun­kiai – nie­kas ne­klau­sė. Vie­nam rei­kė­jo ir mal­kas su­si­pjau­ti, ir snie­gą va­ly­ti. Pra­dė­jau sirg­ti. Fer­mo­je dirb­da­mas su gu­mi­niais pri­ša­lau ko­jas. Tai pra­si­dė­jo bjau­ri li­ga (ato­pi­nis der­ma­ti­tas – aut. pa­sta­ba), at­si­vė­rė žaiz­dos, ku­rių ne­ga­lė­jo už­gy­dy­ti. Anks­čiau, bū­da­vo, ant žaiz­dos vais­tus už­pi­la, pri­džiū­va, pri­ke­pa vis­kas, at­plė­ši ša­šą ir vėl gy­va žaiz­da. Ai, la­bai blo­gai bu­vo. Jau net ke­ti­no ko­jas nu­pjau­ti. Ne­da­viau. Da­bar ga­vau ge­rus vais­tus, šil­dy­mus, la­bai žiū­ri čia tas ma­no ko­jas“, – mal­tie­čių na­mų ste­buk­la­da­rę slau­gy­to­ją gi­ria vy­ras.
Ža­dė­jęs grįž­ti na­mo, da­bar Jo­nas nie­kur ne­be­no­ri ei­ti
Čia na­mai. Čia kaip šei­mo­je – nuo pir­mų die­nų vy­riš­kis pa­de­da dir­ban­čioms mo­te­rims: tai šluo­tą nu­si­tve­ria vir­tu­vei per­šluo­ti, tai grėb­lį la­pams su­grėb­ti. Jau­čia­si rei­ka­lin­gas, o ir mo­te­riš­kės gi­ria Jo­no stip­ru­mą.
„Tu­riu aš čia drau­gę – klai­pė­diš­kę. Reik ir jai pa­dė­ti, pri­žiū­rė­ti. Cuk­ra­li­ge ser­ga, ne­ga­li­ma jai sal­du­my­nų, bet vis ko­kį sau­sai­nį pa­si­stve­ria, tai žiū­riu. Anks­čiau jos ko­jos silp­nos bu­vo, da­bar pa­de­du ko­jas iš­trin­ti vais­tais. Ne­lei­džiu jai tik po lo­vą vi­są die­ną var­ty­tis – lo­vo­je reik mie­go­ti nak­tį, o ne gu­li­nė­ti šiaip sau. Kvie­čiu aš ją į lau­ką, ka­vos, pa­si­šne­kė­ti“, – apie už­si­mez­gu­sius jaus­mus san­tū­riai pa­sa­ko­ja Jo­nas.
Ire­na, toks Jo­no drau­gės var­das, ir­gi džiau­gia­si nau­jais na­mais ir bend­rys­te. Da­bar vėl spin­di mo­te­riš­kės akys: „Vie­na gy­ve­nau, pa­var­gau vi­sai. Kaip ge­rai, kad da­bar esa­me dvie­se. Net ro­ma­nus skai­ty­ti ir ty­liai pa­bū­ti dvie­se yra ge­riau. Mėgs­tu kny­gas apie mei­lę, gy­ve­ni­mą. La­bai Drei­ze­ris man tin­ka – taip tik­ro­viš­kai ra­šo.“ Ire­na, kaip ir Jo­nas, no­riai pri­si­de­da prie bend­ro na­mų gy­ve­ni­mo – po pie­tų, kai dau­ge­lis gy­ven­to­jų pri­gu­la, ei­na pa­dė­ti į vir­tu­vę: sta­lus va­lo, pa­šluo­ja. Jo­no pri­mo­ky­ta ne­gu­li­nė­ja.
