Gy­dy­to­jo pa­ta­ri­mas – pa­gal­bos rei­kia ieš­ko­ti pas spe­cia­lis­tą

Me­tų san­dū­ra šiais me­tais ga­na ašt­ri, daug mir­čių, daug įvai­riau­sių reak­ci­jų. Vie­ni ra­mūs, ki­ti ieš­ko prie­žas­čių, dis­ku­tuo­ja, tre­ti so­cia­li­niuo­se tink­luo­se da­li­ja­si įvai­riau­sia in­for­ma­ci­ja, kaip vie­ni ki­tiems ga­lė­tų pa­dė­ti.

Kaip šian­die­ni­nė­je si­tua­ci­jo­je iš­lik­ti ra­miems, kaip tei­sin­gai elg­tis, kaip pa­dė­ti ša­lia esan­čiam, kaip elg­tis ra­cio­na­liau, kad iš di­de­lio no­ro pa­dė­ti ne­bū­tų dar blo­giau…
Pa­ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją pa­pra­šė­me Že­mai­ti­jos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro va­do­vo, gy­dy­to­jo psi­chiat­ro Gin­ta­ro Nau­jo­ko:

– Iš­ties pa­sta­ruo­ju me­tu vis daž­niau vie­šo­jo­je erd­vė­je iš­ky­la te­mų apie psi­chi­kos svei­ka­tą (tiek mo­bin­gas, tiek per­de­gi­mas, tiek sui­ci­dai). Ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­va yra vie­na pir­mau­jan­čių pa­gal nu­si­žu­džiu­sių as­me­nų skai­čių (kas me­tai ten­den­ci­ja ma­žė­jan­ti, ta­čiau si­tua­ci­ja vis dar nė­ra ge­ra). Ski­ria­si tik tai, kad apie tai dau­giau kal­ba­ma nei anks­čiau, dau­giau ap­ta­ri­nė­ja­ma ko­men­ta­ruo­se, kaip jūs mi­nė­jo­te, yra daug „da­li­ji­mo­si“ in­for­ma­ci­ja, ku­ri pa­rem­ta kiek­vie­no as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi (to­li gra­žu ne­bū­ti­nai ne­tei­sin­ga).

Ma­nau, kad žmo­gus, pa­ti­rian­tis kri­zę, tu­rė­tų kreip­tis į spe­cia­lis­tus (pir­miau­sia į psi­cho­lo­gus, o jei pri­rei­kia – ir į psi­chiat­rus). Tai ne­reiš­kia, kad bus diag­no­zuo­ja­mas su­tri­ki­mas ar ski­ria­mi me­di­ka­men­tai, gal­būt už­tek­tų vie­nos kon­sul­ta­ci­jos. Sun­kes­niais at­ve­jais tai pa­dė­tų grei­čiau teik­ti pro­fe­sio­na­lią pa­gal­bą, neuž­leis­ti su­tri­ki­mo.

Ša­lia esan­tys ga­li ma­ty­ti, gir­dė­ti apie pro­ble­mas, ta­čiau re­tai ka­da pa­tys yra pa­jė­gūs ir kom­pe­ten­tin­gi tin­ka­mai pa­dė­ti. Bet jau vien iš­klau­sy­mas (ne ki­to pro­ble­mų spren­di­mas ar pa­ta­ri­mai) ga­li duo­ti la­bai daug nau­dos.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.