Gruodžio 6 d. Telšių miestas mini savo vardo gimtadienį. Jau tapo tradicija būtent šią dieną įžiebti miesto eglę.
1791 m. gruodžio 6 dieną, karaliui Stanislovui Augustui suteikus savivaldos privilegiją, oficialiai įteisintas Telšių miesto statusas. Tai liudijantis dokumentas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“. Šiemet Telšių miestui sukako 220 metų.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Senamiesčio seniūnaitijos seniūnaitė Valė Beržienė kartu su Kalėdų Seneliu ir jo pagalbininkais nykštukais įžiebė pagrindinę miesto eglę. Naujai nušvito ir stilizuota miesto eglė – vandens bokštas. Taip pat atnaujintas Respublikos gatvės šventinis apšvietimas, o kelerius metus centrą puošę varpeliai pasitinka įvažiuojančius į miestą Sedos gatve.
Renginį vainikavo šventinis fejerverkas.
Sveiki.
Kažkiek atsipeikėjau sugrįžęs iš darbû, uffff…
Na ką gi- „liūdna, merginos” kaip sakė vienas kultinis personažas.
Švikas.
Kažkoks užkerėtas tas rugpjūčio mėnesis.
Nesikalbam, nesusikalbam…
Pikis nardo komentaruose,bet čia neužeina.
Ar turėtume maldauti?
…
Sala nutarė toliau tësti savęs pribaiginėjimo darbus- kelia spamą, atseit „straipsnius” kas 10, kas 15 min.
Nuostabu.
Kuo daugiau straipsnių- tuo mažiau noro skaitytojams komentuoti.
Gal ir yra toks sumanymas generalinis.
Kontorose.
Nes iš salos pozivijų, tai elementariai prasilenkiama su logika.
Skaitytojams, komentatoriams ypač- svarbu ne tik saviraiškos galimybė, bet ir grįžtamasis ryšys, t y.y. atsakomoji reakcija.
Tokia psichologijos abc.
Salos vadukams aišku tai „nesvarbit”.
Nu, nu..
Žiraf bolšoj , jemu vidnej:)
…
Štai kas, mielieji- jūs kaip norit, aš geriau pailsėsiu.
Nereikia, tai nereikia.
Ant kaklo nesikabinsiu.
..
Palauksiu kol atsiras vieta kurioje galėsiu ką nors naudingo nuveikti.
Nebus taip, kad nebūtų. Tokia vieta, ne ryt, tai poryt vis tiek atsiras.
Tada ir pasidarbuosim.
..
Cukrut,
aš nedingsiu.
Čia laikas nuo laiko užsuksiu.
Ryšius palaikysim.
..
Visiems geros vasaros pabaigos ir smagių pabaigtuvių.
Atia.
Labas.
Taip, nauji straipsniai rikiuojasi sparčiai,senesnius stumia archyvan.
Gal dar būtų normaliau,jei jie būtų grupuojami pagal tematiką.Dabar gi viskas kartu.
Kiek reikia turėt laiko,kad komentaruose susiorientuotum ,kas vyksta,iš kur „vėjas pučia”?..
Bet yra kaip yra.
Matyt, reikia atsitraukti,Virduly,tavo pavyzdžiu ir skirti daugiau dėmesio saviems reikalams.Kur matysiu reikalą,brūkštelsiu nuomonę pagal galimybes.
Saugok nugarą,gerai maitinkis ir…būk pagarbintas tarp savo moterų… 🙂
Iki malonaus, Virduliuk.
Sveika.
Dėkui, kad parašei.
OK, pailsėkim.
Gal atsiras ir kokia normalesnė vietelė su laiku.
O saloje ką nors daryti, matyt beprasmiška.
Bet žmonėms žodį parašyti reikės.
Tinkamu metu.
Taigi, norėjom šį bei tą nuveikti, bet…
Ech,…
Apgailestauju:(
Tiek to.
Apsieisim.
Išgyvensim.
..Bile sveikatos tik būtų.
Iki, susmatysim.
Labanaktuks.
Virduly, o kodėl, sakyk, turėčiau lankytis tose vietose, kur susilaukiu tik priekaištų dėl to ko negaliu pakeisti. Man tokia arbata nepatinka. Ne aš užsakinėju saloje muziką. Man irgi nepatinka tas traukinux ir dar daug kas nepatinka, bet aš nežinau kitos vietos, kuri man kiek nors simpatiškesnė. Ji yra tokia, kokia yra tik vieno žmogaus R. pastangomis, kuri serga ir nuo rytojaus dingsta atostogų. Todėl ir paleido tą seriją, kad bent kas būtų.
