Glo­bos šei­mo­je is­to­ri­ja. AUŠ­RE­LĖ

Ap­link ma­ty­da­ma ak­ty­viai dir­ban­čius glo­bė­jų paieš­kos spe­cia­lis­tus, gal­vo­ju, kad vis dėl­to glo­bos pro­ce­sas įdo­miau­siai at­si­ve­ria per pa­sa­ko­ja­mas is­to­ri­jas. Kai ma­tai ne tik do­ku­men­tų rin­ki­nį, bet ir su­ži­nai vai­ko is­to­ri­jos kon­teks­tą, kai ga­li pa­sa­ky­ti ne tik „gra­žu“ ar „ne­gra­žu“, bet ir pa­ban­dy­ti su­pras­ti, iš kur tas gro­žis ky­la.

Auš­re­lei (mes jos ki­taip ir ne­va­di­na­me) jau 18 me­tų. Šiuo me­tu mo­ko­si pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re, pa­si­rin­ku­si in­ter­je­ro di­zai­ne­rio spe­cia­ly­bę. Jau ant­rus me­tus iš­ren­ka­ma mo­kyk­los pre­zi­den­te, no­rė­tų to­liau stu­di­juo­ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je. „Džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­si tuo, ką da­bar tu­riu, ką esu pa­sie­ku­si“, – su šyp­se­na vei­de sa­ko ji.

Auš­re­lė nuo 3 me­tų au­ga glo­bė­jų šei­mo­je. Glo­bė­jų duk­ra la­bai no­rė­jo tu­rė­ti se­su­tę, nes kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­ti šei­ma glo­bo­jo mer­gai­tę. Ma­tyt, ge­ras pa­vyz­dys – už­kre­čia­mas. Glo­bė­jai ap­si­lan­kė vai­kų glo­bos na­muo­se, Auš­re­lę paė­mė sve­čiuo­tis ir ne­be­ga­lė­jo su­grą­žin­ti į vai­kų na­mus. Pa­te­ki­mo į šei­mą mo­men­to Auš­ra ne­pri­si­me­na, bet glo­bė­ja pa­sa­ko­jo, kad iš kar­to glo­bė­jus pra­dė­jo va­din­ti ma­ma ir tė­čiu. Pir­mie­ji iš vai­kys­tės at­plau­kian­tys pri­si­mi­ni­mai – la­bai mig­lo­ti. „Pri­si­me­nu, jog bu­vo­me so­dy­bo­je, ma­ne pa­sta­tė į pie­vos vi­du­rį ant žo­lės – o aš la­bai bi­jo­jau žo­lių, gė­lių. La­bai ryš­kus pri­si­mi­ni­mo mo­men­tas – kai iš­mo­kau dvi­ra­čiu va­žiuo­ti. Ma­ma ir tė­tis ma­ne mo­kė, o po to džiau­gė­si ma­no sėk­me“, – pa­sa­ko­jo Auš­ra.

Po­kal­biai apie glo­bą šei­mo­je ne­bu­vo „ta­bu“ – nuo anks­ty­vos vai­kys­tės ji au­go su ži­nia, kad yra glo­bo­ja­ma. Gąs­di­no mo­kyk­los lan­ky­mo pra­džios lai­ko­tar­pis – neiš­ven­gė pa­ty­čių. Ap­si­pyk­da­vo ir žo­džiais ap­si­keis­da­vo su ma­ma, ta­čiau su šei­ma pa­vy­ko su­kur­ti to­kį ry­šį, kad vi­si ją la­bai my­li – vi­si priė­mė kaip sa­vą. Sun­kiau­siais mo­men­tais vi­sa­da pa­gel­bė­da­vo ma­ma – jai pa­si­pa­sa­ko­da­vo, da­bar jau pa­ti su sa­vo jaus­mais ban­do su­si­tvar­ky­ti, o tik po to į ma­mos glė­bį. Ma­ma tu­ri to­kių ga­lių – kai kas nors nu­tin­ka, ji tai jau­čia. Auš­ra la­bai jaut­riai pa­sa­ko­ja apie san­ty­kius su ma­ma: „Ma­mai jau­čiu iš­skir­ti­nius jaus­mus. Ste­biu drau­gių san­ty­kius su tė­vais ir ste­biuo­si, jog bio­lo­gi­nė­je šei­mo­je kar­tais pa­si­tai­ko ne to­kie ge­ri san­ty­kiai. Mū­sų su ma­ma ry­šys la­bai ar­ti­mas, nors ne taip daž­nai pa­sa­kau, kad my­liu – no­ri­si tą pa­sa­ky­ti daž­niau, bet kaž­kaip nei­šei­na. Sa­vo pie­ši­niais, dar­be­liais sten­giuo­si pa­ro­dy­ti sa­vo mei­lę, sa­vo jaus­mus. Su žo­džiais – sun­kiau. Sa­vo pa­sie­ki­muo­se atei­čiai pa­si­ra­šiau, kad daž­niau ma­mai pa­sa­ky­siu gra­žius žo­džius ar sa­vo jaus­mus.“

