Sveiku protu sunkiai suvokiama istorija – Ryškėnų seniūnijos Judrėnų kaime esančioje sodyboje rastos iš bado ir troškulio nudvėsusios penkios karvės.
Mirtinai nusikankinusių gyvulių šeimininkas, penkiasdešimt ketverių metų Kazimieras S. išvežtas į Psichiatrijos skyrių. Nors šis asmuo turėjo giminaičių, kurie jį lankė, ir netoliese gyvenančių kaimynų, raguočiais žmonės susirūpino tik tuomet, kai rado juos kritusius.
Negyvos karvės aptiktos maždaug prieš porą savaičių. Kalbama, kad jas, gulinčias netoli kelio, pamatė į sodybą atvykęs raguočių šeimininko giminaitis. Kritę gyvuliai buvo išvežti utilizuoti, jų šeimininkas paguldytas į Psichiatrijos skyrių.
Du liko gyvi
Įvykio vietoje lankėsi Telšių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Giedrius Jankauskas. Jam atvykus, kritę gyvuliai jau buvo sudėti į transporto priemonę ir vežami į Rietavą utilizuoti.
„Užkrečiama liga karvės nesir-go. Konstatuota, kad jos padvėsė kęsdamos badą ir troškulį“, – sakė G. Jankauskas.
Raguočiai greičiausiai krito ne visi vienu metu, o dvėsė paeiliui vienas po kito.
Pasak G. Jankausko, sunku pasakyti, kiek laiko gyvuliai išbuvo be maisto ir vandens – tai galėjo trukti savaitę ar net mėnesį. Išgyvenimo trukmė, specialisto teigimu, priklausė nuo aplinkos temperatūros, bendros gyvulių savijautos, taip pat nuo to, ar karvės visiškai negavo ėsti, gerti, ar ilgą laiką to gavo neužtektinai. Gydytojas-inspektorius sakė, kad karvės greičiausiai buvo ir nemelžiamos.
Kiek žinoma, sodyboje buvo rasta pašarų, tačiau ar jais gyvuliai buvo šeriami – nežinia.
„Gaila, jog niekas besikankinančių galvijų nepastebėjo anksčiau – raguočius tuomet būtų pavykę išsaugoti“, – apgailestavo pašnekovas.
Sodybos teritorijoje, be penkių kritusių karvių, rasti dar gyvi likę du prieaugliai. G. Jankausko teigimu, raguočiai buvo neblogai įmitę, gana gerai jautėsi. Šiuos gyvulius patikėta prižiūrėti greta gyvenančiam žmogui.
Laikė nepririštus
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas Saulius Dargis tvirtino, jog gyvulių šeimininką Kazimierą vis tekdavę drausminti dėl to, kad jo raguočiai po laukus vaikščiodavo nepririšti. Tačiau niekada nereikėjo barti dėl to, kad gyvuliai yra nepašerti ar nepagirdyti.
„Vyras savo augintinius mylėjo, jam buvo gaila laikyti juos pririštus“, – sakė pareigūnas.
Kas tokio baisaus turėjo atsitikti, kad galvijus auginantis vyriškis nustojo rūpintis savo karvutėmis?
Gyvulių šeimininkas Kazimieras 1993 ir 1995 metais gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Dabar, radus padvėsusius raguočius, vyriškis paguldytas į Telšių apskrities ligoninės Psichiatrijos skyrių.
Šio skyriaus medikė Dalia Salienė neliko abejinga sužinojusi, jog dėl žmonių kaltės mirtinai nusikankino gyvuliai. Moteris „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog nusilpusius raguočius turėjo pastebėti vyriškio sesuo, kuri dažnai lankė brolį. Sesuo, medikės teigimu, atvyksta pas brolį į ligoninę.
Paveldėjo turtą
Ryškėnų seniūnijos seniūnas Benediktas Šniauka, pažįstantis savo seniūnijos gyventojus, neskubėjo gyvulius auginančio Kazimiero vadinti psichiniu ligoniu. Seniūnas neslėpė, kad šioje tragiškoje gyvulių numarinimo istorijoje yra nemažai klaustukų. „Gali būti, kad kažkam reikėjo, jog gyvuliai padvėstų. Ten, kur dideli pinigai, atsiranda labai negerų dalykų“, – užsiminė pašnekovas.
Gyvulių šeimininkas gyveno su savo motina, bet ji prieš keletą metų mirė. Po gimdytojos netekties liko trys paveldėtojai: Kazimieras, jo sesuo (šaltinių teigimu, gyvenanti Vilniuje) ir kita sesuo Erika, kiek žinoma, gyvenanti Rainiuose.
Pastaroji moteris, seniūno teigimu, dažnai atvykdavo pas brolį, atveždavo jam maisto. Kodėl ji nepamatė, jog gyvuliai kankinasi, seniūnui lieka didžiulis klausimas. „Kažin ar ne specialiai buvo laukta tokio rezultato…“ – svarstė B. Šniauka.
Kazimieras buvo jauniausias iš vaikų ir, kaip kalba žmonės, išlepintas. Todėl, likęs gyventi vienas, be motinos, vyras stokojo socialinių įgūdžių.
Kalbama, jog visiems trims paveldėtojams po motinos mirties atiteko itin vertingas turtas – apie 9 ha žemės sklypas Masčio ežero pakrantėje.
Sodyba, kurioje krito karvės, – sena, tačiau stovi labai vaizdingoje vietoje – vos keletas žingsnių nuo Masčio ežero. Greta ir tolėliau statomi nauji modernūs namai.
Šaltinių žodžiais, seserys norėjo parduoti žemę, tačiau su tuo nesutiko jų brolis Kazimieras, kuris ir liko gyventi senoje sodyboje.
„Telšių ŽINIOMS“ pavyko pasikalbėti su viena iš Kazimiero seserų – Erika J. Ji kelissyk pakartojo, jog kritusios karvės yra rezultatas to, kad brolis buvo kategoriškas – norėjo gyventi sodyboje, auginti galvijus. Paklausta, ar tarp jos ir brolio būta ginčų dėl turto, moteris atkirto, jog tai – jų šeimos reikalas.