Tamstų džiaugsmui, kad nebeturėtume vieni kitiems priekaištų išeinu iš salos red kolegijos. Jei būčiau salos Gubernatorius, elgčiausi visiškai kitaip.Visi mes esam laisvi žmonės, ir elgiamės taip, kaip atrodo reikalinga.
Iki.
Sveiki,vyrai.
Daugiausiai niuksų,pastabų,kritikos susilaukia tas,kuris ir veža daugiausiai.Šitą dalyką išbandžiau ant savo skūros praktiškai.Iš bimbinėjančio tiesiog nėra”ko paimti”.Priklausiau profsąjungai nuo pat pirmos jos atsiradimo dienos kolektyve.Kai reikėdavo spręsti kokius reikalus, tai labiausiai erzelį keldavo ir pamokymais apiberdavo tie, kurie profsąjungom nepriklausė.
Atsiprašau,Piki,kad darėm spaudimą su visokiais pasiūlymais.Kokie geri bebūtų norai,idėjos ir planai,tačiau iš tikrųjų šiuos dalykus reikia daryti patiems,nes kas kitas geriau padarys,jei ne mes patys?
Pasiūlymų visada būna daugiau,nei juos realiai įgyvendinančiųjų.
Imu elementarų pavyzdį:su kuo besusitiksi, visi choru dejuoja”blogai blogai blogai”,kai pasiteirauji,- o kada ,tamsta,buvai kokiame mitinge, kada atsakingam asmeniui pasakei tiesą į akis, ar ,tarkim,esi profsąjungos narys, atsiranda tokia nuostaba,pereinanti į pasipiktinimą- „aš aš tai čia ne prie ko..”
Nemanau,kad kada nors buvo ir bus patogūs ir lengvi laikai. Nebuvo lengva ir patogu anuomet baranauskams,čiurlioniams,kudirkoms,basanavičiams,šilingiams,vileišiams ir kitiems. Prakaitu ir krauju jie visi kūrė Lietuvą.
Ką galiu pasakyti apie save-man dar labai ilgai augti iki paminėtų asmenybių.Nes šiandien savy neturiu tiek žinių,energijos,valios,stiprybės ir drąsos,kad galėčiau nuveikti dėl savęs ir kitų kažką šviesaus.
Suprantu ir tave,Virduly, ir tave, Piki.Abudu turit begales privalumų.
Vieno dalyko tepaprašysiu iš abiejų: nepakartokit pernykštės vasaros scenarijaus.
Draugystė reikalauja didesnių pastangų: pyktis taigi taip paprasta…
Nedarykim šiandien to, dėl kažko rytoj gailėtumėmes.
Linkėjimai abiems kuo dideliausi !
Sveiki.
Perskaičiau abiejų pasisakymus.
Nes(su)sikalbėjimas -bėda.
Vakare ramiai rimtai parašysiu.
Sutinku – karščiuotis, skaldyti malkų nereikia.
Iki.
Atsisveikinau su sala. Mano kufelis įtampų nebeišlaiko.
Labas vakaras.
Sveiki.
Sutinku su Cukrine, karščiuotis nereikia.
Dėl savo karšto būdo ir nederamo tono- atsiprašau.
Kartais neteisingai suvokiu situaciją kurios visų detalių nežinau.
Nežinojimas trukdo.
Ne, to ko man nereikia žinoti neklausiu.
Kita vertus, kažkokias minimalias žinutes gauti yra tiesiog naudinga bendram, ( tikiu jog vis dar bendram) reikalui.
Ta pati problema buvo ir praeitą sezoną tokiu pat metu.
Kai žmogaus nėra, aplamai nesigirdi, kaip mūsų bičiulio D., tuomet tenka susitaikyti, jog atsitiko kažkas ekstraordinaraus, ko mes negalim nei pakeisti, nei įtakoti.
Kai matai kolegos kasdienius komentarus, bet neužeinama padisveikinti, tuomet pasijunti nejaukiai. Kiekvienas turime savitą būdą, charakterį.
Mano taip pat charakteris ne cukrinis.
Sutinku.
Vienok, su tais savo gerumais, privalumais, gabumais o ir ydomis, šių dienų situacijoje, kuomet viskas kabo ant maryčių plaukų, deja kiekvienas atskirai, be Tikslo ir bendro darbo, esame tik šapai, eglės spygliai, spaliai ant žemės.
Galime pústi žandus ir mintinti, koks kitas, „ne aš” yra sunkiai sutavaliojami, bet kas iš to?
