Telšiškiai vyndariai Jolanta ir Egidijus Kaubriai garsina Žemaitijos sostinę pačių pagamintu juodųjų serbentų vynu „Bajoriškas“. 2022-aisiais Lietuvos vyno čempionate jis pripažintas geriausiu lietuvišku pusiau sausu-pusiau saldžiu juodųjų serbentų vynu, o šiemet Zyplių dvare vykusioje jauno vyno šventėje „Žalias vynas“ šis gėrimas vėl pripažintas geriausiu.
Aistas MENDEIKA
Pasak vyndarės J. Kaubrienės, vyndarius vienijančios Lietuvos someljė asociacijos ir Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos rengiamuose čempionatuose vynas degustuojamas ne šiaip sau jį gurkšnojant.
„Draugas, paragavęs namuose pagaminto vyno, draugiškai, nenorėdamas įžeisti gali pasakyti, kad vynas geras. Čempionatuose vyną vertina didelę patirtį turintys ekspertai. Vertinamas ne tik vyno skonis, bet ir poskonis, kvapas, spalva bei daug kitų savybių. Todėl tai, kad mūsų vynas ir pernai, ir šiemet pripažintas geriausiu lietuvišku atitinkamos kategorijos vynu, mums yra labai reikšminga“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė J. Kaubrienė.
Pernai vykusiame Lietuvos vyno čempionate vertinti buvo pateikta per 70 įvairių vynų.
Telšiškiai J. ir E. Kaubriai namo parsivežė diplomą už geriausią lietuvišką juodųjų serbentų vyną.
Kasmet lapkritį organizuojama tradicinė vyndarių šventė „Žalias vynas“ Zyplių dvare Šakių rajone. Šiemet iš jos J. ir E. Kaubriai irgi sugrįžo su apdovanojimu – jų pagamintas „Bajoriškas“ vynas vėl pripažintas geriausiu. Šiemet šiame konkurse buvo pateikti 26 vynai pagal keturias kategorijas.
„Zyplių dvare rengiamos šventės skiriamos jaunam vynui, konkurse dalyvauja tik šiemet pagaminti vynai, kurie brandinti ne daugiau kaip tris mėnesius. Kitaip toks vynas dar vadinamas božolė. Tai, kad mūsų „Bajoriškas“ vynas vėl buvo įvertintas kaip geriausias juodųjų serbentų vynas, mums, vyndariams, yra didžiulė paskata, didžiulis įvertinimas“, – kalbėjo J. Kaubrienė.
Anot J. Kaubrienės, vyndarystė tapo šeimos pomėgiu. Vieni mezga kojines, kiti drožinėja šaukštus, o dar kiti – gamina vyną.
„Vyndaryste mes jau užsiimame šeštus metus. Tai labai užkrečiantis dalykas: kai pradedi, nebegali sustoti. Juo labiau kad reikia rūpintis ne tik pačiu vyno gamybos procesu, bet ir tinkamomis uogomis ar vaisiais. Atrandi tą tokį „cinkelį“ ir pradedi eksperimentuoti, tobulėti. Mano seneliai taip pat gamino vyną, todėl savąjį juodųjų serbentų vyną pavadinome „Bajoriškas“. Mat seneliai buvo bajorai, o vyno etiketę puošia bajoriškas herbas“, – pasakojo J. Kaubrienė.
Pasak vyndarės, pradžioje teko paragauti daugelio vyno rūšių, teko svečio teisėmis dalyvauti ir vyno šventėje Zyplių dvare, kur pakvietė kitas vyndarys. Tai telšiškiams paliko didžiulį įspūdį.
„Šventėje dalyvavo didelis būrys vyndarių. Buvo daug įvairių vyno rūšių. Tačiau tik labai maža dalis vyndarių savo pagaminamą produkciją parduoda. Ir viena, ir kita asociacija vienija būtent tokius „mažus“ vyndarius, kurių pagamintų vynų nerasime jokioje parduotuvėje. Paragavę itin aukštos kokybės lietuviškų vynų, nebenorėjome ir žiūrėti į parduotuves. Taip ir nusprendėme patys užsiimti vyndaryste. O uogų skonių įvairovė yra begalinė. Be to, kaip mes sakome, naminis vynas yra ir maistas, ir vaistas. Visos uogos išlaiko savo maistingąsias savybes. Rekomenduojama valgyti namuose raugintus kopūstus. Mes rekomenduojame gerti gerą naminį vyną. Dėl sveikatos“, – teigė J. Kaubrienė.
Patikus pirmajam pagamintam vynui, J. ir E. Kaubriai savo pomėgiu užsiėmė ir toliau, įstojo į vyndarių asociaciją. Pasak J. Kaubrienės, važiuojant į kokį nors asociacijos renginį, jau reikia vežtis savo vyną, o kad nebūtų gėda jį parodyti, reikia tinkamai apipavidalinti. Taip prasidėjo rūpesčiai dėl etikečių pagaminimo, vyno išpilstymo į butelius, pavadinimų sugalvojimo ir t. t.
Nors informaciją apie pagrindinius vyno gamybos procesus nesunkiai galima surasti internete, vis dėlto kiekvienas vyndarys turi savų paslapčių. Tačiau telšiškė vyndarė J. Kaubrienė vieną vis dėlto gali atskleisti – itin kruopštus, nuoseklus darbas. Jis prasideda jau sode, planuojant sodinimą, atrenkant tinkamų uogų rūšis, jas užauginant bei paruošiant vyno gamybai.