Žemaičiai padėjo pamatą tarptautinei žmogaus teisei

Programa unikaliems įvykiams Europoje paminėti

„Viskas prasidėjo 2007 m., kada paruošėme tokią mini programą Krikšto jubiliejui paminėti ir kreipėmės į istorikus, – pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo pareigas einantis Algirdas Žebrauskas, – vėliau apie tai kalbėjau su Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ, jis labai entuziastingai palaikė šią mintį. Tad kibome į darbą. Šiek tiek vėliau į šį reikalą įsitraukė ir politikai.“ Buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri nuolat rinkdavosi pas Jo Ekscelenciją ir aptarinėjo programos klausimus. Iniciatyvinė grupė kreipėsi į Vyriausybę ir, gavus iš jos pritarimą, pradėta ruošti programą. „Ji buvo nepaprastai plati, – sakė A. Žebrauskas, – apėmė lankomų sakralinių objektų tvarkymą, jų pritaikymą turizmui, pažinimui, informacinę sklaidą ir t. t. Praktiškai buvo siekiama parodyti Žemaitijos krikštą visais įmanomais aspektais.“

Pašnekovas teigė, jog buvo mintis išleisti ir didelės apimties knygą, kurioje žmonėms, o ypač moksleiviams, būtų populiariai, suprantama kalba pateiktas šis istorinis fenomenas – Žemaitijos krikštas bei Žemaičių vyskupystės įsteigimas. „Žemaitijos vyskupystė egzistavo nuo 1417 m. iki 1926 m. ir per tą laiką padarė nepaprastai svarbų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, krikščionybės išlaikymą ir sklaidą, – kalbėjo A. Žebrauskas. – Su Žemaitijos vyskupyste siejama daugybė asmenybių, istorinių įvykių, meno reliktų ir t. t. Unikalus dalykas yra tai, kad ši vyskupystė buvo vienintelė Bažnyčios istorijoje įsteigta ne Popiežiaus, bet Visuotinio Bažnyčios susirinkimo metu: 1415 m. Konstanco susirinkime po garsiojo žemaičių skundo.“ Anot architekto, įvertinus kultūros bei istorijos svorį, tokios knygos labai reikėtų: „Dėl jos, atvirai pasakius, aš jau dešimtmetį vargstu. Kol kas nepavyko. Tikėjomės, jog knygą pavyks išleisti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 m. programos lėšomis, tačiau koją pakišo krizė ir jos buvo stipriai apkarpytos. Tad leidinio dar teks palaukti.“

Žemaitijos krikštas – visos Lietuvos šventė

„Žemaitijos krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejus yra iš tikro visos Lietuvos jubiliejus, – tvirtino A. Žebrauskas. – 1987 m., kada minėjome Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejų, šalis buvo okupuota, tad jokių oficialių renginių niekas neleido. Žemaitijos krikštas – tai paskutinės Europos teritorijos pakrikštijimas, kuris galiausiai užbaigė 1387 m. pradėtą Lietuvos krikštą. Toliau su Žemaitijos krikštu buvo sprendžiamas teritorijų integralumas: žemaičiai nutarė būti kartu su Lietuva. Todėl šis įvykis atliko ypač svarbų vaidmenį mūsų šalies teritorijos formavimuisi.“

Pašnekovas tikino, kad planuojamas jubiliejaus minėjimas tarptautiniu mastu Žemaitijos vardui yra be galo reikšmingas: „Labai svarbu parodyti, kad yra toks istorinis regionas, jog jis gyvas: mes mokame žemaitiškai kalbėti, turime žemaitišką savimonę, tradicijas ir pagarbą šiam kraštui, jo kultūrai. Europoje tokie dalykai jau daug kur sunaikinti ir daug kur bandoma atkurti iš jau sunaikintų. O mes turime ir galime tai išsaugoti.“

Žemaičių skundas

Šiais metais per Telšių miesto šventę Didžiojoje žemaičių sienoje Respublikos g. atidengta lenta, skirta Konstanco Bažnyčios susirinkimui įamžinti. „Šis susirinkimas tuo metu buvo didžiausias politinis bei religinis įvykis, nes buvo sprendžiami ir Bažnyčios, ir Rytų Europos politiniai klausimai, – teigė A. Žebrauskas. – Konstanco susirinkime dalyvavo ir žemaičiai, kurie perskaitė garsųjį savo skundą. Po jo pirmą kartą pasaulio istorijoje pradedama diskutuoti apie žmogaus, tautos apsisprendimo teisę.“ Pasak Žemaičių kultūros draugijos nario, iki žemaičių skundo visoje Europoje vyravo nuostata tikėjimą pagoniškuose kraštuose skleisti naudojant jėgą. „Taip buvo įprasta, tačiau žemaičių skundas iškėlė problemą tarptautiniu mastu: „O gal žmogus, tauta turi apsisprendimo teisę?“ Žmogaus ir tautos apsisprendimo teisė yra pamatas šių laikų tarptautinėje teisėje. Apie tai 1968 m. UNESCO 50-ties metų jubiliejaus minėjime savo pranešime kalbėjo Popiežius Jonas Paulius II.“

Programa buvo sumažinta keliasdešimt kartų

Pats LR Vyriausybės Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 m. programos įgyvendinimas, anot A. Žebrausko, vyksta ganėtinai vangiai: „Dėl paprastos priežasties – nėra finansavimo. Programa dėl šalį užklupusios krizės buvo mažinama apie 20 kartų ir galiausiai iš planuotų 80 mln. Lt šiandien liko vos apie keletą milijonų. Iki 2013 m. turėjo būti skirta apie 20 mln. Lt, iš jų gavome vos 4 mln. Lt. Tad nenuostabu, jog mūsų dideli planai sutvarkyti visus sakralinius Žemaitijos objektus – senąją Varnių katedrą, restauruoti Kražių, Žemaičių Kalvarijos ir kitas bažnyčias, pažymėti ir pritaikyti turizmui Krikšto kelią, išleisti knygą ir daugelis kitų dalykų – greičiausiai nuplaukė.“

Architektas sakė, kad šiandien iš minėtos programos tvarkoma Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra. Tačiau ir vėl ne taip, kaip buvo anksčiau planuota. „Restauruojant Katedrą, atlikta jau nemažai darbų: pakeistas stogas, langai, įvestas šildymas ir t. t. Iš didesnių darbų dar liko sutvarkyti išorę, šventorių, šiek tiek aptampyti vidų…“ Bus kažkiek sutvarkyta ir Telšių kunigų seminarija. Labai kuklūs remonto darbai vyksta Varniuose – senojoje Katedroje.

Artimiausiu metu bus sudarytas organizacinis komitetas, kuris svarstys, kaip kitais metais bus švenčiamas Žemaitijos krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejus, – kalbėjo A. Žebrauskas. – Galiu išduoti, jog planuojama renginių data – kitų metų rugpjūčio pabaiga ir kad pagrindinis renginys vyks, iškilmingos Mišios bus aukojamos Telšių miesto centriniame stadione. Kiti jubiliejaus minėjimo renginiai dar dėliojami.“