Tu­ri nau­ja po­ra ir nau­jų ri­tua­lų – kas­ryt, kol dar vi­si ne­su­si­rin­kę pus­ry­čių, ge­ria fo­jė prie te­le­vi­zo­riaus ry­ti­nę ka­vą. Kar­tu su slau­gy­to­ja. Tri­se ap­ta­ria die­nos rei­ka­lus – ži­no­ma, da­bar po­kal­biai dau­giau­sia su­ka­si apie ka­rą.
„Sun­ku ma­ty­ti Uk­rai­nos vai­kus – pa­ts brau­kiu aša­ras į juos žiū­rė­da­mas“
„Apie ka­rą sun­ku net gal­vo­ti. Skau­du žiū­rė­ti, bet nie­ko ne­ga­liu pa­da­ry­ti. Ne­su aš koks vir­ši­nin­kas, kad su­stab­dy­ti ga­lė­čiau. Čia Pu­ti­nas no­ri sa­vo že­mes pa­pla­tin­ti, jam tik rū­pi su­dau­žy­ti vis­ką, aukš­tyn ko­jom ap­vers­ti. Pap­ras­ti žmo­nės ne­be­tu­rės kur gy­ven­ti – iš­lau­žy­ta vis­kas, iš­de­gin­ta. Va­do­vai pri­va­lo rū­pin­tis, kad žmo­nės tu­rė­tų dar­bus, vai­kai kny­gų. Per te­le­vi­zo­rių ro­do, kaip dre­ba pusp­li­kiai vai­kai, ver­kia. Pats aša­ras brau­kiu ma­ty­da­mas. Nie­ko dėl žmo­gaus. To­kia tvar­ka toj Ru­si­joj. Kai ar­mi­jo­je tar­na­vau ra­ke­tų da­li­ny­je, ir­gi nie­ko ne­ga­lė­jau – net laiš­ke tei­sy­bės ra­šy­ti. Kvie­tė pa­si­lik­ti, bet aš sku­bė­jau į Lie­tu­vą, ne­su­ti­kau“, – grau­di­na­si Jo­nas.
Ma­tė jis var­go gy­ve­ni­me. Bro­liai mi­rė vie­nas po ki­to – vos ke­le­ri me­tai ir ne­li­ko nė vie­no. „Kaž­ka­da mė­gau dro­ži­nė­ti iš me­džio – gand­rus, pe­lė­das, gul­bes. Kai ap­si­rgau, bu­vau vie­nas, me­čiau vis­ką. Su­gis tos ko­jos iki ga­lo, im­siuos ir čia me­džio, at­si­min­siu bu­vu­sius lai­kus“, – tu­ri atei­ties pla­nų Jo­nas.
Tik vie­nas da­ly­kas Jo­nui ir Ire­nai „ne­tin­ka“ nau­juo­se na­muo­se. „Kar­tais la­bai keis­tą mais­tą čia duo­da – kruo­pų ko­šę su uo­gie­ne. Mes, že­mai­čiai, taip ne­val­gom. Gal čia taip nau­jo­viš­kai ir ge­rai, bet mums kruo­pų ko­šė tu­ri bū­ti su pa­da­žu, su spir­gais. Štai ta­da ska­nu“, – at­sar­giai, kad neį­žeis­tų, per­duo­da pra­šy­mą val­gyk­lai.
Jo­nui su Ire­na be­pa­sa­ko­jant, priei­na Aloy­zas ir su­si­rū­pi­nęs tei­rau­ja­si: „Ka­da ke­lei­vi­nė į Var­nius?“ Nie­ko ne­glu­mi­na to­kie klau­si­mai – Aloy­zui de­men­ci­ja. Bet vi­si jo keis­tu­mus su­tin­ka ra­miai, nie­kas ne­si­šai­po. Vi­siems ir vi­so­kiems čia sau­gu.
