

Telšiuose gimęs tarptautinis didmeistris Martynas Limontas – buvęs Telšių vaikų ir jaunimo sporto mokyklos auklėtinis – 48-ajame pasaulio šachmatų uždavinių sprendimo čempionate Rumunijoje užėmė penktąją vietą (73 iš 90 tšk.) tarp 90 dalyvių (iš 19 šalių) ir kartu su Lietuvos rinktine iškovojo sidabro medalį komandinėje įskaitoje.
Tai aukščiausias Telšių sportininko pasiekimas šioje intelektinės sporto šakos disciplinoje per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Martyno indėlis buvo lemiamas: skirtingose rungtyse surinkti jo taškai padėjo aplenkti tokias „šachmatų grandes“ kaip Vokietija, Serbija ir Didžioji Britanija.
Sportininko asmeninis treneris ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris – Arvydas Mockus.
Skaitytojų dėmesiui – interviu su tarptautiniu didmeistriu M. Limontu po Lietuvos komandos sidabro pasaulio šachmatų uždavinių sprendimo čempionate Alba Julijoje (Rumunija).
– Martynai, kai finišavote antras komandinėje įskaitoje ir penktas asmeninėje, visas šalies šachmatų pasaulis plojo atsistojęs. Ar jau spėjote suvokti rezultatą?
– Alba Julijos šviesos dar tebešviečia atmintyje. Komandos sidabras – tai trečias Lietuvos medalis pasaulio čempionatuose, bet pirmasis, kai realiai taikėmės į auksą. Pirmąją dieną turėjau 45 taškus iš 45, tad vienu metu pirmavau. Šitas jausmas nepamirštamas.
– Antroji vieta komandų rikiuotėje reiškia, kad pralenkėte šachmatų „didžiąsias“ Serbiją, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją. Kur slypėjo jūsų rinktinės stiprybė?
– Mūsų komandos trys sprendėjai – aš, Kevinas Kuznecovas ir Stasys Steponavičius – esame skirtingų stilių. Kevinas labai greitas atvirkštinių matų uždaviniuose, Stasys tvirtas etiudų analizėje, o aš gerai sprendžiu daugiaėjimius. Susidėliojus rungčių sekai išėjo, kad beveik visada turėjome „šviežių galvų“ sunkiausiais etapais.
– Asmeninėje lentelėje užėmėte penktąją vietą (73 iš 90 taškų). Ar liko kartėlio, kad iki prizininkų pritrūko poros taškų?
– Šiek tiek apmaudo, žinoma, liko – ypač todėl, kad po pirmosios dienos buvau turnyro lyderis ir mintyse jau pradėjau svarstyti apie čempiono titulą. Tačiau penktoji vieta tarp 90 stipriausių pasaulio sprendėjų, tarp kurių šio čempionato laimėtojai daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionai Piotras Murdzia ir Kacperas Piorunas, vis tiek yra solidus rezultatas. Antroji diena kainavo keletą taškų: nervinė įtampa lėmė, kad per ilgai tikrinau kai kuriuos variantus ir pritrūko laiko. Šią patirtį priimu kaip vertingą pamoką – kitąkart labiau kontroliuosiu emocijas ir laiką.
– Jūsų moto „Sunkių uždavinių nebūna, tik silpni sprendėjai“ skamba drąsiai. Kada jis gimė?
– Dar 2013-aisiais, kai ruoštasi pirmai rimtai tarptautinei kovai. Tąsyk supratau: jei pats pavadinsi uždavinį „sunkiu“, pasiteisinsi sau, kodėl nepavyko. Verčiau prisiimti atsakomybę: jeigu neišsprendžiau, vadinasi, šįkart buvau per silpnas. Toks požiūris skatina dirbti.
– Jūsų treneris – Arvydas Mockus. Koks jo vaidmuo gaunant šį medalį?
– Arvydas prižiūri mano parengiamąją bazę: sudaro treniruočių ciklus, atrenka aktualius klasikinius uždavinius, seka, kad neišsisemčiau psichologiškai. Prieš čempionatą kasdien gaudavau po „šviežią“ rinkinį su laiko kontrole – tai padėjo išmokti dirbti dideliu tempu.
– Kas buvo sunkiausia pačiame čempionate?
– Varžybos prasidėdavo 10 val. ryto, salė buvo gerai vėdinama, tad fizinio diskomforto nepatyrėme, nors lauke temperatūra siekė 35 °C. Tikras iššūkis – išlaikyti aukštą koncentraciją per visus šešis turus ir išmintingai paskirstyti laiką sudėtingiausiems uždaviniams, kad neužstrigtum ties vienu sprendimu.
– Kokie artimiausi planai?
– Spalio 25 dieną – Bernas, Šveicarija. Ten prasidės naujasis pasaulio taurės sezonas. Šiemet taurės taškų skaičiavimo sistema buvo reikšmingai pakeista. Turiu tikslą pasinaudoti šiais pokyčiais ir iškovoti pasaulio taurę jau šį sezoną.
– Apie ką svajojate toliau?
– Didžiausia mano ambicija – pagaliau tapti individualiu pasaulio čempionu. Noriu įveikti P. Murdzią ir K. Pioruną bei užbaigti jų ilgametį dominavimą. Ne mažiau svarbi svajonė – išvysti Lietuvos rinktinę pasaulio ir Europos pirmenybėse ant aukščiausios pakylos. Čia itin daug vilčių sieju su K. Kuznecovu – Martyno Limonto mokykloje išugdytu talentu, kurio sparčiai augantis meistriškumas gali tapti lemiamu faktoriumi mūsų komandai pasiekti istorines pergales.
– Ką patartum jaunimui, norinčiam sekti Jūsų pėdomis?
– Dirbkite kasdien, net 30 minučių yra geriau nei nieko. Nebijokite klysti: klaida – tobulėjimo pagrindas. Ieškokite trenerio ar mentoriaus: vien disciplina be kryptingo vadovavimo greitai išsikvepia. Varžybų patirtis – bent 6 turnyrai per metus.
– Dėkoju už atvirą pokalbį, Martynai. Sėkmės Berne!
– Ačiū! Sieksiu aukščiausio asmeninio rezultato ir lyderio pozicijos taurės įskaitoje.