Telšiškio žvilgsnis į miesto centre esančio konteinerio turinį atskleidė Alberto Kojelės individualios įmonės Šeimos centro požiūrį į pacientų privataus gyvenimo apsaugą. Konteineryje tarp šiukšlių svaidėsi įstaigoje dirbančių medikų knygos ir dokumentai su ligonių asmens duomenimis: vardais, pavardėmis, adresais ir netgi asmens kodais.
Maždaug prieš porą savaičių Telšių mieste gyvenantis jaunuolis metė atliekas į prie „Sodros“ esantį konteinerį. Pažvelgęs vidun ir pamatęs knygą kietu viršeliu, vaikinas pagalvojo, jog tai – per klaidą gyventojų išmestas nuotraukų albumas. Paėmęs radinį ir jį atvertęs, telšiškis lapuose išvydo dailiai surašytus žmonių duomenis. Stebėdamasis rastu daiktu, jaunas vyras dar kartą pažiūrėjo į konteinerio turinį ir išvydo jame daugiau knygų ir įvairių lapų. Surinkęs tik tuos, kuriuos galėjo pasiekti ranka, telšiškis radinius parnešė namo ir parodė savo tėvui.
Pusamžis vyras susipažino su įvairiuose sąsiuviniuose pateiktu turiniu. Vienas jų užvadintas „Kompensuojamųjų vaistų pasų išdavimo registracijos knyga“. Joje nurodomi žmonių vardai, pavardės, asmens kodai.
Ant kito sąsiuvinio užrašyta „Miškinienės gydytojų iškvietimo į namus registracijos knyga“. Čia žymėti asmenų vardai, pavardės, tikslūs adresai, gimimo metai.
Dar vienas sąsiuvinis užvardintas „Gydytojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ambulatorinių kortelių, vaikų sveikatos raidos istorijų priėmimo registracijos žurnalas“ (pradėtas vesti 2002 m. balandžio 4 d., baigtas – 2006 m. balandžio 11 d.). Žurnale vėlgi nurodomi konkrečių asmenų duomenys: vardai, pavardės, adresai ir asmens kodai.
Tarp radinių – ir prašymas dėl ambulatorinių kortelių, vaikų sveikatos raidos istorijų perdavimo. Kai kuriose knygose – antspaudai su užrašu „Registratorė Vilma Jankauskienė“.
Vartydamas duomenų pilnus knygų lapus, telšiškis aptiko nemažai pažįstamų: kaimynų, bendradarbių, netgi giminaičių pavardžių. Sąrašuose įrašyti žinomi Telšių politikai, jų žmonos ir kiti šeimos nariai, valstybinių įstaigų tarnautojai, verslininkai, menininkai ir kt. Nurodyti šių asmenų konkretūs adresai ir netgi asmens kodai. Sąrašuose – daug mažamečių vaikų duomenų.
Asmens duomenų apsaugą gina įstatymai
Knygas radusio vaikino tėvas stebisi neatsakingu medikų elgesiu su pacientų privataus gyvenimo apsauga. Telšiškio manymu, nereikalingus duomenis reikia naikinti: deginti, plėšyti ar pan., o ne išmesti ten, kur visiems prieinama. Vyras sakė nesąs piktavalis ir asmens duomenų jokiais piktais kėslais nenaudos. Tačiau pridūrė, jog kitas jo vietoje turbūt neatsigintų minčių pasiimti svetimo žmogaus vardu greitąjį kreditą – juk knygose pateikiami visi tam reikalingi duomenys. Telšiškis prisiminė sūnaus žodžius, jog konteineryje buvo ir daugiau knygų, ir viliasi, kad niekas jų nerado.
Iš užrašų ir knygas pildžiusių darbuotojų pavardžių aišku, jog informacijos valdytojas – A. Kojelės individuali įmonė Šeimos centras. Ji įsikūrusi Telšiuose, Respublikos gatvėje. Greta – „Sodra“, prie kurios esančiame konteineryje ir aptiktas radinys.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato, jog duomenų valdytojas privalo turėti visas reikalingas priemones asmens duomenų paslapčiai išsaugoti. Duomenys turi būti apsaugoti nuo neteisėto kaupimo, keitimo, perdavimo, paskelbimo, sunaikinimo.
Pacientai sukrėsti
Rastose knygose mirga šimtai pacientų pavardžių. Atvertę atsitiktinį lapą, išvystame Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistės Zenaidos Pikiotienės asmens duomenis.
Pas Šeimos centre dirbančią šeimos gydytoją Ireną Miškinienę prisiregistravusi Z. Pikiotienė sunerimo, kad jos asmens duomenys nebūtų panaudoti: „Žiauru… Nepagalvočiau, kad žmonės gali nesuprasti dokumentų, kuriuose pateikiama konfidenciali informacija, svarbos. Aš tikrai nenoriu, kad kažkas skaitytų mano ligos istoriją. Išties nereikia net ligos istorijos, kalbu apie bet kokius duomenis! Taip būti neturėtų, bet gal ne vadovai, o darbuotojai taip pasielgė?“
Z. Pikiotienė teigė, jog nebereikalingus duomenis įstaigoms reikėtų sudeginti arba tiesiog įsigyti kramtiklį, smulkinantį lapus.
