Išgirdote perspėjimo signalą: ar turite planą?

Šian­dien ka­ro Uk­rai­no­je aki­vaiz­do­je, kai Ru­si­jos oku­pan­tai kas­dien ap­šau­do Uk­rai­nos ci­vi­li­nę inf­rast­ruk­tū­rą, mies­tus, gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus, o žmo­nės pri­vers­ti slėp­tis nuo pa­vo­jaus slėp­tu­vė­se, ar Lie­tu­va ga­li jaus­tis sau­gi? Ar mes ži­no­me, kaip elg­tis iš­gir­dus pa­vo­jaus sig­na­lą, kur slėp­tis, ko­kius daik­tus su sa­vi­mi tu­rė­ti, kaip su­si­siek­ti su ar­ti­mai­siais ir pan.

Apie ra­jo­no gy­ven­to­jų sau­gu­mą, pa­si­ren­gi­mą ka­ri­nei ag­re­si­jai, sa­vi­tar­pio pa­gal­bą ir su­si­tel­ki­mą pa­sa­ko­ja Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė As­ta Moc­ke­vi­čie­nė.

Kaip yra pa­si­reng­ta ka­ri­nei ag­re­si­jai?

„Dau­ge­liui žmo­nių ci­vi­li­nės sau­gos są­vo­ka aso­ci­juo­ja­si su si­re­no­mis, slėp­tu­vė­mis ir du­jo­kau­kė­mis. Šis po­žiū­ris atė­jęs iš so­vie­ti­niais me­tais įpras­tos ci­vi­li­nės gy­ny­bos, ku­ri tel­kė dė­me­sį į ap­sau­gą nuo už­sie­nio ka­ri­nių ata­kų ir „gi­mė“ dar Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ tei­gė Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė A. Moc­ke­vi­čie­nė. – Slėp­tu­vių Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je nė­ra, nes jos yra spe­cia­lio­sios pa­skir­ties sta­ti­niai ar­ba spe­cia­liai įreng­tos pa­tal­pos ap­sau­go­ti nuo at­si­ra­du­sių gy­vy­bei ar svei­ka­tai pa­vo­jin­gų veiks­nių vals­ty­bės tar­nau­to­jus ir dar­buo­to­jus, vyk­dan­čius vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms nu­sta­ty­tus už­da­vi­nius ir funk­ci­jas bei už­tik­ri­nan­čius vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų veik­lą ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų ar ka­ro me­tu. Slėp­tu­vių po­rei­kį ša­ly­je nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė.“

Anot A. Moc­ke­vi­čie­nės, lai­ki­nam gy­ven­to­jų prie­globs­čiui yra skir­ti ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai, ku­rie daž­nai pai­nio­ja­mi su slėp­tu­vė­mis. Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai yra iš anks­to pa­rink­ti ir spe­cia­liai pa­žy­mė­ti sta­ti­niai, ku­rie ga­li bū­ti grei­tai pri­tai­ko­mi lai­ki­nam gy­ven­to­jų prie­globs­čiui sau­gan­tis nuo ža­lin­go ap­lin­kos po­vei­kio bei eva­kuo­tų gy­ven­to­jų ap­sau­gai ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų ar ka­ro me­tu.

„Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai pa­ren­ka­mi ir įren­gia­mi pa­sta­tuo­se, ku­rie įpras­tai nau­do­ja­mi įvai­riems vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Tai mo­kyk­los, gim­na­zi­jos, kul­tū­ros cent­rai, spor­to sa­lės, are­nos ir pan. Ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų me­tu šiuos pa­sta­tus ga­li­ma lai­ki­nai grei­tai pri­tai­ky­ti gy­ven­to­jams ap­sau­go­ti nuo at­si­ra­du­sių gy­vy­bei ir svei­ka­tai pa­vo­jin­gų veiks­nių“, – kal­bė­jo Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai yra pa­žy­mė­ti spe­cia­liuo­ju ženk­lu.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, šis ženk­las ant pa­sta­to reiš­kia, kad pa­sta­tas sa­vi­val­dy­bė­je yra pa­rink­tas kaip ga­li­mas ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nys. Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je yra pa­rink­ta 50 ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių, ku­riuo­se ki­lus grės­mei bus su­ren­ka­mi eva­kuo­ja­mie­ji ar­ba lai­ki­nai ap­gy­ven­di­na­mi eva­kuo­tie­ji gy­ven­to­jai. Juo­se or­ga­ni­zuo­tai bus tei­kia­mos gy­vy­biš­kai bū­ti­nos pa­slau­gos: ap­rū­pi­na­ma mais­tu, ge­ria­muo­ju van­de­niu, vais­tais, hi­gie­nos reik­me­ni­mis, šva­riais dra­bu­žiais. Šiuo­se pa­sta­tuo­se gy­ven­to­jams tek­tų gy­ven­ti tol, kol bū­tų priim­tas spren­di­mas grįž­ti į nuo­la­ti­nę gy­ve­na­mą­ją vie­tą ar bū­tų per­kel­ti į ki­tą lai­ki­ną būs­tą.
„Šiais me­tais Ru­si­jai už­puo­lus Uk­rai­ną bu­vo iš nau­jo įver­tin­ta Lie­tu­vos ci­vi­li­nės sau­gos sis­te­mos būk­lė ir trū­ku­mai. Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čius ci­vi­li­nės sau­gos tei­sės ak­tus, kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niuo­se prie­globs­tį tu­ri ras­ti bent 10 pro­cen­tų eva­kuo­tų mies­tie­čių, ne­skai­čiuo­jant vai­kų ir neį­ga­lių­jų“, – tvir­ti­no A. Moc­ke­vi­čie­nė.

Prie­dan­gos

Prie­dan­gas re­ko­men­duo­ja­ma pa­rink­ti gy­ve­na­mų­jų dau­gia­bu­čių, vi­suo­me­ni­nės, lais­va­lai­kio, pra­mo­gų ir ki­tos pa­skir­ties sta­ti­nių ar at­ski­rai įreng­to­se po­že­mi­nė­se au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se, ga­ra­žuo­se, rū­siuo­se; tech­no­lo­gi­niuo­se, trans­por­to ir pės­čių­jų tu­ne­liuo­se; įmo­nių, spor­to įstai­gų sa­ni­ta­ri­nė­se ir bui­ti­nė­se pa­tal­po­se (rū­bi­nė­je, du­še, prau­syk­lo­je, rū­sy­je ir pan.); ne­de­gių me­džia­gų san­dė­liuo­se ir kt. Prie­dan­go­se bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos gy­ven­to­jams trum­pą lai­ko tar­pą iš­veng­ti gy­vy­bei ar svei­ka­tai pa­vo­jin­gų veiks­nių ki­lus oro pa­vo­jui, esant tie­sio­gi­nio ir ne­tie­sio­gi­nio ap­šau­dy­mo grės­mei ka­ri­nės ag­re­si­jos me­tu (nuo ne­tie­sio­gi­nių ata­kų iš or­lai­vių, ra­ke­tų, ar­ti­le­ri­jos ug­nies, nuo ske­veld­rų, nuo­lau­žų, spro­gi­mo smū­gio ban­gų, at­si­tik­ti­nių kul­kų).

„Gai­la, bet Tel­šių mies­te ne­tu­ri­me nei met­ro, nei po­že­mi­nių au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių, nei pės­čių­jų tu­ne­lių, to­dėl sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je prie­dan­gai yra pa­rink­ti 34 sta­ti­niai, tu­rin­tys rū­sius“, – sa­kė Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

To­kie pa­sta­tai pa­žy­mė­ti prie­dan­gos ženk­lu.

Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mo ekst­re­ma­lio­sioms si­tua­ci­joms sve­tai­nė­je www.lt72.lt ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nės pus­la­py­je „Ci­vi­li­nė sau­ga ir mo­bi­li­za­ci­ja“ yra pa­teik­ti pa­tvir­tin­ti ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių ir prie­dan­gų są­ra­šai ir jų iš­dės­ty­mas.

