Penktadienį ketvirtajame Finansų ministerijos organizuotame renginyje „Naujos 7,5 mlrd. eurų investicijos“ telšiškiai turėjo galimybę susipažinti su naujomis Europos Sąjungos investicijomis 2021–2027 metų laikotarpiu. Susitikimo metu apie darnaus susisiekimo Lietuvoje viziją ir kaip didelė dalis naujų investicijų padės plėtoti ir stiprinti pažangų, klimato kaitai atsparų judumą kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Senasis finansavimo laikotarpis baigiasi – ruošiamasi naujam. Finansų ministerija, siekdama pristatyti naujas ES investicijas ir aktyvesnės Lietuvos kūrimą, organizuoja renginių turą penkiuose Lietuvos regionuose, – savo vizito tikslą „Telšių ŽINIOMS“ pristatė finansų ministrė G. Skaistė. – Ankstesniais finansavimo laikotarpiais buvo koncentruojamasi į penkis didžiuosius šalies miestus, o dabar nusprendėme investicijas nukreipti į dešimtį regionų centrų. Tokiu būdu bus realizuojamas jų ekonominis potencialas.“
Antanas NEKRAŠIUS
Finansų ministerijos vykdomo ciklo „Naujos 7,5 mlrd. eurų investicijos“ reinginys Telšiuose yra ketvirtasis. Pirmieji ciklo renginiai vyko Utenoje, Alytuje ir Marijampolėje, o paskutinis vyksta šiandien – rugsėjo 30-ąją – Tauragėje.
2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje suplanuotos Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ investicijos. Siekiant užtikrinti tolygų šalies vystymąsi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų. Telšiai, Utena, Marijampolė, Alytus bei Tauragė investicijoms pristatyti pasirinkti neatsitiktinai – šie regionų centrai iš ateinančio finansavimo laikotarpio gaus didesnį finansavimą nei anksčiau.
„Stengiamės atsižvelgti į kiekvieno regiono specifiką konstruodami pačią diskusijų temą, – „Telšių ŽINIOMS“ apie Žemaitijos sostinėje vykusį pristatymą pasakojo finansų ministrė G. Skaistė. – Tokias temas pasirinkome, kad nebūtų kalbama visą laiką apie tą patį. Pasistengėme išdėlioti diskusijas tematiškai. Alytuje kalbėjome apie kultūrą, Marijampolėje labiau akcentuojamos buvo bendruomenės, Utenoje – apie inovacijas ir verslumą, o Telšiuose – apie darnų judumą.“
Kiek iš 7,5 mlrd. Eur bus skirta Telšių regionui?
Finansų ministrės teigimu, dalį investicijų skirstys ministerijos, kitą dalį – pačios savivaldybės. Regionų plėtros tarybose bus paskirstyta apie trečdalį visų gautų investicijų, t. y. apie 2,5 mlrd. Eur. „Tai reiškia, kad susirinks rajonų merai ir spręs, kurie projektai regione yra prioritetiniai ir kuriems bus skirtas finansavimas. 1/3 iš 7,5 mlrd. Eur bus padalyta 10-čiai šalies regionų. O kur tas lėšas panaudoti protingiau ir įdomiau investuoti – spręs patys regionų centrai“, – kalbėjo G. Skaistė.
Telšių rajono savivaldybės vadovai ministrei pristatė idėjas, kur būtų panaudoti gauti struktūrinių fondų pinigai: ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, mokykloms atnaujinti, teritorijoms vystyti prie Masčio ežero, dviračių takams įrengti ir pan.
