
Renovuojant daugiabučius galima ne tik sutaupyti ir pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Specialistai akcentuoja: šiuolaikinė renovacija turi apimti ne tik pastato šiltinimą, inžinerinių sistemų modernizavimą, bet ir atsinaujinančių išteklių diegimą – tai leidžia pastatams artėti prie nulinio energijos suvartojimo ir CO2 neutralumo.
Gali tapti beveik nevartojantys energijos
Nerenovuoti pastatai, taip pat ir daugiabučiai – vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įsipareigojusi mažinti taršą, o pastatų modernizavimas – vienas efektyviausių būdų tai pasiekti.
Lietuvoje atnaujinti daugiabučiai jau dabar yra žymiai sumažinę energijos vartojimą ir CO2 emisijas, taip prisidėdami prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Vis dėlto toks pokytis pasiekiamas ne tik šiltinant pastatus, modernizuojant inžinerines sistemas, bet ir diegiant aplinkai draugiškus sprendimus.
„Namai, atnaujinami pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, gali tapti beveik neutralūs CO2 išmetimui ir beveik nevartojantys energijos“, – sako Edvardas Petrauskas, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ekspertas.
Kuo aukštesnė pasiekiama energinė klasė, tuo didesnį poveikį renovacija daro tiek gyventojų sąnaudoms, tiek valstybės klimato politikai.
„Valstybės teikiama parama priklauso nuo pasiekto rezultato, o tai motyvuoja gyventojus ir projektų vykdytojus rinktis ne tik būtiniausius, bet ir ambicingesnius modernizavimo sprendimus, kurie ilgainiui leidžia sumažinti tiek poveikį aplinkai, tiek pastato eksploatacijos išlaidas“, – teigia E. Petrauskas.
Techninės sąlygos, kurias svarbu įsivertinti
Prieš diegiant saulės ar geoterminius sprendimus būtina įvertinti keletą techninių sąlygų, kad būtų pasiektas ekonomiškai ir energinio naudingumo požiūriu naudingiausias rezultatas, atkreipia dėmesį specialistai.
„Būtina, kad ir toliau galiotų gaminančių vartotojų sistema, leidžianti elektrą gaminti vasarą, o vartoti žiemą. Svarbu ir tai, ar daugiabutis gali naudotis greta esančiu sklypu geoterminiams gręžiniams įrengti, jeigu norima įrengti gręžinius geoterminiam šildymui (šilumos siurbliams „žemė–vanduo“). Jei ne – galima rinktis šilumos siurblius „oras–vanduo“, nors jie reikalauja kiek daugiau elektros ir kelia didesnį triukšmą“, – aiškina Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas.
Pasak jo, geoterminiai siurbliai dažniausiai diegiami ten, kur yra pakankamai laisvos žemės, o saulės elektrinėms būtinas tinkamas stogo plotas. Jei jo trūksta – galima pasirinkti nutolusius ar ant žemės montuojamus įrenginius.
Renovacijos pavyzdžiai Lietuvoje – įkvėpimui
Lietuvoje jau yra įgyvendintų tokių pažangių renovacijos pavyzdžių. Vienas iš jų – daugiabutis Varniuose, Telšių rajone, kuriame įrengta stogo saulės elektrinė ir du geoterminiai siurbliai. Net žiemą per šalčius gyventojai džiaugiasi simbolinėmis šildymo sąskaitomis, nes šiluminės energijos sutaupymas – įspūdingas.
Panašus sprendimas įdiegtas Avižieniuose, Vilniaus rajone, konkursą „Metų renovacijos projektas 2025“ laimėjusiame 12 butų name, kuriame įrengus saulės elektrinę ir geoterminį šildymą šildymo išlaidos sumažėjo 3 kartus, o CO2 emisijos – beveik 14 kartų: nuo 271,65 t per metus iki 19,69 t per metus.
Šiuo metu paskelbtas kvietimas daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės numato valstybės paramą ir šioms priemonėms. Daugiau informacijos apie iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Benita GAIŽIŪNAITĖ