At­vi­ro­jo jau­ni­mo cent­ro sto­vyk­los – dau­giau nei ge­ras lai­ko pra­lei­di­mas va­sa­rą

Ko­kias aso­cia­ci­jas ke­lia žo­dis „sto­vyk­la“? Tai tik­riau­siai sma­giai lei­džia­mas lai­kas su bend­raam­žiais, žai­di­mai, be­mie­gės nak­tys, ak­ty­vios veik­los, lau­žas, pa­la­pi­nės, žy­gis? Vi­sa tai ir dar dau­giau šiais me­tais vy­ko Jau­ni­mo cent­ro or­ga­ni­zuo­ja­mo­se sto­vyk­lo­se.

Sa­vo sto­vyk­las va­di­na­me pa­tir­ti­nė­mis, kai vi­si mo­ko­mės iš nu­tin­kan­čių pa­ty­ri­mų, kai nė­ra griež­tos pro­gra­mos, kai di­džio­ji da­lis pro­gra­mos pri­klau­so nuo jau­nuo­lių gru­pės ar­ba ją nu­le­mia su­si­da­riu­si si­tua­ci­ja. Kuo ski­ria­si pa­pras­tas žy­gis nuo pa­tir­ti­nio žy­gio? Pap­ras­ta­me žy­gy­je yra žy­gio va­do­vas, ku­ris ži­no marš­ru­tą ir ve­da gru­pę tuo marš­ru­tu. Pa­tir­ti­nia­me žy­gy­je marš­ru­tą, va­do­vą ren­ka­si gru­pė, o va­do­vai-jau­ni­mo dar­buo­to­jai ei­na iš pa­skos ir lei­džia jau­nuo­lių gru­pei da­ry­ti klai­das, pa­si­klys­ti, su­si­pyk­ti ir vėl ras­ti bend­rus spren­di­mus gru­pė­je.

Me­tai iš me­tų dirb­da­mi su jau­nuo­lių gru­pė­mis įsi­ti­ki­no­me, kad jauni žmonės ga­li daug dau­giau, nei mes įsi­vaiz­duo­ja­me. Dirb­ti su pro­gra­ma yra ge­ro­kai leng­viau, nes tiek mes, tiek jau­nuo­liai jau­čia­mės daug sau­giau. Esa­me vi­si pra­tę prie nu­si­sto­vė­ju­sių tvar­kų, kai suau­gu­sie­ji pa­sa­ko tai­syk­les jau­nuo­liams, o jau­nuo­liai ban­do jų lai­ky­tis ar­ba jas lau­žy­ti.

Taip leng­viau. Ta­čiau mes ren­ka­mės sun­kes­nį ke­lią, nes ti­ki­me di­des­ne nau­da jau­niems žmo­nėms.

Priei­ti prie bend­rų su­si­ta­ri­mų gru­pė­je nė­ra leng­va, rei­kia ne­bi­jo­ti pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, iš­klau­sy­ti ir priim­ti ki­to pa­sa­ky­tas min­tis, dis­ku­tuo­ti, ar­gu­men­tuo­ti, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi ir ki­tais, išei­ti iš kom­for­to… Vi­sa tai pa­ti­ria jau­nuo­liai da­ly­vau­da­mi Jau­ni­mo cent­ro „sto­vyk­lo­se“.

Šiais me­tais kaip nie­ka­da pa­jau­tė­me sto­vyk­lų ver­tę. Sup­ra­to­me, ko­kią pri­dė­ti­nę ver­tę ku­ria­me sa­vo mies­tui, jau­nuo­liams, jų šei­moms ir vi­sai ap­lin­kai. Sus­tip­rė­ję jau­ni žmonės grįž­ta į sa­vo ap­lin­ką ir da­ro ma­žus po­ky­čius. Ar pa­tys jau­nuo­liai su­pran­ta, ko­kia nau­din­ga bu­vo jiems sto­vyk­la? Ne vi­sa­da iki ga­lo, tai nu­tin­ka vė­liau, po me­tų, ki­tų. Po sto­vyk­lų ap­klaus­ti jau­nuo­liai įvar­di­ja, kad sto­vyk­la bu­vo la­bai įdo­mi, pil­na nuo­ty­kių ir įspū­džių. Jų lū­kes­čiai bu­vo su­si­ras­ti nau­jų drau­gų ir sma­giai pra­leis­ti va­sa­ros lai­ką. Di­džio­ji da­lis džiau­gia­si, kad ji pa­tei­si­no jų lū­kes­čius.

