Vėluojantis pavasaris atsiliepė ir javapjūtei. Pernai tokiu laiku grūdų derliaus nuėmimas mūsų rajone jau buvo įpusėjęs, o šiomis dienomis tik viename kitame lauke galima pamatyti kombainą.
Kalbinti Telšių rajono ūkininkai teigia, kad javų kūlimo darbai vėluoja apie 2–3 savaites, tad prognozuojama, jog javapjūtė susidubliuos su žieminių pasėlių sėja ir galbūt ne viską pavyks atlikti laiku.
Monika GIRDVAINĖ
Daugiausiai deklaruota žieminių kviečių
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė informavo, kad šiais metais Telšių rajone deklaruota 64 807,81 hektaro pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. Iš jų 64 464,08 ha užima pasėliai.
Vedėja pastebėjo, kad šiais metais deklaruota beveik 2 700 hektarų daugiau žieminių javų, o štai deklaruotų vasarinių javų plotai sumažėjo kiek daugiau negu 2 000 hektarų. Iš deklaruotų 13 508,27 ha žieminių javų populiariausi kaip ir praėjusiais metais kviečiai. Jų mūsų rajono ūkininkai deklaravo 9 957,75 ha. Taip pat deklaruota 1 843,60 ha žieminių kvietrugių, 1 134,60 ha žieminių miežių, 341,80 ha žieminių rugių ir 230,52 ha žieminių kviečių-speltų. Tarp deklaruotų 8 259,97 ha vasarinių javų 2 521,22 ha užima avižos, 1 985,21 ha – miežiai, 1 821,18 ha – kviečiai, 1 450,06 ha – kukurūzai, 274,59 ha – grikiai, 197,56 ha – kvietrugiai, 10,15 ha – rugiai. Deklaruota 3 349,75 ha rapsų, 1 165,55 ha žirnių, 371,95 ha pupų.
V. Lukoševičienės teigimu, apie nuimtą javų derlių kol kas duomenų neturima – juos pradedama rinkti po rugpjūčio 16-osios.
Gamtos sąlygos palankios
„Žemės ūkis ir nuo oro, ir nuo kainų bei daugelio kitų dalykų priklausomas. Šiais metais orai Telšių rajone gana palankūs javams auginti. Kiek teko važiuoti per Lietuvą, kitur javai išguldyti, pelkėse, o pas mus dar gera situacija. Kokie orai bus nuimant derlių, prognozuoti sunku. Rinkoje situacija gana problemiška – lyginant su trąšų kainomis, grūdų supirkimo kainos mažos“, – apie šiųmetinę situaciją kalbėjo Kaimo plėtros skyriaus vedėja.
Nors javapjūtė tik įsibėgėja, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės teigimu, dauguma grūdininkyste užsiimančių mūsų rajono ūkininkų nusiteikę optimistiškai ir nelinkę dejuoti.
„Žemaitijai ši vasara tikrai gera, išvengėme liūčių ir kitų stichijų, tik tiek kad vėluoja darbai, nes buvo vėlyvas pavasaris. Praneša gerus orus, tai gal javai subręs ir oro sąlygos bus palankios juos nukulti“, – svarstė Z. Dargienė.
Ūkininkų sąjungos pirmininkės tvirtinimu, pernai grūdininkams esą buvo prasčiau, nes dėl vidurvasarį aplankiusios kaitros javai sunoko nevisiškai subrendę ir buvo mažesnis derlius. Šiemet tikimasi, kad derlius nenuvils. Tik kai kurie ūkininkai dėl gerokai išaugusių trąšų kainų javus mažiau tręšė, tad derliui įtakos turės ir šis faktorius.
Prognozuoti derlių anksti
Varnių seniūnijoje su šeima ūkininkaujantis Vaidotas Tulčius „Telšių ŽINIOMS“ sakė, kad nuimtas pirmasis derlius kol kas neleidžia prognozuoti, kokie bus metai. Anot ūkininko, javapjūtė šiemet vėluoja 2–3 savaitėmis, tad šiuo metu kol kas nukulta tik apie 20 procentų viso šeimos auginamų javų ploto.
„Ką nors prognozuoti ir pasakyti dėl derliaus kol kas sunku. Nukulti tik vasariniai ir žieminiai miežiai, nei rapsai, nei kviečiai, kurių turime daugiausiai, dar nekulti. Trūksta šiltų orų, kad subręstų varpos, tad neskubame kulti drėgnų javų, kad nereikėtų džiovinti. <…> Pernai tokiu metu jau buvome pasiruošę rapsų sėjai, o šiemet jie dar net nenukulti. Juos geriausiai pasėti iki rugpjūčio 25-osios, bet kadangi vėluoja javapjūtė, darbai persipins“, – trečiadienį „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo V. Tulčius.
Grūdus pelningiau sandėliuoti
Varniškis ūkininkas nuogąstavo, kad trąšos per pastaruosius metus pabrango beveik trigubai. Dar visai neseniai ūkininkai mokėjo 350 eurų už salietros toną, o dabar kaina yra išaugusi iki tūkstančio eurų. Esą, kad trigubai pakiltų grūdų kainos, nėra šansų.
„Žadame kiek įmanoma ilgiau sandėliuoti grūdus, neskubėsime parduoti, nes supirkimo kainos gerokai nukritusios. Mes per daug dėl tų kainų nesijaudiname, nes paprastai rugpjūtį jos dažnai nukrinta“, – sakė V. Tulčius.
Luokiškis Rimantas Šerlinskas taip pat teigė neskubėsiantis parduoti nukultų javų – laikys juos sandėliuose ir lauks, kol kainos stabilizuosis.
Ūkininko nuomone, su grūdų pirkėjais šiemet sudariusieji išankstines sutartis šiek tiek išloš. Pavyzdžiui, sutartyse kviečių supirkimo kainos siekė 400 eurų, o dabar jos yra per 300, iki 350 eurų. Rapsų supirkimo kaina planuota iki 1 200 eurų už toną, o dabar jie superkami po 700 eurų.
„Nors ir didelės elektros, degalų, trąšų kainos, tačiau reikia įžvelgti ir pliusų. Ukrainoje bombos sproginėja, o žmonės vis tiek dirba, kulia grūdus, tad mums nėra ko dejuoti. Mažiau reikia jaudintis ir ramiai dirbti savo darbą. Taip gerai, kaip mes dabar, tikrai negyveno nei mano proseneliai, nei seneliai, nei tėvai. Galime pakentėti metus ar kitus su tomis didelėmis kainomis, kad tik pasaulyje įsivyrautų taika“, – kalbėjo R. Šerlinskas.