Stefanija ir Stasys Moliai, nugyvenę ilgus bendro gyvenimo metus, auksinių vestuvių proga nusprendė atnaujinti santuokos įžadus. Tačiau ilgai laukta šventė Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčioje sutuoktiniams atnešė ne džiaugsmą, o nemalonius prisiminimus. Nesulaukę šv. Mišiose klebono Vaidoto Buivydo ir negavę to, kas žadėta, Moliai atsidūrė ne nukentėjusiųjų, o kaltinamųjų pusėje: aplinkiniai kreivu žvilgsniu žiūri į šeimą, išdrįsusią papasakoti kunigo aplaidumo istoriją.
Penkiasdešimties metų santuokinio gyvenimo turtu gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas. Katalikai Stefanija ir Stasys auksinių vestuvių neįsivaizdavo be Dievo palaiminimo – ceremonija bažnyčioje jiems buvo esminis šventės akcentas.
Molių santuokos įžadai turėjo būti atnaujinti praėjusį penktadienį, liepos 20 d., 16 val. S. Molienė maždaug 2 mėn. iki šios dienos kreipėsi į Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčios kleboną V. Buivydą, sutarė ceremonijos detales: datą, laiką, kad reikėsią vargonų skambesio, papuošimo.
Likus keturioms dienoms iki santuokos įžadų atnaujinimo, moteris dar kartą paskambino klebonui, šis patvirtino, kad viskas yra gerai.
Laukė už durų
Išaušo auksinių poros vestuvių diena. Į šventę atskubėjo apie 40 sutuoktiniams artimų žmonių, kai kurie jų grįžo net iš užsienio.
Šv. Mišios Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčioje turėjo būti pradėtos 16 val.
Likus 15 min. iki pradžios, svita atskubėjo į bažnyčią. Jos durys vis dar buvo uždaros. Minutės slinko viena po kitos, susirinkusiuosius ėmė kamuoti nerimas.
Kai iki 16 val. liko dvi minutės, vienas iš šventės dalyvių nuskubėjo į kleboniją. Ten sutiktas vyriškis pasakęs, kad klebono V. Buivydo nebus.
Mišias aukojo kitas klebonas
Užgniaužę kartėlį, susirinkusieji jau ruošėsi namo, bet išvydo atbėgantį nepažįstamą dvasininką. Jo pavardės Moliai nežino, turi duomenų, kad jis iš Nevarėnų parapijos.
Minėtas kunigas ir atnaujino santuokos įžadus. Nors su Eigirdžių klebonu V. Buivydu buvo susitarta dėl bažnyčios papuošimo ir vargonų skambesio, šventės dalyvių širdis sušildė tik kelių žvakių liepsnos.
S. Molienę ir kitus džiugino malonus Eigirdžių kleboną pavadavusio dvasininko elgesys. Visgi tai nenuslopino sielos skausmo dėl šventės nesklandumų. Ilgai svajoję apie santuokos įžadų atnaujinimą, sutuoktiniai vylėsi tos dienos įspūdžius saugoti reikšmingiausių atsiminimų skrynioje. Tikėjosi įžengti į papuoštą bažnyčią aidint vargonų garsams – juk taip ir buvo sutarta.
Klebonas kreipėsi į Molių dukrą
Dvasininkai – tokie patys žmonės, kaip ir mes visi, galintys pamiršti, pavėluoti, suklysti. Moliai nuo penktadienio, kai vyko šv. Mišios, laukė Eigirdžių klebono V. Buivydo skambučio. Laukė penktadienį, šeštadienį. Sekmadienį Stefanija paskambino jam pati. Klebonas, pasak moters, atsisakė paaiškinti, kodėl nesuorganizavo auksinių vestuvių, liepęs nešaukti ir, jei ši norinti kalbėtis, atvažiuoti pas jį.
Po kurio laiko viskas pradėjo krypti kita linkme. Sužinojęs, kad istorija domisi „Telšių ŽINIOS“, V. Buivydas pats pradėjo ieškoti kontakto su Moliais.
Stefanija neslėpė, jog klebonas du kartus skambino jos dukrai teisininkei, gyvenančiai Šiauliuose: „Susirado dukters telefoną ir prašė šios, kad aš jam dovanočiau, maldavo įkalbėti mane nepasakoti istorijos žurnalistams.“ Molių šeima atskleidžia patyrusi nemažą dvasininko spaudimą.
Pašnekovė sakė, jog klebonas pirmąjį kartą jos dukrai teisinosi, kad užmiršo auksines vestuves, antrąjį – jog nuleido automobilio padangą.
S. Molienė kreipėsi į vyskupiją, tikėdamasi išgirsti atsakymą dėl V. Buivydo elgesio. Kas atsiliepė telefonu, moteris nepasidomėjo. „Man pasakė, kad, jei istoriją įdėsiu į laikraštį, tai bus didžiausia mano gyvenimo nuodėmė“, – vyskupijos darbuotojo žodžius prisiminė moteris.