Atvertę kitos knygos lapus, randame politiko ir verslininko Gintaro Sabeckio pavardę. „Aš neturiu žodžių“, – tarė jis, sužinojęs apie konteineryje rastus asmens duomenis. Verslininkas teigė, jog su žmona ir vaikais buvo prisiregistravęs pas šeimos gydytoją I. Miškinienę, tačiau prieš pusmetį išsiregistravo iš jos pacientų sąrašų. „Nesiskundžiu: ir daktarė gera, ir sesutė, bet įstaiga, neužtikrinanti asmens duomenų, yra pasmerkta žlugti. Kažkas turi mūsų asmens kodus ir gali jais mojuoti, reikia kreiptis į policiją ir ieškoti visa tai radusio žmogaus“, – dėl saugumo nerimavo G. Sabeckis.
Istorija palietė mero šeimą
Konteineryje tarp šiukšlių atsidūrė ir Telšių rajono savivaldybės mero Vytauto Kleivos ir jo šeimos narių duomenys.
Nevarėnų vidurinėje mokykloje mokytoja dirbanti mero sesuo Daiva Kleivaitė-Hirzel sunerimo dėl savo šeimos saugumo: „Net išsigandau, nelabai tikėjau, kad dar gali taip būti. Kad nepatektų kam nors tie duomenys į rankas…“ Moteris sakė, jog pas I. Miškinienę registruota ir jos mama, vyras, brolis su žmona, vaikai.
Telšių rajono savivaldybės meras, kurio asmens duomenys atsidūrė tarp atliekų, į šį nutikimą pažiūrėjo atlaidžiai: „Aišku, negerai, reikia vengti tokių dalykų, bet gyvenime visiems visko atsitinka. Aš esu viešas asmuo, mano ir telefonas, ir adresai viešai paskelbti, o, leidžiant sau pajuokauti, jei kažkas sužinos, kad mano didelis kraujo spaudimas, tai dirbant tokiam darbe – nieko keisto.“
V. Kleiva tvirtino esąs ramus žmogus ir neketinąs kelti triukšmo. Ir pridūrė, jog įstaigai toks įvykis turėtų būti gera pamoka: „Įstaiga turėtų padaryti atitinkamas išvadas, kad tai nepasikartotų, juk visi mes norime privatumo.“
Šeimos centro komentaras
Kaip pacientų asmens duomenys atsidūrė konteineryje, paklausėme Šeimos centro vadovų A. Kojelės ir I. Miškinienės.
A. Kojelė teigė, jog knygos tarp šiukšlių atsidūrė dėl dviejų jo darbuotojų – įstaigos registratorės ir valytojos – kaltės. „Registratorė padėjo į dvi krūvas, ten buvo ir daug kitokių popierių, man atrodo, ir telefono knygos. Vieną krūvą liepė valytojai padėti į antrajame aukšte esantį archyvą, o ji nesupratusi ėmė ir išmetė su makulatūra. Aišku, čia nėra kokių nors ypatingų duomenų paviešinimas, nėra asmenų ligos istorijų, bet negerai pasielgė. Pažiūrėkime, juk ir telefonų knygose, ir internete galime rasti adresus, o asmens kodas knygelėje – ne ypatingos paslapties išdavimas.“
Medikas tikino abiem darbuotojoms skirsiąs papeikimus.
Šeimos gydytoja I. Miškinienė sakė jaučianti nuoskaudą dėl tokio įvykio: „Skaudu, ir tiek, gėda prieš visuomenę. Nepateisinami dalykai, apsileidimas.“ Medikė tvirtino, jog nuobaudų skyrimas darbuotojoms klaidos nebeištaisys.
I. Miškinienė atskleidė bijanti dėl savo pacientų saugumo: „Jei knygas radęs žmogus atėjo į redakciją, jis gali skambinti ir pacientams – juk yra jų telefonų numeriai. Bijau, kad pradės kenkti pacientų saugumui, šantažuoti… Skaudi nelaimė…“
Įstaigai gresia bauda
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Aurelija Grikinaitė „Telšių ŽINIOMS“ teigė: „Medicininiai duomenys yra patys jautriausi ir ypač saugomi.“
Specialistės teigimu, pažeidimo gal ir nebūtų, jei konteineryje atsidurtų tik asmenų vardai ir pavardės. O asmens kodai ir adresai, pasak A. Grikinaitės, identifikuoja konkretų asmenį. Tai yra neleistina.
Inspekcijos darbuotoja tvirtino, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija pradės tyrimą dėl duomenis išmetusios įstaigos veiksmų gavusi pacientų skundą.
A. Grikinaitė informavo, jog už asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimus gresia 500–1 000 Lt bauda. Jei už šį pažeidimą baudžiama ne pirmą kartą, numatoma didesnė bauda.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme teigiama, jog duomenų subjektas turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, padarytą netinkamai saugant asmens duomenis, taip pat turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta tokių veiksmų padaryta moralinė žala. Turtinės ir moralinės žalos dydį nustato teismas.
Šeimos centro dokumentai tebėra pas juos radusio asmens tėvą.
Loading ...
