Aplink mus daugybė žmonių, kuriuos kamuoja priklausomybė nuo saldumynų, kavos, interneto, saulės spindulių ir kt. Narkomanija – tai susirgimas, kuriam būdinga priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Visuomenėje narkomanai yra smerkiami, jų bijoma. Tam yra pagrindas: prireikus pinigų eilinei dozei, šia liga sergantys asmenys padaro įvairių nusikaltimų.
Telšiuose UAB „Žemaitijos psichikos centras“ narkomanai yra gydomi metadonu. Šiemet, jau trečius metus iš eilės, „Telšių ŽINIOS“ susitinka su metadono gydymo programoje dalyvaujančiais telšiškiais ir bendrovės direktore, medike Stefa Naujokiene.
Apie tai, kaip metadonas pakeitė gyvenimą, pasakoja nuo narkotikų priklausomybės besigydantys vyriškiai Rolandas ir Egidijus.
Praėjo metai nuo tada, kai telšiškiai Rolandas ir Egidijus paskutinį kartą viešai dalijosi savo skaudžia patirtimi. Per metus vyriškiai dar tvirčiau įsikibo į gyvenimą: sutvirtėjo santykiai su artimaisiais, Egidijus išsilaikė vairuotojo teises, susirado draugę, buvusį mokytoją Rolandą puošia sutvarkyti dantys. Tai pasiekę telšiškiai nesustoja, jų galvose sukasi daugybė planų: Egidijus siekia įsidėti kojos protezą, Rolandas – užsigydyti kojos žaizdas.
Daugiau nei dvidešimties metų narkotikų vartojimo stažą turintys vyrai tikisi, kad šį straipsnį perskaitę žmonės atsisakys minties pabandyti narkotikus, likimo draugai pradės gydytis, o tėvai galbūt išgelbės vaikus iš žiauraus narkotikų pasaulio.
Suprasti nereikia smerkti – kurioje vietoje Jūs padėtumėte kablelį?
Perspėjimai tėvams
„Alkoholizmo problemų yra mažiau, nei narkomanijos – jaunimas alkoholį yra pradėjęs keisti į narkotikus. Tačiau tai, kad vaikai vartoja narkotikus, tėvai dažniausiai pastebi tik po vienų–trejų metų“, – teigia „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ direktorė.
Tam pritaria ir ilgai narkotikus vartoję Rolandas ir Egidijus. Anot jų, jaunuoliams įsigyti narkotikų nėra sunku – jie platinami net mokyklose, o narkomanija dažniausiai prasideda nuo vadinamosios „žolės“. Tėvai, vyriškių teigimu, dažniausiai nepastebi, kad jų vaikai vartoja narkotines medžiagas – užuodžia ir pastebi tik alkoholio padarinius.
Abu vyriškiai ir S. Naujokienė pataria tėvams dažniau žiūrėti savo vaikams į akis, jų vyzdžius, kurie viską ir išduoda.
Tėveliai, anot vyriškių, taip pat turėtų stebėti atžalų nuotaikų kaitas – nors jas gimdytojai dažnai linkę priskirti paauglystei, priežastys kartais būna gerokai rimtesnės.
Rolandas prisimena, kad, pavartojęs narkotikų, puldavo tvarkyti namų, ruošti valgį. Tėvai jau suprasdavo, dėl ko atsiradęs toks darbingumas, ir, jam grįžus į namus, žinodavo, kad sūnus skubės plauti indų, įnirtingai atliks kitus buities darbus.
Tėvams, Rolando ir Egidijaus teigimu, taip pat reikėtų susirūpinti, jei vaikai slapta ir dažniau kalbasi telefonu, vis kažkur išeina.
Lieka atmintyje
UAB „Žemaitijos psichikos centro“ direktorė pasakoja, kad narkotikus žmonės pradeda vartoti norėdami atsipalaiduoti, dėl darbo krūvio, streso, džiaugsmo, fizinio krūvio ir kt. priežasčių.
Pavartojus narkotinių medžiagų, juntama didžiulė euforija. Pasak S. Naujokienės, žmogui pavalgius, išsiskiria apie 50 proc. malonumo hormonų. Jei asmuo pavartoja alkoholio – apie 100 proc., jei narkotinių medžiagų – nuo 700 iki daugiau nei 1 000 proc. malonumo hormonų.
Metadonu besigydantys narkomanai medikei buvo sakę, kad labiau už viską gyvenime norėtų pamiršti malonumo jausmą, kuris užplūsta pavartojus narkotikų. „Jei padėtis sunki, net ir po kelių metų „švaraus“ gyvenimo atmintyje yra išlikęs tas jausmas“, – sako Rolandas.
„Narkotikus vartojančio žmogaus smegenis nuolat veikia ši medžiaga. Kai kraujyje sumažėja narkotiko koncentracija, receptorius vėl pasidaro laisvas. Jei žmogus negauna eilinės dozės, nebėra kam prisijungti prie receptoriaus, taigi vystosi abstinencija, – pasakoja medikė. – Kai vartojamas metadonas, jis irgi prilimpa prie to paties receptoriaus ir užima narkotiko vietą. Tuomet, net jei ir pavartoji narkotikų, jam nebėra, kur prisijungti.“
Nėra abstinencijos
Medikės teigimu, vartojant metadoną, žmogus nepatiria abstinencijos: jam nelaužo kaulų, nebėga nosis, nėra fizinio silpnumo ir kt. Be to, metadonas nesuteikia euforijos.
Abstinencija, anot Rolando ir Egidijaus, – baisus jausmas. Rolandas prisipažįsta, jog kai organizmas reikalaudavo narkotikų, jis būtų sutikęs jų susileisti net ir žinodamas, kad užsikrės AIDS ar kita liga.
