Au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mas – ne nuo­spren­dis

Hi­gie­nos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, 2021 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo 4 082 au­tis­tiš­ki žmo­nės. Tai reiš­kia, kad vie­nam iš 135 vai­kų mū­sų ša­ly­je nu­sta­ty­ta vie­na iš au­tiz­mo spekt­ro diag­no­zių.

Lie­tu­vos au­tiz­mo aso­cia­ci­jos „Lie­taus vai­kai“ val­dy­bos pir­mi­nin­kė Kris­ti­na Ko­šel-Pa­til at­krei­pė dė­me­sį, kad per aš­tuo­ne­rius me­tus – nuo 2013 iki 2021 me­tų – au­tiz­mo at­ve­jų pa­dau­gė­jo be­veik 400 pro­cen­tų.

Ki­toks pa­sau­lio su­vo­ki­mas

Re­mian­tis me­di­ci­ni­niais šal­ti­niais, au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mai yra rai­dos su­tri­ki­mai, ku­rie pra­si­de­da vai­kys­tė­je ir trun­ka vi­są gy­ve­ni­mą.

„Au­tis­tiš­ki žmo­nės daž­nai pa­ti­ria sun­ku­mų dėl so­cia­li­nio kon­teks­to su­vo­ki­mo, lin­kę lai­ky­tis ru­ti­nos ir ga­li tu­rė­ti ju­ti­mi­nių sis­te­mų ypa­tu­mų“, – sa­kė „Lie­taus vai­kų“ at­sto­vė K. Ko­šel-Pa­til, pa­brėž­da­ma, kad kiek­vie­nam au­tis­tiš­kam žmo­gui šis su­tri­ki­mas pa­si­reiš­kia sa­vaip.

Jos nuo­mo­ne, au­tiz­mas yra ki­toks mus su­pan­čio pa­sau­lio su­vo­ki­mas: „Jie ki­taip pa­ti­ria ir su­vo­kia pa­sau­lį. Man at­ro­do, kad rei­kia su­pras­ti šį da­ly­ką ir vi­sa­da pri­si­min­ti tai bend­rau­jant ar dir­bant su au­tis­tiš­kais žmo­nė­mis. Jie ne­pa­si­ren­ka ki­taip mąs­ty­ti ar jaus­ti – tai yra duo­ty­bė.“

Pir­mus au­tiz­mo po­žy­mius tė­vai daž­niau­siai pa­ste­bi, kai vai­kui suei­na 18–20 mė­ne­sių. „Rau­do­nų vė­lia­vė­lių“ ga­li bū­ti įvai­rių – nuo vai­ko ne­žiū­rė­ji­mo į akis, ne­rea­ga­vi­mo į sa­vo var­dą iki lė­to kal­bos įgū­džių vys­ty­mo­si.

„Jei kaž­kas ke­lia ne­ri­mą vai­ko rai­do­je, ga­li­ma in­ter­ne­te su­ras­ti „M-CHAT“ tes­tą – tė­vų klau­si­my­ną. Su­rin­kus aukš­tus ba­lus, siū­ly­čiau tė­vams ne­del­siant kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją pra­šant siun­ti­mo pas rai­dos pe­diat­rą“, – re­ko­men­da­vo K. Ko­šel-Pa­til.

Au­tis­tiš­ki mo­ki­niai – įvai­rūs

„Lie­taus vai­kų“ val­dy­bos pir­mi­nin­kės tei­gi­mu, dau­giau nei 90 pro­c. mo­ki­nių, ku­riems nu­sta­ty­ti spe­cia­lie­ji ug­dy­mo po­rei­kiai, lan­ko bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­las ir tai yra vie­nas iš aukš­čiau­sių skai­čių Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

„Ta­čiau, jei pa­žiū­rė­si­me, koks pro­cen­tas vai­kų su ne­ga­lia yra in­teg­ruo­ti, tai vaiz­das vi­sai ki­toks – da­bar 57 pro­c. to­kių mo­ki­nių lan­ko spe­cia­lią­sias mo­kyk­las, – kal­bė­jo ji. – Ma­nau, tė­vai ti­ki, kad to­kio­je mo­kyk­lo­je vai­kas gaus dau­giau ir ko­ky­biš­kes­nės pa­gal­bos, bus ug­do­mas ma­žo­je kla­sė­je ir pri­žiū­rė­tas vi­są die­ną bei per ato­sto­gas. Be to, daž­nai tė­vai ren­ka­si spe­cia­lų­jį ug­dy­mą po pa­tir­tų pa­ty­čių, psi­cho­lo­gi­nio smur­to ir ne­sėk­mių bend­ro­jo ug­dy­mo įstai­go­je.“

Ta­čiau ji pa­brė­žė, kad au­tis­tiš­ki mo­ki­niai yra la­bai įvai­rūs. Da­liai bend­ruo­me­nės la­bai ge­rai se­ka­si bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se, da­lis ge­rai jau­čia­si bend­ro­se kla­sė­se, kai gau­na rei­ka­lin­gą ir kom­pe­ten­tin­gą pa­gal­bą, o ki­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių ren­ka­si spe­cia­lią­sias kla­ses ir mo­kyk­las.