Ka­lio jo­di­do tab­le­tės

Ka­lio jo­di­do tab­le­tės ap­sau­go skyd­liau­kę tik nuo ža­lin­go ra­dioak­ty­vio­jo jo­do po­vei­kio. Šias tab­le­tes rei­kia var­to­ti tik po spe­cia­laus Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­mo. Lai­ku su­var­to­jus ka­lio jo­di­do, skyd­liau­kė už­blo­kuo­ja­ma (pri­so­ti­na­ma) sta­bi­liuo­ju jo­du ir taip ap­sau­go­ma nuo įkvėp­to ra­dioak­ty­vio­jo jo­do kau­pi­mo­si jo­je ir su­ke­lia­mos ža­los.
„Įsi­min­ki­te, kad bran­duo­li­nės ava­ri­jos at­ve­ju skyd­liau­kės neap­sau­go jo­kie ki­ti jo­do pre­pa­ra­tai – nei spi­ri­ti­niai jo­do tir­pa­lai ar jo­do purš­ka­lai, skir­ti bur­nos glei­vi­nei gy­dy­ti, nei mais­to pa­pil­dai su jo­du, – per­spė­ja pa­šne­ko­vė. – Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ekst­re­ma­lių svei­ka­tai si­tua­ci­jų cent­ras 2020 m. įsi­gi­jo 4 000 000 vnt. ka­lio jo­di­do tab­le­čių. Sta­bi­lio­jo jo­do pre­pa­ra­tais, nu­pirk­tais vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis, 2020 m. ap­rū­pin­ta 16 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių, ku­rių te­ri­to­ri­jos pa­ten­ka į sku­bių ap­sau­go­mų­jų veiks­mų zo­ną. Ka­lio jo­di­do tab­le­tės bu­vo da­li­ja­mos gy­ven­to­jams pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ne­pa­ten­ka į sku­bių ap­sau­go­mų­jų veiks­mų zo­ną ar 100 km ap­link Ast­ra­vo ato­mi­nę elekt­ri­nę, to­dėl mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jams ap­sau­go­ti nė­ra skir­ta ka­lio jo­di­do tab­le­čių. Jei šiuo me­tu ne­ra­mu ir jau­čia­tės ne­sau­giai, sa­vo šei­mos na­riams ka­lio jo­di­do tab­le­čių ga­li­te įsi­gy­ti vais­ti­nė­se.“

Jo­ni­zuo­jan­čios spin­du­liuo­tės ma­ta­vi­mo prie­tai­sų ar du­jo­kau­kių Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja taip pat ne­tu­ri, nes vi­sos tu­rė­tos dar so­vie­ti­nių lai­kų du­jo­kau­kės ir prie­tai­sai Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus įsa­ky­mu bu­vo ar­ba uti­li­zuo­ti, ar­ba iš­vež­ti ir per­duo­ti cent­ra­li­zuo­tai sau­go­ti į Šiau­lių ra­jo­ne, Zok­niuo­se, esan­čius ci­vi­li­nės sau­gos san­dė­lius.

Elekt­ros ge­ne­ra­to­rius tu­ri Re­gio­ni­nė Tel­šių li­go­ni­nė, UAB „Tel­šių van­de­nys“, ar­ti­miau­siais me­tais pla­nuo­ja įsi­gy­ti Tel­šių ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Kaip žmo­gus tu­ri elg­tis iš­gir­dęs pa­vo­jaus sig­na­lą?

Gre­siant ar įvy­kus ne­lai­mei vi­si no­ri ži­no­ti, kas vyks­ta, ką da­ry­ti. In­for­ma­ci­jos sto­ka ke­lia ne­ri­mą, ska­ti­na klai­din­gą nuo­mo­nę ir for­muo­ja gan­dus. Gy­ven­to­jų per­spė­ji­mo in­for­ma­ci­ja tu­ri bū­ti gau­si ir kuo iš įvai­res­nių šal­ti­nių, tuo­met ti­kė­ti­na, kad ją iš­girs dau­giau žmo­nių ir kad žmo­nės la­biau pai­sys per­spė­ji­mų.

