
Paskutiniame praėjusių metų Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje užteko ir sveikinimų, ir rimtų diskusijų. Naujųjų metų išvakarėse Tarybos narys Algirdas Bacevičius kolegoms priminė 2021 m. pradėtą ir nebaigtą darbą – patvirtinti naujos redakcijos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Anot politiko, paruošta nauja redakcija leistų ne tik užkirsti kelią artimoje ateityje didinti rinkliavą gyventojams, bet ir būtų socialiai teisingesnė.
Tarybos narys kreipėsi į merą su paklausimu, kodėl po kelis mėnesius trukusio darbo ir svarstymų komitetuose naujieji nuostatai atsidūrė rajono vadovo šiukšlinėje?
Antanas NEKRAŠIUS
Nauja rinkliavos nuostatų redakcija
2021 m. spalio 1 d. Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas išleido potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę (pirmininkas mero pavaduotojas Mantas Serva) Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatams išnagrinėti ir įpareigojo darbo grupę iki 2021 m. lapkričio 19 d. pateikti išvadas dėl galimų nuostatų korekcijų.
Per du mėnesius įvyko keletas darbo grupės posėdžių. Jų metu buvo paruoštas naujos redakcijos rinkliavos nuostatų projektas ir gruodžio mėnesio pradžioje pateiktas Telšių rajono savivaldybės tarybos komitetams svarstyti.
Darbo grupė pateikė apie dešimt esminių siūlymų. Pavyzdžiui, rinkliavos mokėtojai, kurie nesinaudoja nekilnojamojo turto objektu, pateikę elektros suvartojimo pažymą, gali būti atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies už praėjusius trejus metus (buvo numatyti tik einamieji metai). Lygiai taip pat trejiems metams atleisti nuo rinkliavos gyventojai galėtų prašyti, jeigu jiems priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės ar neįmanomas naudoti arba priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra remontuojamas ar statomas.
Taip pat naujoje nuostatų redakcijoje numatyta, jog rinkliavos mokėtojams, kuriems mokėjimo pranešime kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal individualių konteinerių ištuštinimo dažnį, kintamoji dalis būtų apskaičiuojama ne pagal maksimalų, o pagal minimalų aptarnavimo dažnį.
Be to, administracinės, prekybos, paslaugų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastovioji rinkliavos dalis buvo pakoreguota nustatant daugiau ploto intervalų. Administracinės paskirties pastatų savininkai pastoviąją dalį mokėtų: 0–50 kv. m – 30 Eur, 50–100 kv. m – 60 Eur, 100–500 kv. m – 110 Eur, 500–1 000 kv. m – 140 Eur, per 1 000 kv. m – 180 Eur. Prekybos paskirties pastatams būtų taikomos šie pastoviosios rinkliavos dalies įkainiai: 0–50 kv. m – 50 Eur, 50–100 kv. m – 100 Eur, 100–500 kv. m – 180 Eur, 500–1 000 kv. m – 370 Eur, 1 000–3 000 kv. m – 570 Eur, daugiau kaip 3 000 kv. m – 1 250 Eur.
Paslaugų paskirties pastatams pastovioji rinkliavos dalis buvo pakoreguota nustatant taip pat daugiau ploto intervalų: 0–50 kv. m – 70 Eur, 50–100 kv. m – 100 Eur, 100–500 kv. m – 170 Eur, 500–1 000 kv. m – 200 Eur, 1 000–3 000 kv. m – 250 Eur, per 3 000 kv. m – 300 Eur. Gamybos, pramonės paskirties pastatams: iki 100 kv. m – 20 Eur, nuo 100 iki 1 000 kv. m – 47 Eur, daugiau kaip 1 000 kv. m – 94 Eur.
Darbo grupė taip pat siūlė visoms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms, kurios naudojasi individualiais konteineriais, nustatyti kintamąją rinkliavos dalį – už 1 kub. m komunalinių atliekų ištuštinimą 11 Eur. Tokiu atveju 120 l talpos konteinerio ištuštinimo kaina būtų 1,32 Eur, 240 l – 2,64 Eur, 1 100 l – 12,10 Eur.
Daugiausia diskusijų sukėlė darbo grupės pasiūlymai dėl kitos paskirties (fermų) ir kitos paskirties (ūkio) pastatams taikytinos pastoviosios rinkliavos dalies. Pagal iki šiol galiojančius rinkliavos nuostatus rajono ūkininkai už atliekų sutvarkymą mokėjo 5 Eur, atsižvelgiant į turimo nekilnojamojo turto paskirtį ir jų skaičių.
