Įžiebta miesto eglė

Labas.
Taip, nauji straipsniai rikiuojasi sparčiai,senesnius stumia archyvan.
Gal dar būtų normaliau,jei jie būtų grupuojami pagal tematiką.Dabar gi viskas kartu.
Kiek reikia turėt laiko,kad komentaruose susiorientuotum ,kas vyksta,iš kur „vėjas pučia”?..
Bet yra kaip yra.
Matyt, reikia atsitraukti,Virduly,tavo pavyzdžiu ir skirti daugiau dėmesio saviems reikalams.Kur matysiu reikalą,brūkštelsiu nuomonę pagal galimybes.
Saugok nugarą,gerai maitinkis ir…būk pagarbintas tarp savo moterų… 🙂
Iki malonaus, Virduliuk.

Virduly, o kodėl, sakyk, turėčiau lankytis tose vietose, kur susilaukiu tik priekaištų dėl to ko negaliu pakeisti. Man tokia arbata nepatinka. Ne aš užsakinėju saloje muziką. Man irgi nepatinka tas traukinux ir dar daug kas nepatinka, bet aš nežinau kitos vietos, kuri man kiek nors simpatiškesnė. Ji yra tokia, kokia yra tik vieno žmogaus R. pastangomis, kuri serga ir nuo rytojaus dingsta atostogų. Todėl ir paleido tą seriją, kad bent kas būtų.
Tamstų džiaugsmui, kad nebeturėtume vieni kitiems priekaištų išeinu iš salos red kolegijos. Jei būčiau salos Gubernatorius, elgčiausi visiškai kitaip.Visi mes esam laisvi žmonės, ir elgiamės taip, kaip atrodo reikalinga.
Iki.

Sveiki.
Perskaičiau abiejų pasisakymus.
Nes(su)sikalbėjimas -bėda.
Vakare ramiai rimtai parašysiu.
Sutinku – karščiuotis, skaldyti malkų nereikia.
Iki.

Labas vakaras.
Sveiki.
Sutinku su Cukrine, karščiuotis nereikia.
Dėl savo karšto būdo ir nederamo tono- atsiprašau.
Kartais neteisingai suvokiu situaciją kurios visų detalių nežinau.
Nežinojimas trukdo.
Ne, to ko man nereikia žinoti neklausiu.
Kita vertus, kažkokias minimalias žinutes gauti yra tiesiog naudinga bendram, ( tikiu jog vis dar bendram) reikalui.
Ta pati problema buvo ir praeitą sezoną tokiu pat metu.
Kai žmogaus nėra, aplamai nesigirdi, kaip mūsų bičiulio D., tuomet tenka susitaikyti, jog atsitiko kažkas ekstraordinaraus, ko mes negalim nei pakeisti, nei įtakoti.
Kai matai kolegos kasdienius komentarus, bet neužeinama padisveikinti, tuomet pasijunti nejaukiai. Kiekvienas turime savitą būdą, charakterį.
Mano taip pat charakteris ne cukrinis.
Sutinku.
Vienok, su tais savo gerumais, privalumais, gabumais o ir ydomis, šių dienų situacijoje, kuomet viskas kabo ant maryčių plaukų, deja kiekvienas atskirai, be Tikslo ir bendro darbo, esame tik šapai, eglės spygliai, spaliai ant žemės.
Galime pústi žandus ir mintinti, koks kitas, „ne aš” yra sunkiai sutavaliojami, bet kas iš to?
Man guzas, Tau Piki, guzas, Cukrūnei nusivylimas, o visiems kartu, polygiai – po špygą.
Ir tiems ką pažadinom.
Ar mes privalom?
Biologinis „aš” sako, kad neprivalom.
Tas ” AŠ” kur nuo Dievo sako, kad jeigu Kūrėjas davė gabumų, reiškia privalai.
Tyrinėjant hebrajû, senovės aramėjų religinius komentarų raštus, radau ir man labai įsyrigo žydų nuostata, jog už talentus esame atsakingi prieš Dievą tiesiogiai ir griežta apskaita.
Npors labai neakcentuoja, tačiau tą patį teigia ir krikščionybė.
Ligos užklumpa neprašytos, kaip Išbandymas. Taip yra, vansi taip reikia.
Kad rastume laiko pagalvoti paprasčiau, bet vertingiau apie tai kas yra svarbu.
Sergant tenka mokytis gyventi iš naujo- tenka mokytis bendrauti, nes fizinis skausmas stimuliuoja charakterio aštriuosius kampus.
Taigi, tą kuriam skauda, suprasti jau beveik galiu. Tačiau inercija, gyvenimo įpročiai nedingsta per dieną.
Norai, siekiai rezxultatus pasiekti taip pat greitai kai dar buvai nesurūdijęs, vis dar sukadi galvoje lyg smagratis…
Ką galim daryti situacijoje kuri yra ne blizganti?
Ar darysime.
Ar norime daryti?
Reikia atsakyti, visų pirma sau.
…
Situacijų be išeičių, praktiškai nebūna.
Nebent dangaus kancialiarija ” būtų pirštą užlenkusi”.
Nemanau jog esame blogi, nemanau jog darome Dievui neteikalingus ar żalingus darbus.
Tiesiog nesusikalbam.
Vis dar.
Nors pradžioje ir ilgą laiką susikalbėdavome puikiai.
Nežinau, nesuprantu. Tiesiog nežinau…
Tai ką nutarsime?
Atsikeliam, nusipurtom ir einam toliau, ar tiesiog…
…
Gerbsiu kiekvieno iš jūsų apsisprendimą.
Tiesiog reikalingas aiškumas.
.
Nuoširdžiai,
V.,

Negerai būna prieštaringa informacija- vieną dieną blogai, kitą neblogai, po nauji planai, o po to…
Potom, sup s kotom.
Tai ne priekaištas Pikiui, nes salėnai į pabaigą visai nukvako.
Tiesiog aš nesu viškas beprotis.
Kokią info turiu, tokias išvadas ir dariau…
Pikio vietoj nebuvau, bet net iš šono žiūrint, ko gero ir aš būčiau išėjęs.
Matai Cukrut- menininkai yra žlugę žmonės, nes tiki… padorumu.
Sala tai atbulai išdėstytos priebalsės- LS.
Kaip inkaras.
Traukia dugnan.
Normalūs žmonės būtų, patys nesugebėdami pritraukę galinčius, įsukę Reikalą iki Reiškinio kurio nebedunaikintų hienos.
Reikėjo daryti didelį kąsnį kurio nebegalima apžioti, o salėnai neturėjo nei strateginio, nei taktinio mąstymo.
Gimę žlugti.
Forumas tinkama vieta akligatviui. Ramu kaip kapinėse.
Mirusios idėjos negyvenančių żmonių galvose…
eRBė…
Serga.
Ir Pikis ne Rio kandidatas, ir aš medalių ko gero neparvešiu.
Tiesa, liga ligai nelygi- Pikis nesakė kuo serga. Jeigu galvoj negerasi, tuomet, kągi, nėra ko priekaištasuti.
Visa kita …
Jeigu Reikalas svarbus, o negali, perduok tam kas gali ir nori.
Visame miestelyje nebėra padoraus žmogau pamainai, kuriam būtų galėjusi perduoti?
Juolab laiko ir galimybių Padė…
Tiek to, nešnekėsiu. Nežinau- galvoju kaip ir kiekvienas tokioje padėtyje galvotų.
Ar aplamai geriau tiesiog nebegalvoti?
Vėl šiaušiuosi?
Ne.
Tiesiog bandau pasakyti jog nesu išprotėjęs.
Gal.