Pa­sak A. Moc­ke­vi­čie­nės, Lie­tu­vo­je vei­kia gy­ven­to­jų per­spė­ji­mo ir in­for­ma­vi­mo sis­te­ma. Vi­suo­me­nė ga­li bū­ti per­spė­ja­ma įvai­riais bū­dais: jun­gia­mos gy­ven­to­jų per­spė­ji­mo si­re­nos (po jų gaus­mo gir­di­mas įspė­ja­ma­sis gar­so sig­na­las „Dė­me­sio vi­siems“ ir ki­ti įspė­ja­mie­ji sig­na­lai pa­gal gre­sian­čios ne­lai­mės po­bū­dį ir po­rei­kį), siun­čia­mi trum­pie­ji pra­ne­ši­mai tie­sio­giai į gy­ven­to­jų mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, skel­bia­mi pra­ne­ši­mai ša­lies ži­niask­lai­do­je, in­ter­ne­to sve­tai­nė­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Į ekst­re­ma­lio­jo įvy­kio te­ri­to­ri­ją ga­li bū­ti siun­čia­mi au­to­mo­bi­liai, tu­rin­tys gar­so stip­ri­ni­mo įran­gą, o ato­kių gy­ven­vie­čių gy­ven­to­jai ga­li bū­ti per­spė­ja­mi per pa­siun­ti­nius.

„Iš kar­to po per­spė­ji­mo si­re­nų gaus­mo per Lie­tu­vos na­cio­na­li­nį ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją yra skel­bia­ma gy­ven­to­jams svar­bi in­for­ma­ci­ja. Tad jei rei­kės eva­kuo­tis, pa­lik­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą ar­ba ju­dė­ti į ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nį ar prie­dan­gą (ge­riau­siai ar­ti­miau­sią), apie tai su­ži­no­si­te iš­klau­sę in­for­ma­ci­ją, skel­bia­mą per vi­suo­me­ni­nį trans­liuo­to­ją, – pri­me­na Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. – Kur yra ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nys ar prie­dan­ga, bū­ti­na jau da­bar pa­si­žiū­rė­ti ir su­si­ras­ti (Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sve­tai­nės po­la­py­je „Ci­vi­li­nė sau­ga ir mo­bi­li­za­ci­ja“ yra pa­teik­ti pa­tvir­tin­ti ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių ir prie­dan­gų są­ra­šai ir jų iš­dės­ty­mas, – red.). Ekst­re­ma­lia­jai si­tua­ci­jai rei­kia pa­si­ruoš­ti iš anks­to. Su­da­ry­ki­te šei­mos pa­si­ren­gi­mo ne­lai­mėms pla­ną. Su­si­pa­žin­ki­te su gre­sian­čiais pa­vo­jais mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je.“

Pa­gal­vo­ki­te:

•  Į ką ga­li­te kreip­tis ne­lai­mės at­ve­ju?
•  Kur ga­li­ma bū­tų slėp­tis pa­vo­jaus at­ve­ju?
•  Ko­kia trans­por­to prie­mo­ne nu­sprę­si­te eva­kuo­tis, jei­gu lik­ti vie­to­je bū­tų ne­ga­li­ma – sa­vo au­to­mo­bi­liu, au­to­bu­su, sa­vi­val­dy­bės trans­por­tu ar pan.;
•  Ką da­ry­si­te, jei su­ges jū­sų au­to­mo­bi­lis?
•  Ko­kie yra ki­ti eva­ka­vi­mo­si ke­liai, jei pa­si­rink­ta­sis už­blo­kuo­tas?
•  Kur su­si­tik­si­te su šei­mos na­riais įvy­kus ne­lai­mei?
•  Ko­kius daik­tus pa­siim­si­te, jei teks eva­kuo­tis?

Kaip pa­vo­jaus at­ve­ju bū­tų gel­bė­ja­mi vai­kai, se­ny­vo am­žiaus žmo­nės?

Pa­sak Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės, tiek švie­ti­mo, tiek so­cia­li­nės rū­py­bos įstai­gos yra pa­si­ren­gu­sios sa­vo ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų val­dy­mo pla­nus, ku­riuo­se su­pla­nuo­ti įstai­gų veiks­mai įvy­kus ekst­re­ma­lia­jam įvy­kiui: kaip apie ne­lai­mę bus in­for­muo­ja­mi dar­buo­to­jai, ko­kie dar­buo­to­jo, at­sa­kin­go už per­spė­ji­mą ir in­for­ma­vi­mą, veiks­mai gre­siant ar su­si­da­rius ekst­re­ma­lia­jai si­tua­ci­jai, kaip in­for­ma­ci­ja bū­tų per­duo­da­ma ug­dy­ti­nių ar slau­gos įstai­go­je esan­čių žmo­nių ar­ti­mie­siems.

