Jaunimo reikalų koordinatorė: Žemaitiškai bendraujančių jaunuolių yra dauguma

– Jaunimo reikalų koordinatore pradėjau dirbti nuo 2005 m. kovo mėn. Šis darbas yra labai dinamiškas, įdomus, intensyvus ir neleidžiantis sustoti vietoje. Nors jaunimo reikalų koordinatorius nėra jaunimo darbuotojas, kuris tiesiogiai dirba su jaunimu ir vykdo įvairias veiklas, bet jis turi eiti kartu su laikmečiu ir jausti tą jaunų žmonių pulsą. Į tai, kad mes gebėtume eiti su jaunimu vienodu tempu, labai daug investuoja į jaunimo reikalų koordinatorių gebėjimų, kompetencijų didinimą tiek Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija bei Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Šis darbas mane dar vis „veža“.

– Aš esu grynakraujė žemaitė, kilusi iš Plungės rajono, Stalgėnų kaimo. Atvykau į Telšius, į buvusią kultūros mokyklą, pasiruošusi studijuoti režisūros, bet nutiko taip, kad tais metais nebuvo renkamas kursas ir aš pasirinkau toje pačioje mokykloje etnokultūros specialisto-pedagogo specialybę. Tad žemaitiškumas, žemaičių folkloras yra labai artimas ir mielas. Po studijų likau dirbti Telšiuose, studijavau ir aukštojo mokslo diplomą įgijau Klaipėdos universitete, o kultūros vadybos magistro studijas pabaigiau Vilniaus dailės akademijoje. Visą tą laiką teko dirbti su jaunais žmonėmis: vadovavau vaikų folkloro ansambliui „Žemaitoks“, kolegijos studentams vadovavau etnokultūrinėms praktikoms ir baigiamiesiems darbams.

– Pasakyčiau taip: ką įdėsime, investuosime į juos, tą ir turėsime. Savaime niekas nesikeičia. Jeigu į jaunus žmones visi žiūrėtume ir suprastume iš tokios perspektyvos, kurios klausiate, tai manau, kad situacija būtų daug geresnė. Deja, visur, kur koncentruojamasi – dažniausiai tik į jaunų žmonių laisvalaikį, o jaunimo reikalai tuo nesibaigia. Jie apima ir kitas sritis: švietimo, mokymo, mokslo, studijų ir ugdymo; neformalaus ugdymo, darbo ir užimtumo, apsirūpinimo būstu, laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos, sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto, narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo prevencijos. Manau, kad, stiprindami kokybišką darbą su jaunimu, kuris pagaliau tampa prioritetine sritimi jaunimo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms nacionaliniu lygmeniu, galima pasiekti, kad tas pamatas būtų atviresnis, nuoširdesnis ir gebantis daryti tai, ką sako, arba sakantis tai, ką daro.

– Laikmetis ir įvairios mados diktuoja, keičia jaunų žmonių interesus: nuo „Anime“ kultūros iki netradicinio sporto, medijų teikiamų galimybių. Jaunimui patrauklu netradicinės veiklos netradicinėse vietose. Prieš mėnesį įvyko diskusija su jaunais žmonėmis apie konsultavimo ir informavimo paslaugas Telšių rajono savivaldybėje. Tai paaiškėjo itin įdomus faktas, kad jaunimas vis mažiau naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis, ieškodami informacijos apie laisvalaikio ar kt. galimybes. Ir labiausiai nekenčia iššokančių ekrane reklamų.

Apie laisvalaikį. Tai mes dažnai norime, kad jaunimas jo „neturėtų“. Deja, taip nutinka, nes jaunimas, dalyvaudamas organizacijų veikloje, neformalaus ugdymo būreliuose, visada turi būti „užsiėmęs“ ir dirbti, mokytis, ugdytis, dirbti, dirbti. Tiesiog dažnai pamirštame, kad tas jaunas žmogus lygiai taip pat, kaip ir mes, pavargsta nuo savo darbo. Jie taip pat nori pailsėti, pabūti kartu, pabendrauti su bendraamžiais ar tiesiog nieko neveikti. Deja, mums tai suprasti yra labai sudėtinga.

