Žmonės garsūs ne žodžiais, o padarytais darbais. Varniškiai gali pasigirti 1939 m. Stanelių kaime (Plungės r.) gimusia Danute Šeržentiene, kuri savo kūriniais suburia aktorystės menui neabejingus vietos gyventojus. Šie savo ruožtu scenoje įkūnija Danutės vaizduotės vaisius – spalvingus personažus.
D. Šeržentienė brandos atestatą gavo Kruopių vid. mokykloje (Akmenės r.). Baigusi Klaipėdos pedagoginę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, kuriame mokėsi geografijos mokytojos specialybės.
Nors daugiausia laiko moteris skyrė pedagoginiam darbui, jai apie 10 metų yra tekę eiti ir įdomias bei prasmingas Akmenės rajono paminklų apsaugos inspektorės pareigas.
Dirbdama mokykloje, Danutė aktyviai dalyvavo popamokinėje moksleivių veikloje: vadovavo kraštotyros, dramos bei dailės būreliams. Pensinio amžiaus sulaukė Viekšnalių pagrindinėje mokykloje.
Ištekėjusi už pedagogo Vinco Šeržento, baigusio lietuvių kalbos filologiją Vilniaus pedagoginiame institute, Danutė susilaukė dviejų vaikų. Šie padovanojo 4 anūkus.
Į Varnius meniškos sielos moteris persikėlė 2003 metais. Kasdienė rutina senjorei – svetima. Ji – aktyvi Senolių bendruomenės ir Varnių literatų būrelio „Lyra“ narė. Gražiausi Danutės eilėraščiai išspausdinti Varnių senolių bendruomenės išleistoje knygoje (almanache) „Pro gyvenimo vartus“. D. Šeržentienė neabejinga ir muzikai. Ji dainuoja senjorių vokaliniame etnografiniame ansamblyje „Radastėlės“ (vad. J. Gumuliauskienė).
Varniškės draugystė su rašytiniu žodžiu prasidėjo dar mokyklos suole. Būdama paauglė, Danutė pamėgo knygas, ypač poeziją, dailųjį skaitymą, rašė mokyklos sienlaikraščiui, režisuodavo vaikų spektakliukus, kuriems dažniausiai pati sukurdavo scenarijus.
Moteris režisūrinius, meninius ir organizacinius sugebėjimus neretai pritaiko Varnių miestelio bendruomenės bei Kultūros centro organizuojamuose renginiuose. Ji kviečiama būti kultūrinių renginių vedėja ar scenografijos kūrėja. Rengia ir režisuoja įvairius scenarijus Varnių M. Valančiaus gimnazijos moksleiviams, pati yra parašiusi ne vieną scenarijų mini spektakliams. Neseniai kūrėja sėkmingai debiutavo su savo dviejų dalių humoreska „Kriminalas kibire“ suaugusiesiems. Šiame vaidinime Danutė atlieka ir vieną iš pagrindinių vaidmenų. Beje, spektaklis jau pristatytas penkiose rajono kultūros įstaigose.
D. Šeržentienė mėgsta ir poetinį žodį. Jos eilėraščiai ir straipsniai ne kartą buvo spausdinami Telšių rajono bei respublikiniuose žiniasklaidos leidiniuose. Senjorė gali pasigirti sukaupta rankraštine medžiaga būsimai eilėraščių rinktinei.
„Kaip nerašyti negaliu, taip ir nuo tapybos nepajėgiu atsitraukti“, – tarytum kaltai prasitaria Danutė. Jos kuklaus būsto sienos – savotiška paveikslų galerija.
Varniškė daug laiko skiria kelionėms ne tik po gimtąjį kraštą, bet ir po Europą. Iš kiekvienos svečios šalies moteris parsiveža pačių egzotiškiausių suvenyrų. Jie puikuojasi lentynose tarp gausios asmeninės bibliotekos brangenybių. Tapyba ant iš pajūrio parsivežtų akmenėlių – taip pat vienas iš Danutės pomėgių.
Draugystė su knyga, menu, kelionės ir nuolatinis bendravimas su žmonėmis – pati svarbiausia D. Šeržentienės varomoji kūrybinė jėga.
Sunku išvardinti visą senjorės kūrybinį kraitį. Keletas ypač atmintinų scenarijų: „Bandomosios skyrybos“, „Jaunikis iš laikraščio“, „Kūčių nakties pasaka“, „Močiutė – varnų karalienė“ ir „O, tėve mūsų“.
Nors D. Šeržentienė įkopė į aštuntąją dešimtį, tačiau nenustojo galvoti apie ateitį. Jos planuose – rašiniai apie holokaustą ir paieškos istorinių baltų šaknų tematika Ugnelės Gabijos garbei.