Daivos riešinės – ir puošia, ir šildo
Telšiškė Daiva Bukauskaitė nuo mažumės mėgo rankdarbius. O prieš penketą metų ypač susidomėjo riešinių mezgimu. Šį pomėgį ji vadina tikra meditacija. Nors pradžia buvusi nelengva, tačiau vedama užsispyrimo šiandien ji stebina kruopščiai karoliukų raštais išmargintomis riešinėmis, kurios ne tik puošia, bet ir šildo.
Aurelija SERVIENĖ
Pačios gražiausios vasaros
D. Bukauskaitė šiandien – valstybės pensininkė. Moteris yra baigusi Šiaulių pedagoginį universitetą ir 20 savo gyvenimo metų atitarnavusi policijoje. Nors ji kilusi iš Kelmės rajono, bet save vadina gryna telšiške, nes čia gyvena jau 30 metų.
Daiva domisi istorija, etnografija, o ypač žemaičių. Su džiaugsmu atsimena metus, praleistus Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspozicijoje, kur jai teko dirbti prižiūrėtoja: „Tai tikra Dievo dovana. Buvo pačios gražiausios, turiningiausios vasaros, daug sužinota, sutikta įdomių žmonių.“
Menišką sielą paveldėjo iš tėvų
Megzti Daiva pradėjo dar net neidama į mokyklą: „Kiek save atsimenu, kojomis nuo lovos grindų nesiekdavau, o rankose jau laikiau virbalus.“
Abu moters a. a. tėveliai buvo meniškų sielų. Tėvelis – savamokslis meistras, pynė įvairius krepšius, „bačkeles“. Mamytė išmegzdavo tokius sudėtingus raštus, kelių spalvų, be jokių schemų ar brėžinių, viskas iš galvos, iš širdies jai išeidavo.
„Megzdavome beveik viską. Abi numezgėme man mokyklinę uniformą. Devintajame dešimtmetyje buvo madingos tinklinės pėdkelnės, o pirkti nebuvo, tai mes su mama jas numezgėme“, – pasakojo pašnekovė.
Pirmosios riešinės nepavyko
Riešines D. Bukauskaitė pradėjo megzti prieš penkerius metus. Jau ir anksčiau šiek tiek domėjosi jų mezgimu, bet niekaip nesuprato, kaip jos papuošiamos karoliukais. Bandė juos siuvinėti, bet – nepavyko. Po to atsitiktinai per televiziją pamatė vieną laidą, kurioje moteris pasakojo apie riešines: rodė, kaip jas mezga, kaip reikia susiverti karoliukus ant siūlo ir jais išmegzti įvairius raštus.
„Pirmosios mano riešinės buvo be jokių raštų, tik juostelės, zigzagėliai. Užsispyriau… Jei kiti gali, kodėl aš negaliu. Pradėjau daryti raštų schemas ant languoto popieriaus lapo, tie mano raštai sudėtingėjo, pačiai gražėjo“, – prisiminė telšiškė.
Riešinių mezgėja dėkinga savo pusseserei, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkei Vidai Rimkuvienei, kuri pamačiusi, kad Daiva domisi riešinėmis ir bando jas megzti, davė knygą „Riešinės“, iš kurios pasisemta daug idėjų.
Riešines puošia karoliukais
D. Bukauskaitė mezga riešines tik su karoliukais. Jos jai pačios gražiausios. Nors ir tenka daug skaičiuoti, bet tai juk nėra blogai – lavėja mąstymas.
Riešinėms megzti naudoja įvairius siūlus – daugiausia pusvilnę. Jei siūlai plonesni – karoliukai mažesni, ir atvirkščiai. O jei pastebi klaidą, tenka nemažai ardyti.
Riešinių mezgimas telšiškei nėra pragyvenimo šaltinis, tai daugiau mėgstama veikla, meditacija, todėl daugelį savo mezginių ji yra padovanojusi.
Be mezgimo, Daiva dar domisi vaistažolėmis. Jas augina, renka, bando įvairių žolelių derinius, fermentuoja.
„Labai mėgstu gėles. Jei turėčiau didesnį žemės sklypą, tai auginčiau jurginus ir bijūnus. Jie man patys gražiausi“, – kalbėjo telšiškė.
Riešinių istorija
Anot D. Bukauskaitės, Lietuvoje riešinės pradėtos dėvėti XIX amžiuje, iš pradžių dėl šilumos, o paskui ir kaip papuošalas.
Lietuvos regionuose riešinės buvo vadinamos įvairiai. Pavyzdžiui: Aukštaitijoje – rankaukos, Žemaitijoje – mankietai, rankelkos, Klaipėdos krašte – maukos, mauklės ir kt.
Anuomet kasdienines riešines dėvėjo vyrai ir moterys, ypač šaltuoju metų sezonu dirbdami lauko ir miško darbus. Marškinius seniau siūdavo plačiomis rankovėmis. Kad būtų šilčiau darbą dirbant, buvo dėvimos riešinės, kurios būdavo užmaunamos ant rankovių. Mūsų prosenelės riešinių nenusimaudavo nei žiemą, nei vasarą.
Parašykite komentarą
Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
- Aktuali informacija apie koronavirusą ir vakcinaciją Telšių rajone
- Ar Jūsų vartojamas vitaminas D veikia?
- Telšių vyskupijai – devyniasdešimt penkeri
- Žodžiai – kalbos žiedadulkės, arba Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai
- Žemaičių grožinė literatūra skleidžia sparnus, arba Profesorės Viktorijos Daujotytės žemaitiškos kūrybos sutelktinė (rinktinė) „Žemaitīnā / Žemaitynai“
- Telšių kunigų seminarijos istorija sugulė į knygą
- Lietuvių kalbos dienos
- Savivaldybės meras: kartais siekiant rajone suparalyžiuoti sklypo įveiklinimą užtenka ir poros šimtų eurų. Tai nėra normalu
- Kovo 11-oji – Dievo dovana Lietuvai
- Veiklą atnaujina Vilniaus dailės akademijos Telšių galerija
- Nuotolinis respublikinis mokinių šokio konkursas
- Aktuali informacija apie koronavirusą ir vakcinaciją Telšių rajone
- Kultūros darbuotojai laukia gyvų susitikimų su lankytojais
- Savivaldybė į rajono strateginio plėtros plano rengimą siekia kuo intensyviau įtraukti jaunimą
- Aktuali informacija apie koronavirusą ir vakcinaciją Telšių rajone
- „Metų specialisto“ apdovanojimas įteiktas Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistei Indrei Šimulytei
- Mandalų piešimas išlaisvina vidinį pasaulį
- Atėjo laikas tam, kas miela – juostoms
- Ramūnas Šileika negroja tik tada, kai dirba
- Kazimierinės – šventė ne tik varduvininkams
Remiantis 2021 m. balandžio 14 d. duomenimis, Telšių rajone paskiepyta 7 219 asmenų. Telšių rajono gyventojai, […]
Dalyvaukite 10–12 klasių mokinių rašinių konkurse ir laimėkite vertingų prizų!
Mano močiutė irgi mezga riešines. Juos irgi galite pasižiūrėti čia: https://craftcity.lt/skelbimai/mociutes-megztos-vilnonines-riesines-rudos/
Mano močiutė irgi mezga riešines. Juos irgi galite pasižiūrėti šioje svetainėje https://craftcity.lt/skelbimai/mociutes-megztos-vilnonines-riesines-rudos/