Kita ryškėjanti tendencija tarp jaunimo yra savanorystė. Pastaruoju metu vis daugiau jaunų žmonių užsikrečia savanorystės virusu: įsitraukia į savanorišką veiklą.

– Tiesiogiai jaunimui skirtus projektus vykdo ir organizuoja patys jauni žmonės arba jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos. Savivaldybė inicijuoja projektus, siekiančius plačiau ir iš įvairių pusių pažiūrėti į jaunimo reikalus: atliekami jaunimo situacijos tyrimai, organizuojami mokymai tiems asmenims, kurie dirba su jaunimu, siekiant gerinti jaunimui paslaugų kokybę, remontuojamos patalpos ir stiprinama materialinė bazė. Tų projektų galutinis rezultatas ir naudos gavėjas yra jaunimas, tik tiesiogiai jaunimas nėra įtrauktas į projekto veiklas. Paminėsiu svarbiausius įgyvendintus projektus, kurie yra svarbūs ne tik mūsų rajonui, bet ir jaunimo politikai įgyvendinti visos šalies lygmeniu.

2012 m. Telšių rajono savivaldybėje užbaigtas įgyvendinti projektas „Partnerystės tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių skatinimas“. Telšių rajono savivaldybėje buvo įgyvendinama viena iš paskutiniųjų projekto veiklų – „Jaunimo darbuotojų sertifikavimo sistemos išbandymas“. Mūsų savivaldybei buvo suteikta unikali galimybė investuoti į žmogiškuosius išteklius, t. y. 100 asmenų, dirbančių su jaunimu, pagal parengtą mokymų programą kelti ir didinti kompetencijas vietoje (Telšiuose). 6 mėn. vyko intensyvūs mokymai, konsultacijos, buvo atliekama praktika.

Taip pat 2012 m. Telšių rajono savivaldybė kartu su partneriu VšĮ Telšių jaunimo centru įgyvendino projektą. Suremontuotos prastos būklės Džiuginėnų mokyklos patalpos ir pritaikytos visuomenės poreikiams, įsigytos reikalingos priemonės bei įranga jaunimo centro veiklai vykdyti, t. y. mokymams per patyrimą organizuoti. Suremontuotomis patalpomis naudosis ir vietos bendruomenė, VšĮ Telšių jaunimo centras vaikams ir jaunimui iš viso Telšių rajono vykdys mokymus per patyrimą.

2013 metais bus pradėtas įgyvendinti II projekto etapas, kurio metu bus sutvarkyta ir pritaikyta Džiuginėnų parko infrastruktūra patirtiniam mokymuisi: bus sumontuotas sporto įrenginys, pritaikyti jau esantys įrenginiai aukštoms bei žemoms patirtinės pedagogikos užduotims atlikti.

– Iš tiesų jokių tyrimų ar apklausų ta tema nesu dariusi ir negalėčiau teigti ar neigti. Tačiau bendraudama su jaunais žmonėmis pastebiu, kad žemaitiškai bendraujančių jaunuolių yra dauguma. Labai džiaugiuosi, kad jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose bendrauja žemaitiškai tiek jaunuoliai tarpusavyje, tiek jaunimo darbuotojai.

– Telšių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, yra ir veiklaus jaunimo, ir tokio, kuris nieko nenori. Tad bandome pasiekti visus. Veiklus jaunimas randa, kur save realizuoti, ir jiems dažnai net nekyla klausimų, kad nėra ką veikti. Jie patys siūlo įvairias iniciatyvas ir tokiu būdu kuria Telšių miesto patrauklumą. Tačiau yra dalis jaunimo, kad ir kiek su jais kalbėtume, diskutuotume, paklausti apie galimybes jaunimui užsiimti jiems patrauklia veikla, pasakys, kad nieko čia nėra, niekas čia nevyksta, trūksta laisvalaikio praleidimo būdų ir t. t. Tada aš jų dažnai klausiu, o ką jie patys pasiūlė ar padarė, kad ta situacija pasikeistų. Dažnai tai ir lieka klausimu į orą. Manau, kad jaunimas labai daug girdi suaugusiųjų vertinimų ir juos kopijuoja nelabai gilindamiesi į situaciją, tą ir ištransliuoja.