Tiek švie­ti­mo, tiek so­cia­li­nė įstai­ga tu­ri pa­si­rū­pin­ti glo­bo­ja­mais as­me­ni­mis: nu­kreip­ti žmo­nes į sau­gias įstai­gos te­ri­to­ri­jos vie­tas ar­ba žmo­nių su­si­rin­ki­mo vie­tas. Už įstai­gos dar­buo­to­jų, įstai­gos gy­ven­to­jų, moks­lei­vių ir ug­dy­ti­nių eva­ka­vi­mą yra at­sa­kin­gas įstai­gos di­rek­to­rius ir ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų val­dy­mo gru­pė. In­for­ma­ci­ją apie žmo­nių su­rin­ki­mo punk­tus ir (ar) tar­pi­nius su­rin­ki­mo punk­tus at­sa­kin­gas dar­buo­to­jas gau­tų per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes kar­tu su šia in­for­ma­ci­ja: žmo­nių su­rin­ki­mo bū­das, trans­por­to at­vy­ki­mo lai­kas ir vie­ta, jei gy­ven­to­jai eva­kuo­ja­mi iš gy­ve­na­mų­jų vie­tų, gy­ven­to­jų su­rin­ki­mo punk­tų ad­re­sai, duo­me­nys apie si­tua­ci­ją, nu­ma­to­ma eva­kua­ci­jos truk­mė.

Iš­vy­ki­mo krep­šys

Šia­me krep­šy­je tu­ri bū­ti bū­ti­niau­si daik­tai ir prie­mo­nės, rei­ka­lin­gos jū­sų šei­mos iš­gy­ve­ni­mui pir­mo­sioms 72 va­lan­doms – trims pa­roms po ne­lai­mės. Krep­šy­je tu­ri bū­ti:

•  svar­būs do­ku­men­tai – gi­mi­mo / san­tuo­kos liu­di­ji­mai, pa­sai, vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mai, drau­di­mo do­ku­men­tai, tur­to nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tai;
•  ar­ti­mų­jų nuo­trau­kos (jų pri­reiks ieš­kant ar­ti­mų­jų);
•  ra­di­jo im­tu­vas su pa­pil­do­mais ele­men­tais;
•  ži­bin­tu­vė­lis su pa­pil­do­mais ele­men­tais;
•  il­gai ga­lio­jan­čio mais­to da­vi­nys 3 pa­roms;
•  van­dens at­sar­gos (ma­žo­je ta­ro­je) 3 pa­roms;
•  pa­pil­do­mas mais­tas, esant spec. mi­ty­bos po­rei­kiams;
•  me­cha­ni­nis kon­ser­vų ati­da­ry­tu­vas;
•  pir­mo­sios pa­gal­bos rin­ki­nys, var­to­ja­mi vais­tai ir van­de­ni­lio pe­rok­si­do tir­pa­las;
•  šei­mos na­riams bū­ti­ni me­di­ka­men­tai;
•  mais­tas kū­di­kiams, saus­kel­nės, drėg­nos ser­ve­tė­lės;
•  žais­lai / kny­gos vai­kams;
•  rū­bai per­si­reng­ti (pa­ti­ki­mi ba­tai, tvir­ta striu­kė nuo lie­taus ir vė­jo, megz­ti­niai, šil­tos kel­nės);
•  tua­le­ti­niai reik­me­nys – rankš­luos­tis, mui­las, dan­tų še­pe­tė­lis, po­pie­rius ir kt.;
•  šil­ta ant­klo­dė / kom­pak­tiš­kas mieg­mai­šis;
•  kau­kė nuo dul­kių;
•  deg­tu­kai van­de­niui at­spa­rio­je dė­žu­tė­je / žieb­tu­vė­liai;
•  pieš­tu­kas ir po­pie­rius;
•  gry­nie­ji pi­ni­gai (iš­skirs­ty­ki­te ir sau­giai pa­slėp­ki­te tarp ki­tų daik­tų);
•  ju­ve­ly­ri­niai dir­bi­niai, ki­tos ver­ty­bės (iš­skirs­ty­ki­te ir sau­giai pa­slėp­ki­te tarp ki­tų daik­tų);
•  ci­ga­re­tės (kri­ti­niu at­ve­ju jos gelbs­ti kaip mai­nų ob­jek­tas);
•  mais­to at­sar­gos: mė­sos kon­ser­vai, dar­žo­vių kon­ser­vai (ankš­ti­nės dar­žo­vės – itin ver­tin­gas pa­si­rin­ki­mas), ki­ti kon­ser­vuo­ti pro­duk­tai (su­tirš­tin­tas pie­nas, vai­siai), bi­rios kruo­pos, alie­jus, cuk­rus, prie­sko­niai (žo­le­lių mi­ši­niai, ryš­kių sko­ni­nių sa­vy­bių prie­sko­niai), drus­ka, me­dus, ar­ba­ta.