Naujos redakcijos nuostatuose pasiūlyta kitos paskirties (fermų) ir kitos paskirties (ūkio) pastatams nustatyti pastoviąją rinkliavos dalį pagal plotą: iki 100 kv. m – 20 Eur, nuo 100 iki 1 000 kv. m – 47 Eur, per 1 000 kv. m – 94 Eur, o kintamoji dalis objektams, kurie neturi konteinerio, – 40 Eur.
Pavyzdžiui, šiandien už dvi 120 kv. m ploto fermas ūkininkai turi mokėti 10 Eur per metus. Jeigu būtų patvirtinta nauja nuostatų redakcija, už jas metams jau reikėtų pakloti 94 Eur.
Darbo grupės siūlymai gruodžio mėnesio pradžioje buvo svarstomi Telšių rajono savivaldybės tarybos komitetuose, tačiau į Tarybos posėdžio darbotvarkę taip ir nepateko.
Kreipėsi su paklausimu
Gruodžio 27-ąją į Telšių rajono savivaldybės tarybą ir merą su paklausimu kreipėsi vienas iš darbo grupės, rengusios naują rinkliavos nuostatų redakciją, narių – A. Bacevičius.
„Gruodžio 16 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos darbotvarkėje šio klausimo nebeliko. Dviejų mėnesių komisijos darbas atsidūrė mero šiukšlinėje, – savo paklausime dėstė Tarybos narys. – Darbo grupė nustatė uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) direktoriaus Vidimanto Domarko visišką nekompetenciją, net sabotažo požymius. Dėl blogo vadovo darbo TRATC-as (sąmoningai ar ne) nerinko iš didelės grupės verslininkų rinkliavos. Tai didžiulės, šimtatūkstantinės lėšos, kurias reikėtų perskirstyti tarp kitų rinkliavos mokėtojų siekiant teisingumo. Didžiojoje Lietuvos dalyje mokestis nustatomas nekilnojamojo turto 1 kvadratiniam metrui. Tokia metodika yra teisingiausia, bet tik ne Telšių rajono savivaldybėje. Dabar mūsų Savivaldybėje galiojantys rinkliavos nuostatai yra palankūs turtuoliams, nes jie, turintys daug turto, proporcingai moka mažesnę rinkliavą nei vargšai ir eiliniai gyventojai. Vis dėlto komisija rinkliavos naujų nuostatų projektą pakoregavo ir jis buvo truputį tobulesnis ir teisingesnis už esamą, tačiau nauja tvarka, manyčiau, netenkina mero K. Gusarovo. Esu įsitikinęs, kad Telšių rajono meras atstovauja ne visiems rajono gyventojams, o tik turtuoliams.“
Paprašytas plačiau pakomentuoti savo kreipimosi ištakas A. Bacevičius „Telšių ŽINIOMS“ sakė, kad gruodžio pabaigoje Seimas pritarė Atliekų tvarkymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų pataisoms, kurios numato nuo 2023 m. didinti mokestį už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, mokesčio tarifas už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne didinamas nuo 10 iki 50 Eur už toną. O tai reiškia, kad, padidėjus sąvartyno vartų mokesčiui, rinkliavą teks didinti. „Ant kieno pečių visa tai nuguls? Viskas procentiškai bus išdalyta visiems gyventojams, – teigė A. Bacevičius. – Tačiau Tarybai pritarus naujai nuostatų redakcijai adekvatų rinkliavos dydį pradėtų mokėti ir ūkininkai. Tai leistų padengti rinkliavos didėjimą ir bendra rinkliava gyventojams nedidėtų. Dabar ūkininkai moka 5 Eur už pastatą – tai kažkokia parodija. Negana to, ir po tuos 5 eurus mokėjo vos 15 rajono ūkininkų – 15 ūkininkų iš privalančių tai daryti 1 500! Ir čia tiesioginė TRATC-o vadovo kaltė, nes jis rinkliavos iš minėtos grupės nekilnojamojo turto savininkų nerinko.“
Anot Tarybos nario, ūkininkai, kaip ir kiti verslo subjektai, gamybininkai ir kiti rinkliava apmokestinti subjektai, patenka į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkai arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą, sąrašą. „Kodėl paprastas žmogus šiandien turi mokėti rinkliavą ir už savo butą, ir už savo sodą, ir už savo garažą? Arba verslininkas susimokėti už visus savo pastatus? Kirpėja už savo butą ir už keleto kvadratinių metrų kirpyklos patalpas? O ūkininkai, kurie generuoja milžiniškas lėšas, – vos po 5 Eur už fermas, grūdų sandėlius ir pan.? Ir tai, dar kartą pabrėžiu, iš šiandien privalančių tai daryti 1 500 ūkininkų rinkliavą moka tik 15!“ – piktinosi A. Bacevičius.