Kai gydaisi metadonu, vartoti narkotinių medžiagų nebėra tikslo – narkotikai nebesukelia euforijos.
„Žemaitijos psichikos centre“ besigydantys vyriškiai pasakoja, kad vartojant šį vaistą kyla grėsmė perdozuoti, susileidus dar ir narkotikų (žmogus dėl metadono nepatiria malonumo, pagalvoja, kad per mažai susileido ir leidžiasi dar kartą).
Rolandas ir Egidijus, „Žemaitijos psichikos centre“ pradėję gydytis metadonu, maždaug tris kartus per mėnesį vis tiek bandė leistis narkotinių medžiagų. „Pamatėme, kad malonumo nėra, tai kam leistis, jei ir taip gera savijauta“, – patirtimi dalijasi vyrai.
Tampame saugesni
Rolandas ir Egidijus pasakoja, jog pradėjusiam vartoti narkotikus asmeniui viena dozė kainuoja 30 Lt, tačiau poreikis auga, dozę reikia didinti. Kol nesigydė metadonu, vyriškiai narkotinėms medžiagoms išleisdavo maždaug po 400 Lt per dieną! Leistis narkotikus, anot telšiškių, reikėdavo kas 6 val., viena dozė kainuodavo mažiausiai 100 Lt. Vyrai neslepia, kad narkomanai, pavartoję narkotinių medžiagų, išgeria ir stiprių vaistų.
Vienas iš būdų brangiai dozei gauti pinigų – nusikaltimai. Rolandas ir Egidijus neslepia, kad narkomanai dažniausiai vagia, o smurtauja tik tada, jei būna išprovokuoti. Todėl vyrams skaudu, kad visuomenė dažniausiai visus baisiausius nusikaltimus priskiria narkomanams.
S. Naujokienės teigimu, narkomanas tikrai nepraleis progos ką nors nugvelbti, tačiau iš tiesų jis yra mažiau pavojingas už alkoholiką. Heroinas, anot medikės, priklauso slopinančioms medžiagoms, tad jo susileidęs žmogus užmiega ir „kaifuoja“, ir, skirtingai nuo alkoholiko, neieško nuotykių.
Medikės teigimu, tampame daug saugesni, jei bent vienas narkomanas pradeda gydytis metadonu! Kasdien jiems nebereikia didelės pinigų sumos, taigi visuomenėje sumažėja vagysčių, plėšimų.
Įtraukia artimuosius
Narkomanai į savo pasaulį dažnai įtraukia artimus žmones. Rolandas ir Egidijus žino daugybę tokių atvejų, vienas jų – narkotikus pradėjo vartoti narkomano sugyventinė (moteris perdozavo) ir du jos nepilnamečiai vaikai.
Narkotinių medžiagų teikiamas malonumas, besigydančių telšiškių teigimu, jaučiamas maždaug tik metus laiko. Po to reikia leistis tam, kad galėtum egzistuoti.
Nors priklausomybę nuo narkotikų besigydantys asmenys džiaugiasi išlipę iš liūno, jų pasitraukimą iš šio pasaulio ne taip džiugiai priima to paties likimo draugai ar narkotinių medžiagų prekeiviai. Netekus pirkėjo, mažėja narkotinių medžiagų paklausa, prekeiviai netenka didžiulių pinigų.
S. Naujokienės nuomone, metadonas neįsileidžiamas į įkalinimo įstaigas, nes sumažintų ten pardavinėjamų narkotikų paklausą. „Metadonas – saugi medžiaga. Padarai kalėjime narkotinių medžiagų vartojimo testą, jei jis teigiamas – skiri gydymą metadonu“, – svarsto medikė. Tam pritaria ir Rolandas su Egidijumi.
Ragina gydytis
Priklausomybė nuo narkotikų visame pasaulyje gydoma metadonu. Jis yra įtrauktas į būtinųjų vaistų sąrašą. „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ direktorės teigimu, 1 tonoje metadono yra 1 kg narkotinių medžiagų.
S. Naujokienės teigimu, Rolandas ir Egidijus – nuoširdžiausiai besigydantys pacientai. Tačiau yra tokių, kurie į gydymą žiūri abejingai, be to, be priklausomybės nuo narkotikų juos kamuoja alkoholizmas ar kt. problemos.
Tačiau medikė neskuba teisti tų, kurie metadonu gydosi ne iš visos širdies. Ji teigia, jog ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantys pacientai nesilaiko dietos ar kitų gydytojų nurodymų.
Trejus metus priklausomybę nuo narkotikų besigydantys Rolandas ir Egidijus ragina likimo draugus pradėti gydytis metadonu: „Niekas apie tai nesužinos, netgi policija. Jei pats nenorėsi viešinti, žinos tik gydytojas ir tu.“
Tai, kad anonimiškumas garantuojamas, patvirtina ir S. Naujokienė: „Mes niekam neturime pateikti duomenų. Kiti galvoja – jei pradėsiu čia lankytis, būsiu įtrauktas į įskaitą, o man bus užrašyta ant kaktos, kad aš – narkomanas. Tai – netiesa. Pas mus lankosi daugybė žmonių, taigi nežinosi, ar čia narkomanas, ar kas kitas.“
Sunkiausia, anot medikės, – pasiryžti ir ateiti pirmą kartą. Antrą kartą žmogus ateiti jau nebebijo.
Rolandas ir Egidijus teigia, kad gydantis šią sunkią priklausomybę jiems daugiausia padėjo „Žemaitijos psichikos centro“ kolektyvas: „Prieš mus galėjo būti pastatyta 200 l statinė metadono, tačiau viskas priklauso nuo gydytojos. Ji ir šios įstaigos darbuotojai mums padeda, nurodo kryptį, kur eiti, kaip elgtis.“