Da­lis jau­nuo­lių mū­sų sto­vyk­lo­se da­ly­vau­ja ne vie­ne­rius me­tus. Jie lai­ką sto­vyk­lo­se ir įgy­tą pa­tir­tį įvar­di­ja kiek ki­taip: „Ta­pau daug drą­ses­nė, su­pra­tau, kad ne­rei­kia bi­jo­ti siū­ly­ti sa­vo idė­jų… Ši sto­vyk­la man pa­dė­jo su­vok­ti, kad ga­li­ma drau­gau­ti su vi­sais, ne­svar­bu, koks tu esi“, „Kar­tais atei­da­vo su­vo­ki­mas apie sa­ve, kad tu­riu išei­ti iš kom­for­to zo­nos, tad tai su­pras­da­ma drą­siau ėmiau bend­rau­ti su ki­tais sto­vyk­los da­ly­viais“, „Sup­ra­tau, kad ne­rei­kia bi­jo­ti sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nės, pa­stip­ri­nau sa­ve ir drą­siau ėmiau iš­reikš­ti sa­ve“.

Uni­ka­lūs jau­nuo­lių liu­di­ji­mai tik dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad pa­ty­ri­mu grįs­ta veik­la stip­ri­na so­cia­li­nius ry­šius ir ug­do so­cio­kul­tū­ri­nes kom­pe­ten­ci­jas. Vi­sa tai ro­do, kad ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ga­li­ma pa­siek­ti efek­ty­vių re­zul­ta­tų. Ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je jau­nas žmo­gus yra lais­vas, jis no­riau įsi­trau­kia į veik­las, prii­ma in­for­ma­ci­ją, po­zi­ty­viau rea­guo­ja į ap­lin­ki­nius, se­ka jų pa­vyz­džiu ir mo­ko­si iš jų. Ne­for­ma­li, ne­var­žan­ti ap­lin­ka puo­se­lė­ja tei­gia­mą jau­nų žmo­nių so­cia­li­nį el­ge­sį.

Ši va­sa­ra Jau­ni­mo cent­rui bu­vo tik­ras iš­šū­kis. Be kas­me­ti­nių, tra­di­ci­nė­mis ta­pu­sių sto­vyk­lų – jau­ni­mo va­sa­ros aka­de­mi­jos „Kar­tu mes ga­lim daug“, ka­ri­nės-spor­ti­nės sto­vyk­los „Deng­til­tis“, Džiu­gi­nė­nuo­se or­ga­ni­zuo­ja­mų 3 pa­mai­nų „Jau­ni­mo są­lė­kų 2022“, tu­rė­jo­me 3 sto­vyk­las-mo­ky­mus su At­vi­ro­jo Šiau­lių ra­jo­no jau­ni­mo cent­ro jau­ni­mo dar­buo­to­jais ir jau­nuo­liais.

Tel­šių jau­ni­mo cent­ras yra At­vi­ro­jo Šiau­lių ra­jo­no jau­ni­mo cent­ro Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės fi­nan­si­nių me­cha­niz­mų pro­gra­mos „Svei­ka­ta“ fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to „Leng­vi ba­tai“ par­tne­ris. Pro­jek­te nu­ma­ty­ta daug pra­kti­nių veik­lų tiek jau­ni­mo dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­joms ug­dy­ti, tiek mo­ky­mų jau­nuo­liams. To­dėl pa­ty­ri­mi­nė­je ba­zė­je, įsi­kū­ru­sio­je Čep­re­čiš­kės kai­me, Šiau­lių ra­jo­ne, vy­ko pen­kių pa­rų pa­ty­ri­mi­niai mo­ky­mai jau­nuo­liams. Mo­ky­mų tiks­las – stip­rin­ti jau­nų žmo­nių ref­lek­si­jos įgū­džius, pa­dė­ti įžvelg­ti sa­vo stip­rią­sias pu­ses.

Tai­gi va­sa­ros sto­vyk­lo­se-mo­ky­muo­se šią va­sa­rą da­ly­va­vo per 80 skir­tin­gų jau­nų žmo­nių iš Tel­šių mies­to ir ra­jo­no, 5 jau­ni­mo dar­buo­to­jai su jais pra­lei­do 38 va­sa­ros pa­ras. Jau­čia­mės mo­ty­vuo­ti dirb­ti pa­tir­ti­niu me­to­du, ku­ris au­gi­na ne tik jau­nuo­lius, bet ir mus pa­čius. Dė­ko­ja­me vi­siems vie­ti­niams sa­va­no­riams, pa­gel­bė­ju­siems šią va­sa­rą, ESK sa­va­no­riams, įne­šu­siems tarp­kul­tū­ri­nio ža­ve­sio.
Sto­vyk­los bu­vo fi­nan­suo­ja­mos Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės (pro­jek­tas „Jau­ni­mo są­lė­ka“), Jau­ni­mo rei­ka­lų agen­tū­ros prie SADM (pro­jek­tai „Jau­ni­mo rit­mu“, „Jau­ni­mo bal­sas“, „Že­mas star­tas“), Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės fi­nan­si­nių me­cha­niz­mų pro­gra­mos „Svei­ka­ta“ (pro­jek­tas „Leng­vi ba­tai“).

Tel­šiu jau­ni­mo cent­ro va­do­vė Sau­le­na PI­LI­TAUS­KAI­TĖ