Man guzas, Tau Piki, guzas, Cukrūnei nusivylimas, o visiems kartu, polygiai – po špygą.
Ir tiems ką pažadinom.
Ar mes privalom?
Biologinis „aš” sako, kad neprivalom.
Tas ” AŠ” kur nuo Dievo sako, kad jeigu Kūrėjas davė gabumų, reiškia privalai.
Tyrinėjant hebrajû, senovės aramėjų religinius komentarų raštus, radau ir man labai įsyrigo žydų nuostata, jog už talentus esame atsakingi prieš Dievą tiesiogiai ir griežta apskaita.
Npors labai neakcentuoja, tačiau tą patį teigia ir krikščionybė.
Ligos užklumpa neprašytos, kaip Išbandymas. Taip yra, vansi taip reikia.
Kad rastume laiko pagalvoti paprasčiau, bet vertingiau apie tai kas yra svarbu.
Sergant tenka mokytis gyventi iš naujo- tenka mokytis bendrauti, nes fizinis skausmas stimuliuoja charakterio aštriuosius kampus.
Taigi, tą kuriam skauda, suprasti jau beveik galiu. Tačiau inercija, gyvenimo įpročiai nedingsta per dieną.
Norai, siekiai rezxultatus pasiekti taip pat greitai kai dar buvai nesurūdijęs, vis dar sukadi galvoje lyg smagratis…
Ką galim daryti situacijoje kuri yra ne blizganti?
Ar darysime.
Ar norime daryti?
Reikia atsakyti, visų pirma sau.
…
Situacijų be išeičių, praktiškai nebūna.
Nebent dangaus kancialiarija ” būtų pirštą užlenkusi”.
Nemanau jog esame blogi, nemanau jog darome Dievui neteikalingus ar żalingus darbus.
Tiesiog nesusikalbam.
Vis dar.
Nors pradžioje ir ilgą laiką susikalbėdavome puikiai.
Nežinau, nesuprantu. Tiesiog nežinau…
Tai ką nutarsime?
Atsikeliam, nusipurtom ir einam toliau, ar tiesiog…
…
Gerbsiu kiekvieno iš jūsų apsisprendimą.
Tiesiog reikalingas aiškumas.
.
Nuoširdžiai,
V.,
Hmmm,negalvojau,kad išeisit,Piki.Jums geriau matyti esamą situaciją.
Virduliui: kai nesiseka,reikia sėst dugnan ir palaukti.
Kita vertus,ar buvo blogai apsikeisti nuomonėm,kartu paerzint eterio bobikus.
Taigi žmogaus guvenimas susideda iš mažų dalykų…
Negerai būna prieštaringa informacija- vieną dieną blogai, kitą neblogai, po nauji planai, o po to…
Potom, sup s kotom.
Tai ne priekaištas Pikiui, nes salėnai į pabaigą visai nukvako.
Tiesiog aš nesu viškas beprotis.
Kokią info turiu, tokias išvadas ir dariau…
Pikio vietoj nebuvau, bet net iš šono žiūrint, ko gero ir aš būčiau išėjęs.
Matai Cukrut- menininkai yra žlugę žmonės, nes tiki… padorumu.
Sala tai atbulai išdėstytos priebalsės- LS.
Kaip inkaras.
Traukia dugnan.
Normalūs žmonės būtų, patys nesugebėdami pritraukę galinčius, įsukę Reikalą iki Reiškinio kurio nebedunaikintų hienos.
Reikėjo daryti didelį kąsnį kurio nebegalima apžioti, o salėnai neturėjo nei strateginio, nei taktinio mąstymo.
Gimę žlugti.
Forumas tinkama vieta akligatviui. Ramu kaip kapinėse.
Mirusios idėjos negyvenančių żmonių galvose…
eRBė…
Serga.
Ir Pikis ne Rio kandidatas, ir aš medalių ko gero neparvešiu.
Tiesa, liga ligai nelygi- Pikis nesakė kuo serga. Jeigu galvoj negerasi, tuomet, kągi, nėra ko priekaištasuti.
Visa kita …
Jeigu Reikalas svarbus, o negali, perduok tam kas gali ir nori.
Visame miestelyje nebėra padoraus žmogau pamainai, kuriam būtų galėjusi perduoti?
Juolab laiko ir galimybių Padė…
Tiek to, nešnekėsiu. Nežinau- galvoju kaip ir kiekvienas tokioje padėtyje galvotų.
Ar aplamai geriau tiesiog nebegalvoti?
Vėl šiaušiuosi?
Ne.
Tiesiog bandau pasakyti jog nesu išprotėjęs.
Gal.