Anot G. Skaistės, nauju finansavimo laikotarpiu regionai gaus daugiau lėšų nei anksčiau vien dėl tos priežasties, kad planuojant struktūrinių fondų lėšas Vilniaus regionas buvo atskirtas nuo kitų šalies regionų. „Vilniaus regionas taip pat gaus finansavimą, tačiau santykinai mažesnį nei vidurio vakarų Lietuva, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė finansų ministrė. – Rengdami struktūrinių fondų programą svarstėme, jog galbūt tos koncentruotos investicijos į didžiuosius šalies miestus nėra labai protinga politika, jeigu siekiame tolygaus šalies vystymosi. Dabartinė strategija yra vystyti 10 regiono centrų, o Telšiai yra vienas iš jų. Todėl Žemaitijos sostinėje turėtų būti koncentruojama daugiau paslaugų, o ne kiekviename miestelyje atskirai. Geriau investuoti į susisiekimą, komunikacijas, pravažumą, kad žmonės galėtų pasiekti ir naudotis Telšiuose sukoncentruotomis paslaugomis.“
Finansų ministrė: „Kitais metais energijos kainos nebeturėtų kopti į viršų kaip iki šiol“
Telšiuose smulkusis ir vidutinis verslas skambina pavojaus varpais. Neatsigavus nuo pandemijos metu patirto šoko, šiandien dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos kylančios energijos kainos verčia vietinius verslininkus vis garsiau kalbėti apie tai, jog teks užsidaryti. Ar ministerijoje svarstoma, kaip pagelbėti sunkius laikus išgyvenančiam verslui?
„Dėl karo Ukrainoje ir sąmoningų Rusijos veiksmų energetikos sektoriuje dujų kainos, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, yra išaugusios vos ne 10 kartų, – teigė G. Skaistė. – Akivaizdu, kad sunkūs laikai yra visiems. Bet kokie sprendimai kompensuoti energijos kainas yra labai brangūs, todėl daugelis šalių koncentruojasi į pagalbą gyventojams. Mūsų Vyriausybė – taip pat. Yra patvirtinta tvarka, kaip gyventojams iš dalies bus kompensuojamos elektros ir dujų kainos, pritarta Finansų ministerijos siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Taip pat išplėstas kompensacijų gavėjų ratas.“
Anot ministrės, šie sprendimai yra labai brangūs ir kainuos apie 1 mlrd. Eur. Tad žvelgiant į energijos suvartojimo proporcijas, kai gyventojai sunaudoja 30 proc., o verslas – 70 proc., taikyti tuos pačius sprendimus ir verslo sektoriui valstybei būtų nepakeliama našta.
„Stengiamės žiūrėti į pagalbą verslui kitu kampu, – aiškino finansų ministrė. – Viena iš ruošiamų priemonių – verslui, kuris naudoja daug energetinių resursų, bus pasiūlyta atidėti mokesčių mokėjimą – PVM, gyventojų pajamų mokestį, mokesčius „Sodrai“. Kurį laiką verslo nebūtų prašoma susimokėti mokesčius, o tuos pinigus jis galėtų panaudoti kaip apyvartinį kapitalą šiek tiek sušvelnindamas pakilusių kainų šoką.“
Taip pat, anot G. Skaistės, Vyriausybė skatina verslą naudotis visomis galimybėmis, kurios leidžia sumažinti energijos vartojimą, investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pan. „Daugelis verslų, kurie įsirengė saulės elektrines ar vėjo jėgaines, šiandien tokių problemų dėl kainų kilimo neturi“, – pastebėjo ministrė.
Finansų ministerija Vyriausybei pasiūlė nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti 110 Eur iki 840 Eur (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 Eur iki 625 Eur. Tačiau ar šio didinimo „nesuvalgys“ infliacija?
„Kitais metais prognozuojamas infliacijos slopimas, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė finansų ministrė. – Tikimės, kad jau rudenį infliacija pradės mažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija prognozuojama apie 6 proc. O MMA augimas – 15 proc., NPD – 15,7 proc. Realus pajamų augimas „į rankas“ būtų per 15 proc., t. y. apie 83 Eur (tiems, kas gauna MMA). Tikimės, kad kitais metais infliacijos kreivė slops, nes energijos kainos nebeturėtų taip kopti į viršų kaip iki šiol.“
Loading ...
