I Nevarienus parejė buvėn laika

2013-uosius paskelbus Tarmių metais, ne tik Telšių rajone, bet ir visoje šalyje gausu šiai progai skirtų renginių. Vienas tokių, sugrąžinusių visus į XIX a. ir XX a. pradžią, balandžio 14 d. suorganizuotas Nevarėnų miestelyje. Teatralizuotos šventės „Gyvi paveikslai – Žemaitijoje“ idėjos autorė ir organizatorė – Nevarėnų kultūros centro meno vadovė Alvyda Kniurienė. Tarmių metams skirtas renginys
Renginys „Gyvi paveikslai – Žemaitijoje“, nukėlęs į XIX a.–XX a. pradžią ir priminęs šio laikotarpio žemaičių gyvenimo būdą, tradicijas bei papročius, pradėtas planuoti dar rudenį. Daugiau nei pusmetį Nevarėnų kultūros centro meno vadovės Alvydos Kniurienės brandinta idėja buvo įgyvendinta balandžio 14 dieną. Miestelį apgaubė anų laikų skraistė. Nūdienos akcentų, daugiau nei per šimtmetį itin pakitusios žmogaus aplinkos detalių, neliko nė kvapo. Nevarėnuose vyravo senosios žemaičių krašto tradicijos, puoselėta žemaitiška šneka, akcentuota jos svarba ir išlikimo tąsa.
Šventė prasidėjo teatralizuotu turgumi. Prekių pasiūla stebino ne vieną praeivį. Miestelėnai ir svečiai galėjo įsigyti kaimiško maisto produktų, piešinių, įvairiausių rankdarbių. Kaip teigė renginio sumanytoja A. Kniurienė, anuomečio žemaitiško turgaus prekeiviais dažniausiai būdavę žydai. Nevarėnuose vykusiame renginyje juos įkūnijo telšiškis Andrius Dacys, Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro „Žibintas“ aktorė Vida Čėjauskienė bei nevarėniškis, šiuo metu studijuojantis Vilniaus universitete, Giedrius Pranckus.
Nevarėniškių subuvime buvo galima išvysti miestelio gatvėmis vaikštinėjančius autentiškais rūbais pasidabinusius Žemaitijos krašto rašytojus: Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Bitę, Šatrijos Raganą, Karoliną Praniauskaitę ir Butkų Juzę. Jais pusdieniui tapo Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro „Žibintas“ aktoriai. Tądien skambėjo armonikos meistro, akordeonisto bei skrabalisto atliekama muzika. Mažieji žemaičių tarmės ir šio krašto tradicijų puoselėtojai miestelio aikštėje dainavo, šoko ir žaidė. Skrybėlėtos žemaičių didikės (Nevarėnų vid. mokyklos pedagogės) susirinkusiuosius džiugino romansų skambesiu, o žemaičių valstiečių moterys (Nevarėnų kultūros centro vokalinio moterų ansamblio narės) – žemaitiškomis sutartinėmis. Tai – tik mažoji dalis personažų, balandžio 14 d. Nevarėnuose sukūrusių XIX a.–XX a. pr. dvasią.
Po šv. Mišių, kurias už mirusius ir gyvus žemaičių kalbos saugotojus, kūrėjus, rašytojus ir poetus Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje aukojo parapijos klebonas Aloyzas Žygaitis, šurmuliuojantys, besišypsantys miestelėnai bei svečiai skubėjo į kultūros centrą. Čia buvo rodomi du žemaitiški vaidinimai. Visus atėjusiuosius pasitiko Žarėnų kaimo kapela „Žara“ (vad. V. Petrauskas).
Antrąją renginio „Gyvi paveikslai – Žemaitijoje“ dalį – spektaklių pristatymą žodžiais: „Kol žmogus išmoksta vaikščioti, daug kartų nusilenkia žemei, o kol išmoksta kalbėti, daug kartų nusilenkia kalbai, gimtajam žodžiui“ pradėjo šventės vedėja Nevarėnų kultūros centro Buožėnų filialo vadovė Agnė Jakavičiutė. Sveikinimo žodį žiūrovams tarė Skuodo kultūros centro režisierius, rašytojas, dramaturgas, kūrinius rašantis ir spektaklius statantis žemaitiškai, Edmundas Untulis. Svečias perskaitė juokingą pasakojimą apie vieno žemaičio viešnagę Norvegijoje. Telšiškė poetė, mokytoja Irena Daubarienė renginio dalyviams pristatė keletą eiliuotų žemaitiškų kūrinių iš savo naujosios knygos „Išeidamas į kelią pasiimk“. Nevarėnų seniūnijos seniūnė Vilma Šakienė teigė: „Visas mūsų gyvenimas – teatras. O mes – aktoriai.“ Moteris negailėjo gražių žodžių renginio, kuris parodė, kad vaidinimas – didžiausia atgaiva sielai, sumanytojai A. Kniurienei. Svečiams buvo įteiktos seniūnės dovanos.
Sekmadienio popietę parodyti du spektakliai: Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro „Žibintas“ premjera Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“ (rež. A. Kniurienė) bei Skuodo kultūros centro meno mėgėjų vaidinimas E. Untulio „Trys barakudos“ pagal Žemaitės „Tris mylimas“, tik viskas atvirkščiai (rež. E. Untulis).
Spektaklių pristatymu Tarmių metams skirtas renginys nesibaigė. Miestelėnai ir svečiai buvo pakviesti į žemaitišką karčemą, kurioje galėjo skanauti žemaitiškų valgių, o kojas pamiklinti skambant liaudies kapelos iš Telšių muzikai.