Klebono komentaras
„Telšių ŽINIOMS“ sunkiai sekėsi susikalbėti tiek su Eigirdžių parapijos klebonu V. Buivydu, tiek su jį šv. Mišiose pavadavusiu Nevarėnų klebonu Vidmantu Šidlausku.
V. Buivydo nemalonia gaida skambančioje kalboje išsprūdo ne vienas, regis, dvasininkui nederantis žodis apie katalikę S. Molienę: „Jinai tokia yra, konfliktiška, jai visąlaik viskas blogai, iš tikrųjų.“
„Jie užsirūstino, nors nėra ko. Mišiose buvo kitas kunigas“, – piktai kalbėjo V. Buivydas.
Paklaustas, kodėl liepos 20 d. nesurengė Molių santuokos įžadų atnaujinimo ceremonijos ir neaukojo šv. Mišių, klebonas tikino tądien vežęs daiktus pas mamą.
„Tikėjausi grįžti laiku, bet nuleido mašinos padangą. Paskambinau V. Šidlauskui, kad atvažiuotų į Mišias“, – teigė šis.
Vargonininkė skambučio nesulaukė
Nespėjo grįžti, tai nespėjo – gyvenime būna visko, bet kodėl bažnyčia, nors ir buvo tartasi, nebuvo papuošta, kodėl neskambėjo vargonai? Išgirdęs šį klausimą, Eigirdžių klebonas kiek sutriko ir atsakė: „Vargonininkei neprisiskambinau, nekėlė ragelio, tai ką galiu padaryti, aš už kitus neatsakau.“
Vienas iš dešimties Dievo įsakymų liepia nemeluoti. Vargonais Eigirdžių bažnyčioje grojanti Zita „Telšių ŽINIOMS“ telefono ragelį pakėlė tą pačią minutę. Moteris patvirtino nebuvusi informuota, jog liepos 20 d. jai reikės skambinti auksinėse vestuvėse. Taip pat neslėpė, kad niekas iš parapijos jai dėl minėtos ceremonijos neskambino: „Praleistų skambučių nebuvo. O ir nėra buvę, kad man neprisiskambintų. Juk matau, kad klebonas skambina, žinau, kad svarbu, laidotuvės ar dar kažkas, tad visada pakeliu ragelį.“
Į klausimą, kodėl bažnyčia nebuvo papuošta, kaip to pageidavo sutuoktiniai, klebonas taip pat rado atsakymą – esą tai netiesa, bažnyčia buvo papuošta.
Teisės ir pareigos
Santuokos įžadus sutuoktiniams Moliams atnaujinęs Nevarėnų klebonas V. Šidlauskas, regis, taip pat pasinaudojo puolimu, kaip geriausia gynyba. Šis klebonas taip pat kaltino auksinių vestuvių dalyvius.
„Mačiau tuos žmones, kaip jie draskėsi… Bažnyčioje nebuvo jokios tylos, ramybės. Per 19 metų nesu matęs, kad taip nesusikauptų.“
Paklaustas, ar susikaupimas Mišiose yra katalikų pareiga, V. Šidlauskas atsakė teigiamai. Į antrą klausimą, ar pareigas turi ne tik parapijiečiai, bet ir klebonai, atsakė, kad dvasininkai pareigų laikosi.
Nevarėnų klebonas tikino, esą vestuvininkai buvo nepatenkinti net juo. Bet, kaip rašėme, šie nepažįstamą dvasininką apibūdino tik šiltais žodžiais.
Klebonas iš Eigirdžių iškeliamas
„Telšių ŽINIOMS“ iš patikimų šaltinių pavyko sužinoti, kad Eigirdžių klebonas jau ne pirmą kartą patenka į panašią istoriją.
Turime informacijos ir apie tai, kad V. Buivydas dar šią vasarą bus perkeltas į kitą parapiją. Į kurią – pats klebonas atsisakė atskleisti, motyvuodamas, esą kam mums tą reikia žinoti. Žinių reikia skaitytojams, o ne mums, taigi skelbiame, kad V. Buivydas rugpjūčio mėnesį perkeliamas dirbti į Telšių mažąją bažnyčią. Čia eis ne klebono, o vikaro, kitaip tariant, klebono padėjėjo, pareigas.
Iš Nevarėnų perkeliamas ir V. Šidlauskas, kuris taip pat nepanoro atsakyti, kur dirbsiąs. Sužinojome ir tai – aptarnaus Eigirdžių, Ubiškės, Degaičių parapijas.
Atomazga
Tiesa, ruošiant straipsnį, su „Telšių ŽINIOMIS“ panoro bendrauti Eigirdžių parduotuvėje dirbančios Lina ir Regina.
Atvykus į parduotuvę, moterys pareiškė norą paneigti vietos gyventojų žodžius, jog Eigirdžių klebonas Molių auksinių vestuvių dieną po miestelį automobiliu važinėjo neblaivus… „Kalba, kad klebonas girtas po miestą važinėjo, bet tai netiesa – jo mašiną vairavo toks jaunas berniukas.“