„Nė­ra uni­ver­sa­laus spren­di­mo, ir mes pa­si­sa­ko­me už ga­li­my­bę šei­mai pa­si­rink­ti tarp ko­ky­biš­kų va­rian­tų“, – sa­kė ji ir kaip vie­ną pa­grin­di­nių šian­die­nos iš­ban­dy­mų įvar­di­jo vi­suo­me­nės ir švie­ti­mo bend­ruo­me­nės su­pra­ti­mo apie au­tiz­mą sto­ką.

Jos nuo­mo­ne, trūks­ta spe­cia­lis­tų ir mo­ky­to­jų, ku­rie bū­tų pa­ruoš­ti dar­bui su au­tis­tiš­kais mo­ki­niais. „Mo­kyk­los sto­ko­ja re­sur­sų, kom­pe­ten­ci­jos, o kar­tais ir no­ro at­liep­ti au­tis­tiš­ko mo­ki­nio po­rei­kius“, – pa­žy­mė­jo ji, iš­skir­da­ma tai, kad LA­SUC Sut­ri­ku­sios rai­dos vai­kų kon­sul­ta­vi­mo sky­riaus at­si­ra­di­mas – ge­ras žings­nis pir­myn: „Tai yra vie­ta, kur ruo­šia­mos au­tis­tiš­kų mo­ki­nių ug­dy­mo me­to­di­nės me­džia­gos, skir­tos mo­kyk­loms, or­ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai ir ki­ti ren­gi­niai.“

Daug kar­tų iš­gir­do „ne“

„Vil­niaus lie­taus vai­kų“ va­do­vė Bea­ta Ve­se­lie­nė au­gi­na aš­tuo­ne­rių me­tų sū­nų Be­ne­dik­tą, ku­riam nu­sta­ty­tas au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mas.
Nors sū­naus gim­dy­mas bu­vo sklan­dus ir nau­ja­gi­mis bu­vo įver­tin­tas aukš­čiau­siais įma­no­mais ba­lais, įta­ri­mai, kad kaž­kas tik­rai yra ne taip, pra­si­dė­jo vai­kui pra­dė­jus lan­ky­ti dar­že­lį.
„Bū­da­mas dve­jų me­tų am­žiaus Be­ne­dik­tas ne­kal­bė­jo. Dėl to lan­kė­mės pas įvai­rius spe­cia­lis­tus, kol ga­liau­siai iš­gir­do­me diag­no­zę – au­tiz­mas. Tuo­met at­ro­dė, kad že­mė slys­ta iš po ko­jų“, – sa­kė B. Ve­se­lie­nė, pri­si­min­da­ma, kad iš­gy­ve­no tai, ką iš­gy­ve­na dau­ge­lis tė­vų, iš­gir­dę šią diag­no­zę: „Ban­džiau „su­re­mon­tuo­ti“ sa­vo vai­ką, ne­ži­no­jau, ką da­ry­ti to­liau, į ko­kius spe­cia­lis­tus kreip­tis, kad ma­no sū­nus kuo grei­čiau gau­tų kom­pe­ten­tin­gą pa­gal­bą ir ne­reik­tų lauk­ti ke­lis mė­ne­sius.“
Jos sū­nus yra jaut­rus kva­pams, gar­sams, itin iš­ran­kus mais­tui, tu­ri daug sen­so­ri­nių sun­ku­mų. Kol bu­vo ma­žas, sa­vo vi­sas emo­ci­jas ir no­rus iš­reikš­da­vo gar­siu rė­ki­mu, ta­čiau da­bar jis jau ga­li įvar­dy­ti, ko no­ri.

B. Ve­se­lie­nės tei­gi­mu, iš­rink­ti mo­kyk­lą Be­ne­dik­tui bu­vo sun­ku – daug kar­tų ji iš­gir­do „ne“. Ta­čiau po il­go ieš­ko­ji­mo ji ga­liau­siai ra­do to­kią bend­ro­jo ug­dy­mo įstai­gą, ku­rio­je ber­niu­kas jau­čia­si ge­rai.

Šie­met Be­ne­dik­tas sėk­min­gai bai­gė ant­rą kla­sę. Vie­na iš jo stip­ry­bių – ang­lų kal­ba.

„Mums ne­rei­kia gai­les­čio, nes ma­no vai­kas nė­ra li­go­niu­kas. Ma­nau, kad kai ku­rie bi­jo au­tis­tiš­kų žmo­nių, nes jų ne­pa­žįs­ta. Ta­čiau pri­va­lo­me su­pras­ti, kad vi­si mes esa­me skir­tin­gi ir sa­vaip nuo­sta­būs“, – ak­cen­ta­vo B. Ve­se­lie­nė.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­se www.aso­cia­ci­ja.lie­taus­vai­kai.lt, www.pa­gal­ba­sau.lt.