Politiko teigimu, Tarybai pritarus naujai rinkliavos nuostatų redakcijai ir numačius, kad ūkininkai rinkliavą turės mokėti priklausomai nuo turimų pastatų skaičiaus ir jų ploto, vien iš šios mokėtojų grupės būtų galima surinkti per 300 tūkst. Eur. O tai leistų didžiąja dalimi padengti ateityje brangsiantį sąvartyno vartų mokestį ir nedidinti rinkliavos kitiems mokėtojams.
M. Serva: „Paklausime gausu melagingos ir klaidinančios informacijos“
Atsakyti į A. Bacevičiaus paklausimą Tarybos posėdžio metu Telšių rajono savivaldybės meras pavedė savo pavaduotojui – darbo grupės, rengusios rinkliavos nuostatų redakciją, pirmininkui M. Servai.
Vicemeras pačioje pradžioje pabrėžė, kad Tarybos nario paklausime gausu melagingos ir klaidinančios informacijos. „Tai, kad darbo grupės darbas atsidūrė mero šiukšlinėje – meluojate ir klaidinate, – paskutiniame praėjusių metų Tarybos posėdyje teigė vicemeras. – Paaiškinu, kad TRATC-o vadovas, gavęs ir susipažinęs su darbo grupės parengtais nuostatų pakeitimais, kreipėsi į merą, kad nebūtų skubama teikti Tarybai šio klausimo, kol jis neatliks darbo grupės pavestų užduočių – suskaičiuoti visus sklypuose esančius objektus.“
Anot M. Servos, prieš priimant naują rinkliavos redakciją būtina įvertinti apmokestinamų pastatų skaičių, nes tiek verslo, tiek ūkio subjektams gali neproporcingai didėti rinkliava. „Todėl pasiūlyta sprendimą laikinai atidėti, kol nebus surinkta visa informacija“, – pabrėžė mero pavaduotojas.
Kitas dalykas, kurį kaip A. Bacevičiaus išsakytą melagieną įvardijo vicemeras, – tai, kad darbo grupė suabejojo TRATC-o direktoriaus kompetencija. „Tai yra visiškas melas ir vadovo šmeižimas, – kalbėjo M. Serva. – Niekas jokių kompetencijų nenustatinėjo – tik išsiskyrė darbo grupės narių ir TRATC-o direktoriaus požiūris į ministro įsakymo traktavimą. Darbo grupės nariai mano, kad ministro įsakymas yra prievolė, o V. Domarkas jį vertina kaip rekomendaciją.“
Taip pat mero pavaduotojas neigė Tarybos nario paklausime esantį teiginį, jog „TRATC-as iš dalies verslininkų nerenka šimtatūkstantinių sumų“. „Pernai TRATC-as iš 985 juridinių vienetų surinko apie 250 tūkst. Eur. Tačiau vadovaujantis darbo grupės siūlymu ir įgyvendinant aplinkos ministro įsakymo reikalavimus manoma, kad juridinių asmenų skaičius iš esmės nesikeistų, nebent kalbėtume apie rinkliavos nemokančius ūkininkus, kurių, kaip manoma, yra nemažai. Jų skaičiaus TRATC-as nėra identifikavęs ir neturi apie juos duomenų, – aiškino M. Serva ir pridūrė, jog TRATC-ui buvo pavesta šiuos duomenis surinkti. – Pradėjus taikyti aplinkos ministro įsakymą pasikeistų ne juridinių asmenų, o juridiniams asmenims priklausančių objektų viename sklype skaičius. <…> Koks tai bus skaičius – šiuo metu atsakyti negalime. Kiek dėl to bus surenkama papildomai mokesčio, taip pat atsakyti negalime. Mūsų siekiamybė, kad mokestis ženkliai nekistų, bet taptų objektyvus ir adekvatus atsižvelgiant į objektų skaičių sklypuose, jų plotą bei juose vykdomų veiklų pobūdį.“
Vicemeras pabrėžė, jog meras pavedė darbo grupei peržiūrėti rinkliavos nuostatus ne tam, kad būtų padidinta rinkliava, bet ieškoti sprendimų, kaip padaryti ją teisingesnę ir kad ji atitiktų galiojančius teisės aktus. „Tačiau kas darbo grupėje buvo pastebėta? Tai, kad jūsų (kreipėsi į A. Bacevičių, – red.) dalyvavimas joje pasižymėjo vienu esminiu dalyku: dėl mums nežinomų tikslų, bet, manytume, dėl politinių motyvų, beatodairiškai siekėte, darėte įtaką kitiems darbo grupės nariams siekdamas suvesti sąskaitas su verslininkais ir ūkininkais, kurie greičiausiai nėra už jus balsuojanti elektorato dalis. Ir tai parodo, kad jūs kaip Tarybos narys atstovaujate ne visų Telšių rajono gyventojų interesams, o tik siauriems – jus palaikančių grupių interesams. <…> Ne kartą esate reiškęs nepasitenkinimą, kad rinkliava buvo apmokestintos garažų bendrijos. Galimai dėl to šiandien kerštaujate tai padariusiems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams, tarp kurių yra daug ūkininkų.“
Išklausę M. Servos atsakymą į A. Bacevičiaus paklausimą Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai pavedė vicemero vadovaujamai darbo grupei toliau tęsti darbą. Nauja rinkliavos nuostatų redakcija politikų darbo stalą pasieks, kai bus gauta prašoma informacija iš TRATC-o.
