Gruodžio 21 dieną įvyko paskutinis šiais metais Telšių rajono verslininkų asociacijos susirinkimas. Vienu iš aktualesnių ir daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų susirinkime tapo kvietimas inicijuoti diskusiją „Bankai, valdžia, verslas ir žmonės“.
Telšių rajono verslininkų asociacijos visuotiniam susirinkimui pirmininkaujantis Vytautas Banys asociacijos narius pakvietė prisijungti prie šalyje prasidėjusios diskusijos „Bankai, valdžia, verslas ir žmonės“. „Šia tema diskutuoja Mažeikių, Plungės, Tauragės, Klaipėdos, Panevėžio ir kiti verslininkai, – kalbėjo V. Banys. – Tai pats aktualiausias šiandien verslui klausimas. Mes norime suprasti bankus ir šiandien jų vykdomą politiką, o gal viskas yra tvarkingai, tik paprasčiausiai dėl mažo bendravimo trūksta informacijos.“
Anot telšiškių verslininkų, prieš vos daugiau nei metus bankai ištiestomis rankomis tiek gyventojus, tiek verslininkus viliojo imti paskolas, tačiau, per šalį nusiritus ekonominiam sunkmečiui, kredito ėmėjas atsidūrė visiškai vienas. Bankai nesiteikia eiti į jokius kompromisus, ir taip reikalingų šiandien pinigų, kad verslas išgyventų, dėl milžiniškų palūkanų bei reikalavimų praktiškai negalima pasiimti. O įmonėms, užsiimančioms statybų ar transporto verslu ir tebenešančioms pelną, šiandien bankai, tiesiogine ta žodžio prasme, užtrenkė duris.
Tokią iniciatyvą – pradėti diskusijas tiek tarp verslininkų asociacijos narių, tiek pasikvietus bankų atstovus, esą verčianti susiklosčiusi padėtis šalyje – kada didžiausia problema yra ne tai, jog sunku gauti piniginę paskolą, o tai, kad verslą plėtojantis žmogus šiandien iš viso jos gauti nebegali. Komerciniams bankams vienašališkai pakėlus palūkanas, daugelis verslo įmonių atsidūrė ties bankroto riba. Tuo esą galbūt naudojasi bankai, kurie per savo antrines įmones bando iš perspektyvesnių firmų perimti turtą ir taip viską užvaldyti.
Ekonomikos sunkmečio metais ypač didžiule problema tapo kreditai verslui ir paskolos nekilnojamajam turtui, už juos bankai prašo milžiniškų palūkanų. Neapsikentę verslininkai pradėjo kelti klausimus: kaip atpiginti kreditų rinką? Ar šalyje veikiantiems bankams atsivėrė nauja aukso gysla – už skolas perimti nekilnojamąjį turtą ir verslą? Kaip Lietuvos bankas ir šalies valdžia gali pakeisti šią situaciją? Esą palūkanos bankuose už kreditus nemažėja – tai neleidžia plėtoti verslo, didina nepajėgiančių mokėti už paskolas bankams skolininkų skaičių. Ar Vyriausybės pasiūlytas verslo gaivinimo paketas ir yra dalis atsako į šią situaciją? Ką tokia bankų politika žada Lietuvai ir ar ieškoma saugiklių, neleisiančių nuskurdinti piliečių stambiausiems užsienio bankams, pakėlusiems palūkanas už išduotus kreditus, kai toks aukštas VILIBOR lygis, o žmonės dėl vadinamosios krizės netenka darbinių pajamų?
Šiais klausimais jau diskutuoja daugelis šalies verslininkų asociacijų – prie jų prisijungė ir telšiškiai. Visos išvardintos problemos, pasak verslininkų, toliau bus keliamos Ūkio ministerijoje, Vyriausybėje ir Seime. O jei prireiks – ir Europos Parlamente.
Greitieji kreditai internetu https://paskolos-internetu.eu/greitieji-kreditai-internetu-kas-tai-zala-nauda/ paskolos-internetu.eu
Tikrai, uzdarius verslus, isipareigojimai nedingsta. Net svelninant karantino salygas, verta paanlizuoti klientu finansines galimybes, kiek jos pakito per ta sukaustymo laikotarpi. Kokiu periodiskumu klientai uzsisako prekes ar paslaugas dabar, lyginant su ikikarantininiu laikotarpiu. Manau power bi excel tokia analize atliktu paprastai ir greitai