Mal­tie­čių na­muo­se ne pa­cien­tai pa­la­to­se, o gy­ven­to­jai sa­vo kam­ba­riuo­se
Įvai­rių gy­ve­ni­mo is­to­ri­jų mal­tie­čių na­muo­se – 28. Tiek čia šiuo me­tu gy­ve­na žmo­nių. Ne pa­cien­tų pa­la­to­se, o gy­ven­to­jų sa­vo kam­ba­riuo­se. Vi­si jie va­di­na­mi var­dais, o ne li­go­niais, vi­si čia at­ra­do na­mus. Daž­nas sa­ko: atė­jau nu­mir­ti, o at­ra­dau no­rą gy­ven­ti. Ir net nau­jus jaus­mus, kaip Jo­nas su Ire­na.
Lie­tu­vo­je pen­si­nio am­žiaus žmo­nių yra dau­giau kaip pu­sė mi­li­jo­no. Ir daž­nas jų gy­ve­na vie­nas – to­kia ofi­cia­li sta­tis­ti­ka. O kiek iš jų jau­čia­si vi­sų už­mirš­ti, vos pra­gy­ve­na? Apie tai nie­kas ne­kal­ba. Apie tai daž­nas net var­žo­si kal­bė­ti. Štai to­kiems žmo­nėms rei­kia kur­ti jau­kius ne­di­de­lius na­mus, su vi­sa mei­le ir pa­gar­ba se­nat­vei.
Mal­tie­čiai kol kas yra įkū­rę tik vie­nus na­mus Že­mai­ti­jo­je. Bet pla­nuo­se ir dau­giau to­kių vi­so­je Lie­tu­vo­je. Mat gar­sas apie mal­tie­čių na­mų ge­rą­ją dva­sią jau yra pa­skli­dęs. Tu­ri­te tė­vų, se­ne­lių, ku­riems rei­kia prie­žiū­ros, mei­lės ir me­di­ci­ni­nės slau­gos? Ta­da ži­no­te, kaip sun­ku ir at­sa­kin­ga ras­ti ge­ras ran­kas, į ku­rias bū­tų sau­gu per­duo­ti sa­vo bran­giau­sius žmo­nes. Tuos, ku­rie au­gi­no, pa­dė­jo tap­ti to­kiais žmo­nė­mis, ko­kie esa­te da­bar.
Skir­ki­te sa­vo 1,2 pro­c. gyventojų pajemų mokesčio (GPM) mal­tie­čiams – tai ga­li bū­ti jū­sų bū­das pri­si­dė­ti prie pa­gal­bos, kad to­kių tik­rų na­mų sen­jo­rams at­si­ras­tų dau­giau, o mes ra­miai ga­lė­tu­me gal­vo­ti ne apie var­ga­nas die­nas lei­džian­čius ar­ti­muo­sius, o apie jų orų gy­ve­ni­mą nau­juo­se na­muo­se.
Mal­tie­čiai šiuo me­tu 42 Lie­tu­vos mies­tuo­se glo­bo­ja dau­giau kaip 2 800 se­ny­vo am­žiaus li­go­tų žmo­nių. Skir­da­mi 1,2 pro­c. GPM mal­tie­čiams, jūs pri­si­de­da­te prie pa­ra­mos jiems.
Dau­giau in­for­ma­ci­jos: https://maltieciai.lt/12-pro­c-pa­ra­ma/
Dai­va GRI­KI­NIE­NĖ

Kitas įrašas

Gim­na­zis­tai mo­kė­si vie­šai kal­bė­ti, mo­ky­to­jai kū­ry­biš­kai ty­ri­nė­jo aist­ras

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Re­dak­ci­jos su­ma­ny­mas duo­da vai­sių – Vy­dū­no kaš­to­nai ža­liuo­ja
Tel­šiš­kės sėk­mė tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Is­pa­ni­jo­je
Odon­to­lo­gas Ta­das But­ri­mas: „Že­mai­tis be sa­vo kraš­to – kaip dan­tis be šak­nies“
„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Sa­vi­val­dy­bė pirks bu­tą Bir­žu­vė­nų dva­re

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset