Grybavimo sezono įkarštis! Visi dalijasi neįtikėtino grožio vaizdais su įspūdingiausiais laimikiais, ekspertai negaili patarimų, kur grybus rinkti, kaip juos pjauti, kaip atskirti tinkamus valgyti nuo nuodingų, ką iš jų pasigaminti.
Grybų gausa neaplenkė ir Telšių rajono. Miškuose knibždėte knibžda būriai grybautojų ir retas kuris namo grįžta tuščiomis.
Praėjusį savaitgalį grybautojams Telšių rajone pavyko rasti retos rūšies grybą – raudonąjį auksabaravykį, kuris yra atrinktas į 2023 m. Lietuvos rūšių dešimtuką.
Aurelija SERVIENĖ
Grybų gausa
„Telšių ŽINIŲ“ feisbuke paprašius skaitytojų pasidalinti grybų sezono laimikių nuotraukomis sulaukėme daugiau kaip trijų šimtų! Žmonės dalijosi baravykų ir raudonviršių šeimynų, ryškių musmirių, gerokai už suaugusio žmogaus delną didesnių baravykų kepurių, grybais perpildytų pintinių ir net kupinų automobilių bagažinių nuotraukomis.
Retas radinys
Praėjusį savaitgalį, ko gero, labiausiai pasisekė grybauti išsiruošusiai varniškių Zimblių šeimai, kuri Varnių regioninio parko Pareškečio miške rado retą Lietuvoje plintantį, iš Šiaurės Amerikos atklydusį, grybą – raudonąjį auksabaravykį. Prieš daugiau nei dvidešimt metų šie grybai pradėjo augti Kuršių Nerijoje. Buvo vadinami „balsevičiukais“, pagal juos radusio eigulio Balsevičiaus pavardę. Metams bėgant, mikologai nustatė, kad šis grybas žinomas kaip Aureoboletus projectellus, t.y. raudonasis auksabaravykis. Tam, kad būtų galima stebėti jų plitimą, raudonasis auksabaravykis yra įtrauktas į šių metų Lietuvos rūšių dešimtuką, Lietuvos TOP -10 rūšių. Tad, radus šį grybą, rekomenduojama „iNaturalist“ programėlėje pateikti duomenis apie radimo vietą.
Rugsėjo 16 dieną grybauti su anūku Džiugu Bajorūnu išsiruošusi Irena Zimblienė tikino, jog net nesitikėjusi, koks sėkmingas bus šis grybavimas. Džiugas rado dar nematytų grybų ir šūktelėjo „kas čia per grybai“, o pasirodo rado net šešis raudonuosius auksabaravykius.
Kol kas dar nežinoma užfiksuoto atvejo, kad šie grybai kada nors būtų rasti Varnių regioniniame parke ar Telšių rajone!
„Rasti raudonieji auksabaravykiai augo pušyne, žemyninėse kopose. Didesnė grybų grupelė buvo įsikūrusi visai šalia miško keliuko, prie išvirtusio kelmo, ir du pavieniai: vienas gražioje lomelėje, kitas netoli kelmo“, – pasakojo Irena.
Pasak Irenos, šis grybas buvo rastas Kuršių Nerijoje, vėliau po daug metų Dzūkijoje, šių metų rugsėjo 13 d. rasti Žemaitijos nacionalinio parko Babrungėnų miške, o štai po trijų dienų – Pareškečio miške.
„Šis grybas valgomas, nenuodingas, tik keista, jog jis bekvapis“, – pasakojo grybautoja.
Rūšių dešimtukas
Skelbiame 2023 m. rūšių dešimtuką, kuriame puikuojasi ir varniškių rastas grybas.
„Metų žinduolis“ – pilkasis kiškis, „Metų samana“ – garbanotasis kiminas, „Metų vabzdys“ – kurklys, „Metų paukštis“ – baltasis gandras, „Metų žuvis“ – vėgėlė, „Metų voras“ – juostuotasis margašoklis, „Metų bestuburis“ – medicininė dėlė, „Metų sumedėjęs augalas“ – šiaurinė linėja, „Metų augalas“ – stačioji žemenė, „Metų grybas“ – raudonasis auksabaravykis.
Raudonasis auksabaravykis – baravykinių šeimos grybas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Europoje jis pasirodė maždaug prieš dvidešimt metų.
Raudonasis auksabaravykis yra mikorizinis grybas, susijęs su pušimi. Lietuvoje sudaro mikorizę su vietine paprastąja ir svetimžeme kalnine. Grybas gana ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos baravykinių savo raudonai ruda (dažniausiai) kepurėle, kurios kraštai įlinkę į vidų (ypač jaunų vaisiakūnių) ir ilgoku, gelsvai rusvu, giliai vagotu kotu. Apatinė kepurėlės pusė gelsva, senų vaisiakūnių įgauna rusvai žalsvą atspalvį. Vidus balsvas, kartais kiek rausvas, perpjautas nemėlynuoja, tik kiek ruduoja, o siaura juostelė ties vamzdeliais tampa tamsiai raudona.
Grybų gatvė
Tačiau grybų ir grybautojų galima aptikti ne tik miškuose, bet ir mūsų kaimų, gatvių, takų ar skersgatvių pavadinimuose.
Registrų centro atvertuose Adresų registro duomenų rinkiniuose galima rasti 140 įrašų, kuriuose figūruoja gatvės ar gyvenvietės, pavadintos Grybų ar Grybautojų, taip pat keleto populiariausių grybų pavadinimais.
Dažniausiai nuorodas į grybus galima rasti gatvių pavadinimuose – tokių iš viso yra net 114. Taip pat Lietuvoje yra 22 kaimai, vienas viensėdis, du takai ir vienas skersgatvis, turintys grybų pavadinimus.
Daugiausia adresams pažymėti naudojamas Grybų pavadinimas – iš viso 35 įrašai, taip pat populiarūs Baravykų (31) ir Voveraičių (19) pavadinimai. Bet gatvių ir gyvenviečių pavadinimuose sutinkami ir mažiau populiarūs grybai. Pavyzdžiui, Lepšių vardu pavadintos 5 šalies gatvės ir 4 Lietuvos kaimai, Ūmėdžių vardas suteiktas 8 gatvėms, Paliepių – 12 gatvių, Paąžuolių – 1 gatvei ir 9 kaimams. Taip pat yra 6 Grybautojų gatvės.
Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje, esančiame Jogvilų kaime iš viso yra 16 gatvių ir net 13 iš jų turi grybų vardus, o dar vienai suteiktas Samanų vardas.
Nuodinga laikomos musmirės neaptiksime nė viename iš Lietuvos gatvių ar gyvenviečių pavadinimų.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog Telšių rajone šiuo metu nėra nė vieno asmens, turinčio Grybo, Grybienės ar Grybės pavardę, bet yra 10 asmenų, turinčių Grybausko, Grybauskaitės ar Grybauskienės pavardę. O iš adresų yra tik Grybų gatvė Eigirdžiuose.