Ko tikitės iš vestuvių muzikanto? Geru muzikantu netapo, negi taps geru politiku…
Gabrieliau, matyt, labai prastą klausą turite! Mantas buvo vienas iš geriausių muzikoje, labai gaila, kad nutraukė veiklą ir pasirinko politiką, bet dažniausiai gyvenimas parodo, kad jei žmogus vienoje srityje yra gabus, tai ir kitoje veikloje tuo pasižymi. Sėkmės Mantui, stebim ir galvojam, kad ateityje taps tokiu pat puikiu politiku. Muzikoje taip pat labai nuosekliai “augo” kol “užaugo” 😉
Teisingai
Kap Gabrielius, tep lops. Maladiec Mantys, gruoja mona vestuvėse, afigena vari. Bereikala į ton politika nulinda, suės tokei parsidaven šunis kap bacevičius. Kleiva irgi tei bruda suėdi, o bova veins iš geriausiu meru. Laikykis Manti
100 % sutinku.
Nežinau kaip jis grojo vestuvėse, bet savivaldybėje jis laaabai prastas grojėjas.
Nežinojau, kad Mantas dar ir groti moka. Turėjau prblemų, buvau nustebusi šio žmogaus erudicija ir nuoširdžiu dėmesiu bei pagalba. Visiems žmonėms neįtiksi, palaikykime gerus žmones!
Teisingai
Tai jei gerai grojo vestuvėse, tai ir tegul toliau groja. Bet vestuvėse reikia groti, tai yra pinigus turi užsidirbti, o čia moka už neveikimą arba liežuvio malimą. Skirtumą pamatėte, servuko gerbėjai? Be to jis yra pataikūnas, prisitaikėlis ir komformistas, nes būdamas opozicijoje visada palaikydavo valdančiuosius ir laukdavo kol gaus kokį nors apmokamą postą. Štai tokių moralinių savybių žmogelis ir yra servukas. O Bacevičius dėl atliekų rinkliavos sako tiesą, ir ji turi būti tobulinama.
Vo tep teisingai
Kas tikrai tuščiai liežuviu tuščiai mala, visuomenę kiršina ir skaldo visi puikiai žino ir mato. Yra toks gudragalvis iš garažo išlindęs, sėdintis įtakingų verslininkų kišenėje ir apsimetantis vargšų ginėjų. Pats nieko nedirba, mokesčių beveik nemoka, bet ūkininkams paskutinias kelnes numauti nori. Serva šaunuolis, kad gilinasi, priešingai nei tas beraštis, kur visi tie nuostatai ne jo proteliui suprasti, bet matyt gavo kažkieno užsakymą pulti, tai ir loja ….
Tokiu, kaip Servukas, pas mus pilna, todėl taip ir gyvename…
kazkodel politikai pradejo lipt ukinikam ant sprando nezinau gal mada tokia? noreciau paklaust pono baceviciaus kokias siuksles ukinikai pagamina kad jiems tiek reikia ivest o sekanciais metais pakelt iki neregetu aukstumu surinkimo mokesti??? pagrindines siuksles tai sienainio plevele kurias mielai pasiima „virginijus ir ko” tai galetu ponas bacevicius isvardint kokios dar tos siuksles
politikai lipa ūkininkams ant sprando? O gal vis gi ūkinikai sėdi ant visuonenės sprando? Kodėl visi verslininkai moka už šiukšles, o ūkininkai ne?
Kad Domarkas nekompetingas gal parodo, kad ministro įsakymą laiko kaip rekomendaciją. Ir ūkininkai neapsimeskit durneliais, kad jūs negeneruojate atliekų. Visi tada gali taip sakyti, advokatas kontoroje irgi sakys, kad aš neteršiu nieko, kelis lapus per mėnezį tik atspausdinu.
Kad ūkininkai perdaug gobšūs žinome visi, sukaupė didžiulius turtus ir vistiek jiems maža, tik duok jiems ir duok…
konservatoriai visoj Lietuvoj kenkia tiktai