Pra­kal­bus apie iš­dai­gas, ku­rias iš­krės­da­vo, Auš­re­lė šyp­so­si: „Di­džiau­sia iš­dai­ga – pa­de­giau užuo­lai­das. Ma­ma la­bai iš­si­gan­do, už­ge­si­no. Paaug­lys­tė bu­vo aud­rin­ges­nė – drau­gų ra­tas pra­si­plė­tė. Ma­ma vi­sa­da pra­šy­da­vo pa­sa­ky­ti tie­są ir ne­nus­lėp­ti. Kar­tais tai pa­vyk­da­vo, o kar­tais vė­liau pa­si­sa­ky­da­vau, nors ma­ma nu­jaus­da­vo. Nes­paus­da­vo ma­nęs – ma­ma su­lauk­da­vo mo­men­to, kai aš pa­ti no­rė­da­vau pa­pa­sa­ko­ti. Vi­sa­da ro­dy­da­vo rū­pes­tį, dė­me­sį. Aš taip pat esu lin­ku­si pa­pa­sa­ko­ti, kaip man se­kė­si. Su bio­lo­gi­ne šei­ma pa­lai­kau ry­šius: bend­rau­ju su ma­žes­ne se­su­te, ku­ri gy­ve­na glo­bė­jų šei­mo­je, su bro­liais, ku­rie taip pat užau­go glo­bo­jan­čio­je šei­mo­je. Jie šiuo me­tu jau pil­na­me­čiai. Ma­ma ska­ti­no pa­lai­ky­ti ry­šį su bio­lo­gi­ne šei­ma. Bio­lo­gi­nei ma­mai ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti, ji ma­nęs at­si­pra­šė – priė­miau jos at­si­pra­šy­mą ir to­liau gy­ve­nu“, – sa­ko Auš­ra.

„Tu­ri­me tra­di­ci­ją kar­tą per mė­ne­sį lan­ky­tis spek­tak­liuo­se, kon­cer­tuo­se. Pra­džio­je man ne­pa­tik­da­vo, ypač paaug­lys­tė­je, nes ne­daug kas į kon­cer­tą ei­na su ma­ma. Bet da­bar su­pran­tu, kad lan­ky­tis spek­tak­ly­je su ma­ma net įdo­miau – da­li­ja­mės įspū­džiais, emo­ci­jo­mis, kar­tu ki­ke­na­me iš juo­kin­gų si­tua­ci­jų. Iš­gy­ve­ni­mai, ku­riuos pa­ti­ria­me abi kar­tu, – neį­kai­no­ja­ma ver­ty­bė. Da­bar ma­mą ra­gi­nu ei­ti va­ka­rais pa­si­vaikš­čio­ti. Kar­tu ruo­šia­mės šven­tėms, lan­ko­me gi­mi­nes. Vi­sa­da esu at­sa­kin­ga už sta­lo pa­den­gi­mą šven­tėms. Ma­ma ruo­šia mais­tą, aš ser­vi­ruo­ju sta­lą“, – sa­vo gy­ve­ni­mo pa­tir­ti­mi da­li­ja­si Auš­ra.

Kar­tais pa­gal­bos ma­ma kreip­da­vo­si ir į Tel­šių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro Glo­bos cent­rą. Auš­ra la­bai iš­gy­ve­no dėl pa­ti­ria­mų pa­ty­čių, ta­da už­te­ko glo­bos koor­di­na­to­rės ir ma­mos po­kal­bių su be­si­ty­čio­jan­čių vai­kų tė­vais, ir si­tua­ci­ja bu­vo iš­spręs­ta. Pa­ti daž­nai mo­kyk­lo­je pa­ste­bi pa­ty­čias ir ne­lie­ka abe­jin­ga – stab­do jas.

„Glo­bos cent­rui – nuo­šir­džiau­si, ge­riau­si, įsi­min­ti­niau­si jaus­mai. La­bai my­liu sa­vo glo­bos koor­di­na­to­rę. Vi­si dar­buo­to­jai jaut­rūs, la­bai lau­kiu jų skam­bu­čių, ži­nu­čių, su­si­ti­ki­mų. No­riai jun­giuo­si į glo­bos cent­ro veik­las, sa­va­no­riau­ju ren­gi­niuo­se. Svar­bus pa­si­ti­kė­ji­mas Glo­bos cent­ro dar­buo­to­jais, su ku­riais daž­nai pa­si­kal­bu, ra­šau ži­nu­tes, skam­bi­nu, lau­kiu pa­ta­ri­mų. Ži­nau, kad vi­sa­da su­lauk­siu pa­gal­bos“, – pa­sa­ko­ja Auš­ra.

„Glo­bė­ju ga­li bū­ti žmo­gus, ku­ris tu­ri di­de­lį at­sa­ko­my­bės jaus­mą, yra nuo­šir­du­s, pa­si­ti­ki vaiku ir jį myli. Ma­nau, kad kiek­vie­nas, ne­svar­bu, kiek jam me­tų, no­ri gy­ven­ti šei­mo­je“, – įsi­ti­ki­nu­si Auš­re­lė. Pa­gal­vo­ju­si ji pa­sa­kė: „Nuo 4 kla­sės sa­kiau, kad užau­gu­si no­rė­siu glo­bo­ti. Ka­da tai bus, dar ne­ži­nau. No­riu su­teik­ti be­ga­li­nę mei­lę ir pa­si­ti­kė­ji­mą vai­kams.“
Jei pa­gal­vo­ja­te apie vai­kų glo­bą – su­si­sie­ki­te su Tel­šių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro Glo­bos cent­ro spe­cia­lis­tais.

Ad­re­sas: Džiu­go g. 6, Tel­šiai, 4 aukš­tas.
„Fa­ce­book“ pus­la­pis: Vai­kai yra vai­kai. Tel­šių ra­jo­nas.
In­for­ma­ci­ją ra­si­te in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je www.tel­siuspc.lt/globos cent­ras
Tel. +370 645 32625, el. pa­štas: globoscentras@telsiuspc.lt

Tel­šių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro Glo­bos cent­ro veik­los koor­di­na­to­rė Jur­gi­ta VENC­LO­VIE­NĖ