Jaunasis, vos vienerių metų sulaukęs mėgėjų teatras „Žibintas“
Kaip buvo minėta, renginyje „Gyvi paveikslai – Žemaitijoje“ premjerinį spektaklį parodė Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro „Žibintas“ aktoriai. Apie juos, jų veiklą, įkūnytų personažų įvairovę ir teatro vadovę Alvydą Kniurienę – kiek plačiau.
Mėgėjiškas teatras Nevarėnų kultūros centre gyvuoti pradėjo nuo 2000 m. A. Kniurienė pasakojo, kad nuo teatro įkūrimo jame vaidino atsitiktiniai žmonės, į sceną lipdavę ne iš pašaukimo, bet norėdami išbandyti save ar turėdami įpareigojantį darbą. Nors repeticijoms buvo skiriama nedaug laiko, tačiau pastatytų spektaklių sąrašas – ganėtinai ilgas. Plačiajai visuomenei pristatyta Žemaitės komedija „Trys mylimos“, K. Čiplio-Vijūno vaidinimai „Bobutės susipyko“ ir „Maušo karčema“, G. Mareckaitės tragikomedija „Penkios mylinčios moterys“, Ignatavičiaus „Viskas bus gerai“ ir E. Untulio „Laimės formulė“.
Prabėgus daugiau nei dešimtmečiui, Nevarėnų miestelis turi kuo didžiuotis. 2012 m. sausio mėnesį susikūrė Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras „Žibintas“. Dvylika jaunųjų ne amžiumi, o vaidybine patirtimi aktorių demonstruoja trykštantį entuziazmą, meilę teatrui ir, negailėdami jėgų bei laiko, daug dėmesio skiria repeticijoms ir pasirodymams įvairiose šalies vietovėse. Tai – R. Damunskienė, L. Šakienė, V. Čėjauskienė, I. Tendziagolskienė, I. Klevienė, E. Jurkienė, A. Rimkienė, A. Norvilienė, E. Petreikienė, J. Černišovienė, A. Jonkus bei naujasis narys R. Ramančiauskis.
Per vienerius metus miestelio teatras pastatė du spektaklius. Pirmąjį savo bendrą darbą – E. Untulio komediją „Laimės kalvis“ – mėgėjų teatro „Žibintas“ aktoriai suvaidino 22 kartus: beveik visose rajono seniūnijose, Mažeikių, Skuodo, L. Rėzos kultūros centruose, Akmenėje, Juodkrantėje ir kt. Nevarėniškiai dalyvavo renginyje „Atspindžiai-2012“ ir sulaukė profesionalios komisijos komplimentų. Antrasis aktorių kūrinys – Radzevičiaus spektaklis „Skruzdėlė atsiskyrėlė“, skirtas vaikams. Šį vaidinimą pirmieji išvydo renginio „Gyvi paveikslai – Žemaitijoje“ dalyviai.
A. Kniurienė itin džiaugiasi darniu ir tolerantišku aktorių kolektyvu. „Čia labai daug charizmatiškų asmenybių, gal net visi… Nors mėgėjų teatro narių amžius įvairus (nuo 39 iki 75 m.), tačiau visa tai tik į naudą: jaunesni klauso vyresnių išminties, o vyresnieji užsikrečia jaunųjų energija“, – kalbėjo teatro vadovė. Ji pasakojo, kad kolektyvas propaguoja įvairių teminių vakarėlių, gimtadienių, jubiliejų, valstybinių švenčių šventimą. „Tai darome originaliai, kitoniškai. Idėjų netrūksta“, – mintimis dalijosi Nevarėnų kultūros centro meno vadovės pareigas einanti moteris.
Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro vadovė gimė ir augo šalia Nevarėnų esančiame Dadotkų kaime. Mokėsi Nevarėnų vid. mokykloje, o dramos bei režisūros specialybę įgijo aukštesniojoje Telšių kultūros mokykloje. A. Kniurienė teigė teatrą pamilusi nuo mažumės: „Viskas prasidėjo nuo vaikystėje matyto TV spektaklio „Paskenduolė“ ir filmo „Tadas Blinda“. Veroniką iš „Paskenduolės“ vaidindavau viena savo Dadotkų kaimo laukuose. Kartais man talkindavo seserys, brolis ar kaimynų vaikai. Pamenu, kad į klausimą, kuo noriu būti užaugusi, pradinėse klasėse atsakydavau, jog aktore. Tik pirmoje klasėje norėjau tapti kolūkio pirmininke.“ Pašnekovė sakė vien kultūriniu gyvenimu neapsiribojanti. Jai įdomi netradicinė medicina, kosmetika, finansai, psichologija ir vadyba. „Tačiau, tiesą sakant, norėčiau dirbti vien su teatru, o kitos veiklos būtų įdomios tik laisvalaikiu“, – prisipažino kolektyvo vadovė.
Jaunasis Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras „Žibintas“ kuria ateities planus. „Esame pakviesti dalyvauti tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Tiltai“, kuris vyks gegužės 25–26 d. Paįstryje, Panevėžio rajone. Ketiname savo vaidybinius gebėjimus demonstruoti liepos 27 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių r.) vyksiančiame teatrų festivalyje. Dar šį mėnesį esame kviečiami į Kauno r. Vandžiogalos kultūros centrą. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, dėl lėšų transporto degalams stokos ne visur galime nuvykti“, – pasakojimą apie save, meilę teatrui ir vaidinimą pamėgusius nevarėniškius baigė A. Kniurienė.