
Geležis – vienas labiausiai gamtoje paplitusių mikroelementų. Geležies galime aptikti vulkaninės kilmės ir smiltainius kietinančiose uolienose, molyje, klintyse ir kt. Vanduo teka šiomis uolienomis, dėl to geležies neretai aptinkama ir geriamajame – tiek vandentiekio, tiek ir šulinių – vandenyje.
Kaip nurodoma Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, leidžiama geležies koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,2 mg, tačiau grėsmės sveikatai neturėtų sukelti ir 10 kartų didesnė šio mikroelemento koncentracija. Vis tik geležingas vanduo sukelia problemų tiek buitiniams vartotojams, tiek ir pramonės įmonėms: kuo didesnė geležies koncentracija, tuo vanduo nemalonesnio kvapo ir skonio, pakinta jo atspalvis, todėl vien dėl šių pokyčių vartotojai įsirengia specialius filtrus.
Apie geležies perteklių vandenyje įspėja spalva
Visų pirma vanduo, kuriame geležies kiekis – didesnis nei įprastai (pavyzdžiui, 0,3 mg/l), gali atrodyti skaidrus, tačiau sureagavęs su deguonimi jis iš karto oksiduojasi ir tampa šviesaus gelsvai rusvo atspalvio. Tai trivalentės geležies hidroksidas.
Jei geležies koncentracija vandenyje viršija 1 mg/l, vanduo įgauna gelsvai rusvą spalvą, jame atsiranda drumzlių, jaučiamas gana intensyvus metalo prieskonis. Toks vanduo – netinkamas nei buityje, nei tuo labiau maistui ruošti.
Kokių problemų vartotojams sukelia vanduo, kuriame gausu geležies?
Manoma, kad problemos sprendimo būdų reikėtų ieškoti, kai geležies koncentracija vandenyje viršija 0,3 mg/l. Tokiu atveju vandenyje jau aptinkama rūdžių.
- Geležies drumzlės kartu su vandeniu patenka į buitinę techniką, vamzdžius, įvairius santechnikos įrenginius. Geležingam vandeniui tekant vamzdynais ant vamzdžių sienelių pradeda kauptis bakterijos, mažinančios vamzdžių sienelių skersmenį, o kartu – ir pralaidumą.
- Skalbimo metu rūdys gali nudažyti bei sugadinti audinius. Geležingame vandenyje skalbiami audiniai greitai praranda natūralų baltumą.
- Vanduo, kuriame padidėjusi geležies koncentracija, įgyja nemalonų prieskonį, todėl nukenčia gėrimų bei maisto skonis, kokybė.
Kaip efektyviai iš vandens pašalinti geležį?
Naudojant vandens filtrus, visų pirma požeminiame vandenyje esanti geležis verčiama į netirpius trivalentės geležies junginius, ir tik po to jie filtruojami. Kitaip tariant, naudojant mechaninius filtrus efektyviai gali būti pašalinama tik oksiduotos (trivalentės) formos geležis.
Plačiai žinomi geležies oksidatoriai – deguonis, ozonas, kalio permanganatas, aktyviojo chloro junginiai, manganą oksiduojančios bakterijos.
Ar namų sąlygomis galima sumažinti geležies kiekį vandenyje?
- Vienas elementariausių būdų norint sumažinti geležies kiekį vandenyje – palikti jį ilgesniam laikui neuždengtame inde. Vandens atspalvis gali pakisti nežymiai, tačiau geležies perteklius nusės ant dugno: reikės dalį vandens atsargiai perpilti į kitą indą.
- Kitas būdas siekiantiems sumažinti geležies kiekį vandenyje – vandenį virinti. Tiesa, metodas – taip pat ne pats efektyviausias, nes, pavyzdžiui, elektrinių virdulių kaitinimo elementai greitai padengiami rūdimis.
Šie du išvardyti spendimai – itin trumpalaikiai, neefektyvūs, todėl geriausia pasikonsultuoti su specialistais ir rinktis profesionalias vandens filtravimo sistemas, pritaikytas atsižvelgus į vandens tyrimus ir jame esančių komponentų sudėtį.
Jisai pac gereuses
reikia ištirti vandenį ir pagal tai žiūrėti kokio filtro reikia.. gal ir nugeležinimo reikės, jei geležies vandenyje bus per daug. tik neišsigąskit, kaina to nėra didelė, sveikata tikrai brangiau kainuoja