Rin­ki­tės kon­ser­vus me­ta­li­nė­se pa­kuo­tė­se!

Gre­siant ar su­si­da­rius ekst­re­ma­lia­jai si­tua­ci­jai, mais­to ir van­dens at­sar­gos ga­li bū­ti ri­bo­tos ir jų tie­ki­mas ga­li bū­ti su­tri­kęs, to­dėl rei­kia tu­rė­ti pa­si­ruo­šus mais­to at­sar­gų bent 72 va­lan­doms, kol bus pra­dė­ta teik­ti pa­gal­ba.

Ekst­re­ma­lia­jai si­tua­ci­jai rei­kia pa­si­ruoš­ti iš anks­to. Su­da­ry­ki­te šei­mos pa­si­ren­gi­mo ne­lai­mėms pla­ną.

•  Su­si­pa­žin­ki­te su gre­sian­čiais pa­vo­jais mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je.
•  Pa­gal­vo­ki­te, į ką ga­li­te kreip­tis ne­lai­mės at­ve­ju.
•  Kur ga­li­ma bū­tų slėp­tis pa­vo­jaus at­ve­ju? (Iš anks­to pa­si­do­mė­ki­te, kur yra ar­ti­miau­si ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­niai, ku­riuo­se ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų ar ka­ro me­tu bus ga­li­ma pa­si­slėp­ti.)
•  Ko­kia trans­por­to prie­mo­ne nu­sprę­si­te eva­kuo­tis, jei­gu lik­ti vie­to­je bū­tų ne­ga­li­ma – sa­vo au­to­mo­bi­liu, au­to­bu­su, sa­vi­val­dy­bės trans­por­tu ar pan.
•  Ką da­ry­si­te, jei su­ges jū­sų au­to­mo­bi­lis?
•  Ko­kie yra ki­ti eva­ka­vi­mo­si ke­liai, jei pa­si­rink­ta­sis už­blo­kuo­tas?
•  Kur su­si­tik­si­te su šei­mos na­riais įvy­kus ne­lai­mei?
•  Ko­kius daik­tus pa­siim­si­te, jei teks eva­kuo­tis?

Su­si­ti­ki­mo vie­ta

Nu­ma­ty­ki­te, kur su­si­tik­si­te su šei­mos na­riais, jei­gu, nu­ti­kus ne­lai­mei, bū­si­te vi­si skir­tin­go­se vie­to­se ir jei­gu rei­kės stai­ga pa­lik­ti na­mus. Nu­ma­ty­ki­te dvi šei­mos na­rių su­si­ti­ki­mo vie­tas: vie­ną – lau­ke, ki­tą – pas jums ar­ti­mus žmo­nes. Kiek­vie­nas šei­mos na­rys tu­ri ge­rai ži­no­ti su­si­ti­ki­mo vie­tų ad­re­sus ir te­le­fo­nus.

Jei bū­si­te iš anks­to su­si­pa­ži­nę ir va­do­vau­si­tės pra­kti­niais pa­ta­ri­mais, ką rei­kė­tų da­ry­ti pa­tiems ir kaip pa­gel­bė­ti ša­lia esan­tiems, ap­si­sau­go­ti nuo ne­lai­mių ar iš­gy­ven­ti ne­lai­mės lai­ko­tar­pį bus daug leng­viau.

