Iš akies rengtas vandentvarkos projektas užstrigo Ožtakiuose. Gyventojai gina savo interesą

UAB „Telšių vandenys“, o kartu ir Telšių rajono savivaldybė šiandien atsidūrė itin keblioje situacijoje: kyla grėsmė, kad įgyvendinamas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektas gali žlugti – Ožtakių kaimo gyventojai pareiškė nenorintys prisijungti prie naujų vandentvarkos tinklų.
Paramos vandentvarkos projektams sutartyse nurodytas konkretus gyventojų skaičius, t. y. kiek jų turėtų prisijungti prie ES lėšomis nutiestų vandentvarkos tinklų. Neįvykdžius įsipareigojimų UAB „Telšių vandenys“, kurios vienintelė akcininkė yra Telšių rajono savivaldybė, tektų mažų mažiausiai sumokėti baudą ir gal net grąžinti dalį iš ES gautų lėšų. Vargu, ar tokiu atveju pats rajono vandens tiekėjas finansiškai būtų pajėgus tai padaryti, tad čia į pagalbą vėl skubėtų Savivaldybė, pasiramstydama ubago lazda. Tačiau ir ji, iki kaklo prisiskolinusi, vargu, ar rastų galimybę papildomai užsikelti dar ir tokį „kryžių“ sau ant galvos.
Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektas jau suderintas, statybos darbai prasidėję. O valdininkai bando įtikinti Ožtakių gyventojus persigalvoti. Savo aiškią poziciją ir pageidavimus ožtakiškiai išdėstė peticijoje, kurią šį pirmadienį svarstė Telšių rajono savivaldybės peticijų komisija.
Peticija
Pirmadienį Telšių rajono savivaldybės tarybos peticijų komisijos posėdyje (pirmininkas Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas) taip pat dalyvavo ir trys Ožtakių kaimo gyventojų atstovai, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas, Varnių seniūnas Rolandas Bružas, UAB „Telšių vandenys“ atstovas ir kt.
Ožtakiškiai savo peticijoje, po kuria pasirašė per 100 kaimo gyventojų, teigia, kad visoje šalyje, vykdant panašaus tipo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektus, mato tendenciją, jog žmonės yra verčiami prisijungti prie naujų tinklų. „Manome, kad tas pats laukia ir mūsų, Ožtakių kaimo gyventojų, šiuo metu patiems apsirūpinančių geriamuoju vandeniu iš dviejų artezinių gręžinių su vandens bokštu, kuriuos 47 asmenys įsigijome už pajus ir grynus pinigus, – teigiama peticijoje. – Mes nevykdome jokios komercinės veiklos, susijusios su vandens tiekimu, o tik vartojame jį savo reikmėms. Patys atliekame įrenginių priežiūros darbus, laiku atliekame veterinarinės tarnybos kontroliuojamus vandens kokybės ir tinkamumo vartoti laboratorinius tyrimus bei atsiskaitymus su valstybe.“
Ožtakių kaimo gyventojai teigia, jog norėtų, kad jų klausimas dėl geriamojo vandens naudojimo būtų įtrauktas į artimiausio Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę ir, dalyvaujant jų bendruomenės atstovams, būtų apsvarstytas ir priimtas sprendimas, tenkinantis visas suinteresuotas puses: „Norime, kad su mumis, Ožtakių kaimo bendruomene, būtų sudaryta sutartis dėl geriamojo vandens išteklių išgavimo ir vartojimo savo reikmėms, apmokant Savivaldybei pagal įsirengtą išgaunamo vandens apskaitos prietaisą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką.“
Vandenį tiekti visam kaimui – negalima
Telšių rajono savivaldybės ekologo Raimondo Račkausko teigimu, sprendžiant vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros objektų statybos Ožtakių kaime klausimus, jau nuo 2008 metų buvo kilę problemų dėl gyventojų nenoro jungtis prie centralizuotų tinklų.
Telšių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane Ožtakių kaimas apjungtas į vieną aglomeraciją su Varnių miestu bei Gintalų kaimu ir numatytas centralizuotas geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo reglamentas (individualus tvarkymasis numatytas nebuvo) ir įtrauktas į viešojo tiekimo teritoriją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, viešojo tiekimo teritorijoje, jeigu nenumatytas individualus tvarkymasis, galimas tik vienas viešasis tiekėjas. Įstatyme taip pat apibrėžiama ir individualaus vandens tiekimo sąvoka – kad vandens tiekimas iš fiziniam asmeniui priklausančiame žemės sklype įrengto vandens šaltinio traktuotinas individualiu, kai vanduo tiekiamas ne daugiau kaip 50 asmenų arba vandens suvartojama ne daugiau kaip 10 kub. m per parą.
Anot R. Račkausko, kadangi prie Ožtakiuose esančio vandens gręžinio yra prisijungę daugiau nei 50 asmenų, toks vandens tiekimas, pagal Aplinkos ministerijos išaiškinimą, laikomas komerciniu ir jį gali vykdyti tik turintys atitinkamą licenciją viešasis tiekėjas, o vandens vartotojai privalo mokėti mokesčius, kurių dydžiai būna suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Pateikė penkis galimus sprendimo variantus
Peticijos komisijoje dalyvavę Ožtakių kaimo gyventojų atstovai teigė neprieštaraujantys, kad jų gyvenvietėje atsirastų nuotekų tinklai. „Pagrindinis šiandien klausimas dėl vandentiekio, – kalbėjo ožtakiškiai. – Mes turime veikiantį vandentiekį, kuris tiekia tokios pačios kokybės vandenį, koks bus, nutiesus naujus tinklus iš Varnių. Kam mums reikalingas dar vienas? Neabejojame, kad mūsų kaimo gyventojai prie nuotekų jungsis, tačiau prie vandentiekio… vargu.“
Anot peticijos autoriaus Vytauto Klumbio, šiandien yra keletas šios problemos sprendimo būdų: išpirkti iš pajininkų gręžinį; leisti patiems gyventojams spręsti dėl prisijungimo; supriešinti gyventojus, paliekant pajininkams senąjį vandentiekį, o likusiems tik galimybę prisijungti prie naujų tinklų; pasitelkti visus Savivaldybės „mygtukus“ ir priversti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; bandyti gražiuoju žmones raginti prisijungti, taikant įvairias nuolaidas.
Jungtis prie naujų tinklų – žmonėms per brangu
„Daug žmonių nesijungs vien dėl to, kad neturės galimybės, – per posėdį kalbėjo Ožtakių kaimo bendruomenės pirmininkas Andrius Bajorūnas. – Ožtakiai – tai ne miestas ir atstumai nuo pagrindinės magistralės iki namų yra dideli. Vienas gyventojas paskaičiavo, kad jam, norint prisijungti prie naujų tinklų, tektų iš savo kišenės pakloti iki 15 tūkst. Lt. Iš kur tokie pinigai šiais sunkiais laikais pas gyventojus atsiras?“
Ožtakių kaimo gyventojų atstovai teigė jautę spaudimą, buvo gąsdinami siekiant išgauti sutikimą prisijungti prie naujų tinklų. Tačiau Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojui Petrui Kuizinui pasidomėjus, ar gyventojai turi raštiškų įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti, gyventojai atsakė neturintys.
Apskaičiavo iš akies
Peticijų komisijos pirmininkui P. Kuizinui toliau domintis Ožtakių vandentvarkos problemomis, išlindo dar keli faktai, papiktinę visus komisijos narius. Pasirodo, kad, rengiant minėtos gyvenvietės vandentvarkos projektą, kiek bus norinčių prisijungti naujų vartotojų skaičiuota ne apklausiant gyventojus, bet iš akies – apytiksliai pagal esamų namų skaičių kaime. Pasitelkus tokią aritmetiką buvo padėtas ženklas „lygu“: nutiesus naujus tinklus, prie vandentiekio prisijungs 60 vartotojų, prie nuotekų – 120.
Komisijos posėdyje dalyvavę ožtakiškiai išgirdę šiuos skaičius bemaž vienu balsu sušuko, kad tiek vartotojų prie vandentiekio tikrai neprisijungs. Nesurinkus reikiamo skaičiaus vartotojų, bus neįvykdyti projekto sutartyje numatyti įsipareigojimai ir UAB „Telšių vandenys“ turės sumokėti baudas. Blogiausiu atveju – Europos Sąjungai teks grąžinti dalį projektui skirtų lėšų.
„Šiandien tikrai nereikėtų žiūrėti į peticiją, o reikėtų ieškoti susidariusios problemos sprendimo būdų, – kalbėjo Seimo narys Valentinas Bukauskas. – Jei nebus įgyvendintas projektas, teks UAB „Telšių vandenys“, t. y. praktiškai Savivaldybei, grąžinti milžiniškas lėšas.“
„Keista, kad, ruošiant tokį projektą, nebuvo diskutuota su bendruomene, – parlamentarui antrino Peticijų komisijos narė Daiva Ragauskienė. – Mes negalime sužlugdyti jo, reikia bandyti ieškoti bendrų, tiek gyventojus, tiek UAB „Telšių vandenys“, tenkinančių išeities taškų.“
„Situacija rimta – iš vienos pusės kyla reali grėsmė vykdomam projektui, iš kitos – turime ginti ir viešąjį interesą, – apibendrino Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Peticiją apsvarstėme ir, kadangi joje pateikti reikalavimai liečia įstatymiškąją pusę, o ne Tarybos kompetenciją, mes jos nei priimame, nei atmetame. Savo ruožtu mes įpareigosime Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių sudaryti darbo grupę, kuri kaip galima greičiau sėstų su Ožtakių kaimo gyventojais prie bendro derybų stalo ir ieškotų bendrų problemos sprendimo būdų.“
Turi laiko iki 2014 m.
Daugelyje šalies savivaldybių įgyvendinami panašūs, ES finansuojami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektai. Prasčiausia padėtis šiuo metu yra Kretingos rajono savivaldybėje, kur prie nuotekų tinklų iki šių metų pabaigos turi prijungti 3 280 gyventojų, prie vandentiekio – 4 064. Spalio mėnesio duomenimis, atitinkamai prisijungė tik 1 404 (43 proc.) ir 1 444 (36 proc.) vartotojai. Iki metų galo neprisijungus reikiamam vartotojų skaičiui, Kretingos rajono savivaldybei į ES kišenę teks grąžinti apie 28 mln. Lt projektui skirtų lėšų.
UAB „Telšių vandenys“ reikiamą vartotojų skaičių turi surinkti iki 2014 metų.