Iš Viešvėnų važiuodami Luokės link, stabtelėjome Rūdupių kaime, apsilankėme Emilijos ir Prano Norvaišų sodyboje. Mus pasitikusi energija trykštanti šeimininkė tuoj pakvietė į kambarį, vaišėmis nuklojo stalą. Netrukome pastebėti, jog šiuose namuose gyvena meniškos sielos žmogus: sienas puošia siuvinėti paveikslai, įvairūs rankdarbiai.
Emilija užaugo Luokėje, tačiau gyvenimas susiklostė taip, jog teko išsikelti į Rūdupius. Čia ji su vyru Pranu gyvena jau 16 metų. Į gyvenimo kelią šeima išleido du sūnus.
Moteris tikino, kad gyvenimas kaime tikrai nėra nuobodus ir liūdnas. Ji vos spėjanti suktis: tai į mišką, daržą ar namų ruošos darbus dirba. Pastarieji esą patys neįdomiausi, ji – gamtos žmogus. „Myliu mišką – kasdien ten lekiu nors valandėlei: grybauju, uogauju ir jaučiu malonumą“, – sakė pašnekovė.
Tarp begalės dienos darbų Emilija randa laiko ir rankdarbiams: mezga, siuvinėja, pina, daro moteriškas bei vyriškas seges. Visi šie jos rankų darbai puošia ne tik jos namus – daugelį jų padovanoja pažįstamiems. Menišką gyslelę E. Norvaišienė sakė paveldėjusi iš tetos, kuri buvo audėja. Šio amato moteris tvirtino taip pat neatsisakanti, kaip tik ruošiasi įsigyti audimo stakles. „Siūti, megzti pradėjau jau mokykloje. Pati devintai klasei uniformą pasisiuvau, apykaklę mezgiausi“, – pasakojo rūdupiškė.
Sunku patikėti, jog, be įvairiausių pomėgių, moteris net eiles kuria, tačiau jos priklauso tik jai ir su mumis dalintis jų nepanoro.