Nuo 2018 m. birželio 1 d. šešiolikai Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovauja nauji vadovai. Šimtąją dieną naujame darbe skaičiuoja ir Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas, kas rytą į darbą atvykstantis iš Kuršėnų.
„Darbas Telšiuose man – puiki galimybė sugrįžti arčiau tėviškės. Nebijojau ateiti pas miškininkus, nes juos puikiai pažįstu“, – tikino ilgametę darbo patirtį miškininkystės srityje turintis R. Zebčiukas.
Aurelija SERVIENĖ
Biografija
R. Zebčiukas gimė 1962 m. sausio 14 d. Plungės rajono Kepurėnų kaime. Šiuo metu jis gyvena ir į darbą Telšiuose važinėja iš Kuršėnų.
1985 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos miškų fakultetą, įgijo miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją.
Šešerius metus dirbo Šiaulių miškų urėdijos (dabar – regioninio padalinio) vyriausiuoju inžinieriumi, iki tol 4 metus – centrinio medienos ruošos, prekybos techninio padalinio viršininku, 1 metus – viršininko pavaduotoju.
Nuo 1996 iki 2007 metų – VĮ Kuršėnų miškų urėdijos gamybos skyriaus viršininku, medienos ruošos inžinieriumi. 1988 – 1996 metais – ekonomistu, vyriausiuoju ekonomistu. 1996 – 1998 metais tarnavo sovietinėje armijoje. O iki tarnybos, po Lietuvos žemės ūkio akademijos baigimo – Rokiškio BMŪGS Vyžūnų girininkijoje meistru; girininko pavaduotoju; girininku.
Romualdo žmona Indira dirba Kuršėnų meno mokyklos dailės mokytoja. Sūnus Adomas yra baigęs ISM (Tarptautinė vadybos mokykla), dirba Vilniuje. Dukra Urtė Vilniaus universitete įsigijo kinų kalbos ir kultūros bakalauro diplomą ir planuoja mokytis toliau.
Arčiau tėviškės
Darbą Telšiuose R. Zebčiukas įvardija, kaip puikią galimybę sugrįžti arčiau tėviškės. Stojantis prie Telšių padalinio vadovo vairo pašnekovas tikino žinojęs, kad iki tol dirbusi Telšių urėdija buvo viena iš stipriausių šalyje: turėjo savo technikos, viską organizavo savo jėgomis. „Organizuoti darbus ar samdyti viskam rangovus yra visiškai priešingas darbo organizavimo būdas. Jei rangovą pasamdai – neatsakai už nieką. Kai kurios šalies urėdijos buvo atsikračiusios savo technikos, savo žmonių ir nuėjusios lengviausiu keliu. Šiandien tokie padaliniai yra prijungiami prie stipresniųjų“, – sakė pašnekovas.
Reforma
Iki šių metų pabaigos Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių skaičius sumažės nuo 42 iki 26, apjungiant dalį mažiausių regioninių padalinių į didesnius. Girininkijų skaičius išliks toks, koks yra – 337.
Vykdant šią reformą, Telšių ir Rietavo padaliniai bus sujungti. „Sujungus šiuos du padalinius, Telšiai taps didžiausiu regioniniu padaliniu Lietuvoje. Jam priklausys 60 tūkst. ha valstybinių miškų plotas, kai patys mažiausi šalyje turi – 30 tūkst. ha. Pagal kirtimų apimtis Telšiai – 6 vietoje“, – pasakojo vadovas.
Telšių regioniniame padalinyje yra 60 proc. privačių miškų ir tik 40 proc. valstybinių. Kai tuo tarpu Rietavo padalinyje yra tik trečdalis valstybinių ir du trečdaliai privačių miškų. Lietuvos mastu privačių ir valstybinių miškų yra lygiai per pusę. Telšių padalinio teritorijoje kaip niekur kitur daug saugomų teritorijų – net 15 tūkst. ha, kuriuose yra įvairūs apribojimai.
Miškai valstybiniame sektoriuje, pasak R. Zebčiuko, yra atkuriami visiškai ir laiku: kiek iškertama, tiek atkuriami. Telšių regioninio padalinio miškuose vyrauja spygliuočiai, yra nemažai beržynų ir juodalksnynų. Didžioji dalis iškirstos medienos parduodama elektroniniuose aukcionuose – dažniausiai ji lieka Lietuvoje.
80 darbuotojų
Telšių regioniniame padalinyje šiuo metu be sezoninių darbininkų dirba 80 žmonių. Medelyne sezono metu dar priimama 15 papildomų darbuotojų.
„Stengiamės, kad vykstant reformai, nenukentėtų čia dirbantys žmonės. Jau einant į šias pareigas man imponavo rūpestis žmonėmis. Pas mus dirbantys žmonės – tai mūsų tėvai, seneliai, broliai. Negalime taip pasielgti – numoti į juos lengva ranka – išeikite, ir imti samdyti – rangovą“, – pasakojo vyriškis.
Deja, pereiti į naują Telšių regioninį padalinį nesutiko 39 buvę darbuotojai. Vadovo svarstymu, gal būt jie pasirinko privačius sektorius.
Šiandien Telšių padalinyje trūksta 14 specialistų, neskaitant darbininkų: Telšiuose – 4, Rietave – 10. Tikimasi, kad iki naujųjų metų viskas išsispręs. „Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus didžiausia problema yra žmonių trūkumas. Miškuose nėra lengva dirbti, sąlygos ypatingai sunkios: uodai, karštis, darbas atvirame ore“, – sakė padalinio vadovas.
Tik kad miškai kosminiu greičiu pradėjo retėti. Galvojau vardyti visus. Pradžiai Mickiškė prie žvėrinčiaus, Lieplaukės-Brazdeikių valstybiniai miškai. Kodėl ir kokiu pagrindu? Kodėl išpjovus keliai netvarkomi?
1996 – 1998 metais tarnavo sovietams
Čia geras 1996-1998 metais tarnavo sovietinėje armijoje.
Kur jis tu sovietų rado 1998??