
Grybavimas 33-ejų Andriui Norkui – ne tik laisvalaikio užsiėmimas, bet ir būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pasikrauti teigiamų emocijų. O jei laimikis geras – nuotaika dar puikesnė. Buožėniškis su šeima visai neseniai per kelias dienas pririnko net 75 litrus voveraičių.
Monika GIRDVAINĖ
Eina ten, kur veda nuojauta
Andrius teigia laiką leisti miške mėgęs jau nuo mažumės ir šmaikštauja, kad jo grybavimo patirtis – apie 30 metų. Per tiek metų vyras ne tik vietas sužinojęs, kur daugiausiai grybų auga, bet ir nuojautą išsiugdęs, kurioje vietoje galima rasti daugiau miško gėrybių.
„Jei vietos miške pažįstamos, žinau, kur kas auga. Tai perbėgu per savo vietas ir prisirenku. O jei einu į nepažįstamą vietą, tiesiog ieškau, žiūriu. Kur jaunas eglynas – būna daug baravykų, kur drebulės – raudonikių. Kai grybauji daug metų, tiesiog atsiranda nuojauta eiti vienur ar kitur“, – kalbėjo Buožėnuose gyvenantis vyras.
Iš miško tuščiomis grybautojas grįžta retai, o kibiras grybų – irgi menkas laimikis. Pašnekovui vienu išėjimu į mišką pasiseka rasti įspūdingus kiekius grybų. Kartu su juo dažnai grybauja, padeda parnešti grybus iki automobilio žmona Genutė ir dukra Austėja.
Pavyzdžiui, pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Andrius su šeima miške pririnko net 75 litrus voveraičių.
„Voveraičių tai mažiau, tai daugiau būna kiekvienais metais. Bet šiemet jų pavyko rasti tikrai įspūdingai daug. Gali būti, kad per tas porą dienų buvo surinktas rekordinis kiekis. Panašūs kiekiai buvo prieš 3–4 metus. Žinoma, šitiek surinkome, nes radome nemažai didesnių voveraičių. Atrodo, miškas visiems žinomas, bet voveraitės, mano nuostabai, ilgą laiką nebuvo rinktos. Tiesiog sėkmė aplankė“, – pasakojo ilgametis grybautojas.
Andrius sakė, kad jis dažniausiai grybauja dviejose vietose. Viena iš jų – Gadūnavo seniūnijoje, netoli jo gimtojo Gailiškių kaimo. Dažniausiai ten rinkdavo baravykus, tad nesitikėjo prisirinkti pilnų kibirų voveraičių. Kita vieta – pušynas tarp Telšių ir Plungės, kur auga voveraitės.
Laukia baravykų derliaus
Nors šiemet Andrius jau gali pasidžiaugti nemažu rastų grybų kiekiu, jis pats tvirtino, kad grybavimo sezonas dar tik prasideda. Vyras su nekantrumu laukia, kada užderės baravykai.
„Šiemet voveraitėms pasisekė – gavo pakankamai drėgmės reikiamu laiku, todėl dygo gausiai. Kalbant apie baravykus, kol kas jų derlius nėra labai įspūdingas. Pavyko tik porą kibirų parsinešti, nes jų buvo labai trumpai, gal tik apie savaitę, ir tie patys smarkiai sukirmiję.
Prieš kokius 3–4 metus tokiu kaip dabar laiku jau tempiau baravykus kibirais, į mišką eidavau per dieną po du kartus – iš ryto ir po pietų. Šiemet dar tikiuosi sulaukti rudeninio baravykų derliaus. Ir orai labai palankūs, gavome daug lietaus, ir šilumos žada. Be to, ieškodamas grybų pastebiu, kad jau pasirodo pavienių baravykų, kaip aš vadinu – žvalgų. Jei jiems patiks oro sąlygos, pradės dygti masiškai“, – tikisi pašnekovas.
Vyras teigė, kad grybus rinkti jam patinka labiau nei valgyti, tad sau šeima jų pasilieka tik nedidelį kiekį. Surinktas miško gėrybes jie parduoda, išdalija draugams ir pažįstamiems.
Nepaklysti padeda technologijos
Miškuose ne tik laukia gėrybės, bet ir tyko pavojai. A. Norkus sako, kad daug laiko praleisdamas miške jokių baimių ten eidamas neturi, o nepasiklysti nežinomuose miškuose jam padeda šiuolaikinės technologijos.
„Telefonuose yra programos, skirtos braižyti maršrutą žemėlapyje. Įsijungęs ją aš galiu klaidžioti po mišką, nesijaudindamas, kad pasiklysiu. Kai noriu grįžti prie automobilio, tik pasižiūriu, į kurią pusę eiti, ir sėkmingai pereinu“, – pasakojo grybautojas.
Kai grybų nebelieka, buožėniškis skiria laiką kitiems pomėgiams – programavimui, elektronikos konstravimui. Šeima turi nedidelį ūkį, kur darbuodamiesi ir ilsėdamiesi praleidžia didžiąją laiko dalį.
Andrius, paprašytas pasidalyti patarimais, kaip rasti kuo daugiau grybų, sakė: „Norint kuo daugiau prisirinkti, reikia stengtis būti miške pirmam, kol kiti nesuspėjo visko nurinkti. Geriausiai grybauti eiti savaitės viduryje, kai miškas būna atsigavęs po savaitgalio lankytojų. O jei iki miško gali nuvykti tik savaitgaliais, tai tada reiktų eiti į jį kuo gilyn, kur rečiau užklysta kiti grybautojai.
Aišku, reikia nepamiršti, kad grybavimas – kaip loterija: išeini į mišką ir nežinai, pilnomis ar tuščiomis rankomis grįši.“
pasiektas grybu rinkimo rekordas valio