Džiūs­ta eg­ly­nai – Tel­šių ra­jo­ne ken­kė­jų skai­čius au­ga

Miš­kuo­se pa­ste­bi­mi džiūs­tan­tys eg­ly­nai. To prie­žas­tis – eg­lė­se ap­si­gy­ve­nę pa­vo­jin­giau­si me­džių lie­me­nų ken­kė­jai – ki­ni­var­pos žie­vėg­rau­žiai ti­pog­ra­fai. Šie­met šių va­ba­lų po­pu­lia­ci­ja bu­vo ypač gau­si.

Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba pra­ne­ša, jog Že­mai­ti­ja yra tas re­gio­nas, kur mi­nė­tų ken­kė­jų šiais me­tais gau­sė­jo la­biau­siai. Ko­kia si­tua­ci­ja Tel­šių ra­jo­no miš­kuo­se?

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Ža­lin­giau­sias miš­kų ken­kė­jas

Žie­vėg­rau­žis ti­pog­ra­fas yra ža­lin­giau­sias mū­sų miš­kų ken­kė­jas. Jis ap­si­gy­ve­na po ža­lių eg­lių žie­ve per vi­są me­džio stie­bo il­gį. Šių ki­ni­var­pų ap­nik­tos eg­lės grei­tai nu­džiū­va. Suau­gę va­ba­lai yra 4,2–5,5 mm il­gio, tam­siai ru­dos ar­ba juo­dos spal­vos. Ga­li gau­siai dau­gin­tis ir grei­tai iš­plis­ti. Kas­met iš­si­vys­to 2 pa­grin­di­nės ir 1–2 se­se­ri­nės ge­ne­ra­ci­jos (kar­tos).

Gau­siau­sia po­pu­lia­ci­ja

Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos duo­me­ni­mis, 2023 me­tais pir­mos kar­tos žie­vėg­rau­žių ti­pog­ra­fų po­pu­lia­ci­ja ša­lies miš­kuo­se bu­vo gau­siau­sia per dvi­de­šimt pa­sta­rų­jų me­tų. Pa­lan­kias są­ly­gas pa­gau­sė­ji­mui su­da­rė 2021–2022 me­tais ir šių me­tų pa­va­sa­rį vy­ra­vę sau­si ir kait­rūs orai. Ša­lies eg­ly­nams dėl to la­bai trū­ko drėg­mės ir daug eg­lių nu­si­lpo. Jos ta­po tin­ka­mos ap­si­gy­ven­ti ir dau­gin­tis žie­vėg­rau­žiams ti­pog­ra­fams.

Ant­ro­ji žie­vėg­rau­žių ti­pog­ra­fų kar­ta, pa­ly­gi­nus su 2022 me­tais, taip pat bu­vo gau­ses­nė – 28 pro­cen­tais.

Ne­ri­mą ke­lia tai, kad žie­vėg­rau­žių ti­pog­ra­fų po­pu­lia­ci­ja gau­sė­ja jau tre­jus me­tus iš ei­lės.

Vabz­džiai pir­miau­sia už­puo­la vė­jo pa­žeis­tas ir nuo saus­ros ar kait­ros nu­si­lpu­sias eg­les. Jo­se pa­si­dau­gi­na ir tuo­met ma­si­ne ata­ka ga­li pul­ti vi­siš­kai svei­kus me­džius, su­da­ry­da­mi eg­ly­nuo­se ma­si­nio dau­gi­ni­mo­si il­ga­lai­kius ži­di­nius. Kuo eg­ly­nai vy­res­ni, tuo jie yra ma­žiau at­spa­rūs žie­vėg­rau­žių ata­koms.

Sie­kiant su­ma­žin­ti eg­ly­nams da­ro­mą žie­vėg­rau­žių ža­lą, bū­ti­na ste­bė­ti 40 me­tų bei vy­res­nius me­dy­nus ir ša­lin­ti iš­vers­tas, nu­lauž­tas ar la­bai pa­žeis­tas eg­les, kol jo­se dar neap­si­gy­ve­no žie­vėg­rau­žių va­ba­lai. Jei va­ba­lai po žie­ve jau ap­si­gy­ve­no, tai to­kias eg­les bū­ti­na kuo sku­biau pa­ša­lin­ti iš miš­ko iki pir­mų­jų vabz­džio lė­liu­kių su­si­for­ma­vi­mo, taip ne­lei­džiant ken­kė­jams pa­si­dau­gin­ti ir plis­ti.

Miš­kų sa­vi­nin­kams

Šių me­tų rugp­jū­čio mė­ne­sį Lie­tu­vo­je siau­tė stip­rūs vė­jai su lie­tu­mis ir kru­ša. Da­ly­je ša­lies re­gio­nų sti­chi­ja pa­sie­kė aud­rų ir škva­lų ly­gį. Miš­kuo­se iš­lau­žy­ta ir iš­var­ty­ta ne­ma­žai me­džių. La­biau­siai nu­ken­tė­jo Šiau­rės ir Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­nai. Pre­li­mi­na­riu ver­ti­ni­mu, vien vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se pa­žeis­ta apie 85 tūkst. kub. m me­džių. Šiuos me­džius bū­ti­na su­tvar­ky­ti, nes ne­tvar­ko­ma me­die­na gen­da, tam­pa vabz­džių pa­si­dau­gi­ni­mo ir pli­ti­mo į ap­lin­ki­nius me­dy­nus šal­ti­niu, ypač pa­vo­jin­gos ža­lios eg­lių vė­ja­var­tos ir vė­ja­lau­žos. Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba pri­myg­ti­nai ra­gi­na miš­kų sa­vi­nin­kus ap­žiū­rė­ti sa­vo miš­kus ir juo­se ope­ra­ty­viai su­tvar­ky­ti la­bai vė­jo pa­žeis­tus me­džius.

Ko­kia si­tua­ci­ja Tel­šių ra­jo­ne?

Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas Ūd­rys Sta­sel­ka in­for­ma­vo, ko­kia si­tua­ci­ja Tel­šių ra­jo­no miš­kuo­se: „Ly­gi­nant su vi­du­rio Lie­tu­vos, šiau­rės ry­ti­nė­mis bei ry­ti­nė­mis ša­lies ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­mis, są­ly­gi­nai yra ge­ra. Žie­vėg­rau­žių ti­pog­ra­fų nu­džio­vin­tų eg­lių tū­ris Tel­šių ra­jo­no eg­ly­nuo­se su­da­ro apie 7 000 kiet­met­rių (vi­so­je Lie­tu­vo­je apie 900 tūkst. kiet­met­rių). Ta­čiau, re­mian­tis Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos Miš­ko sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos sky­riaus vyk­do­mo žie­vėg­rau­žių ti­pog­ra­fų po­pu­lia­ci­jos ste­bė­ji­mo duo­me­ni­mis, Tel­šių ra­jo­ne šių ken­kė­jų skai­čius išau­go dau­giau nei dvi­gu­bai, ly­gi­nant su 2022 me­tais. Že­mai­ti­ja yra re­gio­nas, kur ken­kė­jų šie­met gau­sė­jo la­biau­siai, bet da­ro­ma ža­la vis dar nė­ra la­bai di­de­lė. 2024 me­tais, pa­va­sa­rį ir va­sa­rą pa­si­kar­to­jus saus­rin­giems ir (ar) kait­riems lai­ko­tar­piams, ga­li su­si­da­ry­ti są­ly­gos žie­vėg­rau­žių ti­pog­ra­fų nu­džio­vin­tų eg­lių skai­čiui išaug­ti net ke­lias­de­šimt kar­tų.“