Pa­žei­džia­miau­si šei­mos na­riai

Yra žmo­nių, ku­rie dėl am­žiaus, fi­zi­nės, psi­chi­nės ar so­cia­li­nės būk­lės ga­li ne­su­ži­no­ti apie gre­sian­tį pa­vo­jų ar­ba ne­sup­ras­ti jo ga­li­mo po­vei­kio. Jei­gu šei­mo­je yra ma­ža­me­čių vai­kų, se­ny­vo am­žiaus žmo­nių ar li­go­nių su psi­chi­ne ar fi­zi­ne ne­ga­lia, rei­kia pa­gal­vo­ti – ar jie ga­lės gir­dė­ti ir su­pras­ti per­spė­ji­mus, ar ga­lės (su­ge­bės) grei­tai, sa­va­ran­kiš­kai pa­lik­ti na­mus. Jei­gu jie ne­ga­li sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, tai svar­biau­sias šei­mos pla­no tiks­las – su­pla­nuo­ti, kaip juos iš­gel­bė­ti ir kaip jais pa­si­rū­pin­ti. Jei­gu vai­kai dar ma­ži, iš anks­to rei­kia už­ra­šy­ti ant kor­te­lės jų var­dą, pa­var­dę, ad­re­są ir pri­tvir­tin­ti prie dra­bu­žių.

Šei­mos na­riai, ku­riems rei­ka­lin­gas gy­dy­mas. Jei­gu šei­mo­je yra na­rių, ku­rie nuo­la­tos var­to­ja re­cep­ti­nius vais­tus, ap­svars­ty­ki­te, kaip pa­si­rū­pin­ti to­kių vais­tų at­sar­go­mis, nes ne­lai­mės me­tu ga­li­te lik­ti be vais­tų ir be re­cep­to. Iš anks­to rei­kia pa­si­tei­rau­ti gy­dy­to­jų, ką da­ry­ti ka­tast­ro­fos me­tu tiems, ku­riems rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs vais­tai ar gy­dy­mas (che­mo­te­ra­pi­ja, ra­dio­te­ra­pi­ja, me­ta­do­nas, dia­li­zė, la­ši­nės ir pan.).

Žmo­nės, ga­lė­sian­tys jums pa­dė­ti

Jei­gu šei­mo­je tu­ri­te pa­žei­džia­mų, sa­vi­mi ne­ga­lin­čių pa­si­rū­pin­ti na­rių, vie­ni ga­li­te ne­su­sit­var­ky­ti – ga­li pri­reik­ti ki­tų žmo­nių pa­gal­bos. Žmo­nės, esan­tys ša­lia jū­sų ar gy­ve­nan­tys ne­to­lie­se, yra ge­riau­sia pa­gal­ba. Ge­ri san­ty­kiai su kai­my­nais ga­li iš­gel­bė­ti gy­vy­bes ir tur­tą. Tam, kad ne­si­bai­min­tu­mė­te ga­li­mų ne­lai­mių, iš anks­to nu­ma­ty­ki­te pa­ti­ki­mus žmo­nes, ga­lin­čius pa­dė­ti fi­ziš­kai ir emo­ciš­kai. Ne­sik­liau­ki­te tik vie­nu žmo­gu­mi – jei­gu su juo ne­pa­vyks su­si­siek­ti, lik­si­te be pa­gal­bos. Ti­kė­tis, kad pa­dės pa­gal­bos tar­ny­bos, taip pat ne­rei­kė­tų, nes ga­li bū­ti, kad nu­ken­tė­ju­sių­jų bus la­bai daug ar­ba pa­gal­bos pri­reiks la­bai grei­tai (pa­vyz­džiui, sku­biai eva­kuo­tis iš pa­sta­to), kol tar­ny­bos dar neat­vy­ko.

Žmo­ni­ja su­kau­pė pa­kan­ka­mai pa­ty­ri­mo, to­dėl sau­gaus gy­ve­ni­mo abė­cė­lės ga­li­ma iš­mok­ti. Dau­giau­sia ne­lai­mių ky­la dėl žmo­gaus kal­tės, ku­rios daž­nai bai­gia­si tra­giš­kai. To­dėl rei­kia mo­ky­tis pa­žin­ti pa­vo­jus ir mo­kė­ti jų iš­veng­ti. O pa­te­kus į ekst­re­ma­lio­sios si­tua­ci­jos gniauž­tus – ne­pa­si­duo­ti ir veik­ti. Tam neuž­ten­ka tra­di­ci­nių ži­nių ir įgū­džių, tam rei­kia mo­ky­tis sau­gos abė­cė­lės.