– Mano vizija – jaunas žmogus, gyvendamas Telšiuose, rajone, yra laimingas, jaučiasi reikalingas savo bendruomenei, kraštui. Siekiamybė, kad mobilūs jaunimo darbuotojai aplankytų kiekvieną rajono kampelį ir ne dešimt kaimiškų vietovių per mėnesį du kartus, o kiekvieną savaitę. Jaunimas turėtų miesto miegamuosiuose rajonuose „savo erdves“ su profesionaliais jaunimo darbuotojais, mieste dirbtų bent du gatvės darbuotojai („streetworker“). Turiu planų, susijusių su jaunimo darbuotojų kompetencijų didinimu: patrauklių metodų naudojimas darbe su jaunimu, kompetencijų didinimas jaunimui aktualiomis temomis. Daug tikimasi, kad bus teisingos rekomendacijos ir būdai surasti darbui su jaunais žmonėmis, kurie niekur nedalyvauja, nesimoko, nedirba, yra iškritę iš mokyklos. Jų Lietuvoje tikrai nėra labai daug, bet tai yra brangiai kainuojantys valstybei.

– Po truputį taip. Gal ne taip, kaip norėtųsi, bet įsitraukia. Vilniaus dailės akademijos, Žemaitijos kolegijos studentų atstovybių atstovai dalyvaudavo ir dalyvauja Telšių rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos veikloje. Studentai per praktikas įsitraukia į jaunimo veiklą. Tenka pastebėti, kad vis dėlto aktyviausiai dalyvauja telšiškiai studentai, matyt, tai nulemia, kad „savi marškiniai arčiau kūno“. Mane labiausiai džiugina, kad jau dirbantis jaunimas ateina su pasiūlymais, kaip vienaip ar kitaip keisti esamą situaciją ar kaip geriau reprezentuoti Telšius.

– Jeigu klaustumėte jaunimo – atsakytų, kad ne. Aš manau kiek kitaip. Vien nevyriausybinių organizacijų Telšių rajone registruotų yra arti 200, kur dar neformalios grupės pagal įvairiausius poreikius, jaunimo, dienos centrai, būreliai mokyklose, kultūros centruose, teatre, muzikos, dailės, sporto mokyklų užsiėmimai, bibliotekų, privataus verslo siūlomos paslaugos. Tai tikrai yra plati paslaugų paletė, žinoma, kad kitas klausimas yra tų paslaugų kokybė. Ir jeigu tikrai jaunimui dar nėra galimybių ir jų taip trūksta savirealizacijai, ateikite, siūlykite savo variantus, ieškosime būdų, kaip ir ką keisti. Žaviuosi tuo jaunimu, kurie po studijų grįžta į Telšius dirbti ir nuo darbo rasdami laisvo laiko ateina su pasiūlymais įgyvendinti vienokias ar kitokias savo idėjas. Džiugina, kad tokių vis daugėja. Ką noriu pasakyti: kad jeigu nori save realizuoti – gali atrasti būdų ir variantų, tik reikia to labai norėti.

– Ar tikite perspektyva, jog Telšiai taps klestinčia Žemaitijos sostine, kurioje gera gyventi ir dirbti?

– Tikrai tikiu, kad taip ir bus, nes tam potencialo turime. Pakalbinti jauni žmonės, kurie yra išvykę studijuoti į Vilnių, Kauną, dažnai pasako, kad ten už savo būvį reikia stipriai kovoti ir yra didžiulė konkurencija, o to nesupranti ir neįvertini, kokias galimybes turi mokydamasis, dirbdamas ir gyvendamas mažesniuose miestuose.