Europos Komisijos atstovybės Telšiuose surengtoje diskusijoje apie užimtumo ir verslo perspektyvas šiame rajone „Vičiūnų“ įmonių grupės, miesto valdžios ir gyventojų atstovai diskutavo ir dėl Anulėnų paukštyno statybos planų.
Po diskusijos „Telšių ŽINIOS“ telšiškiams svarbiais klausimais kreipėsi į Liudą Skierų, vieną iš „Vičiūnų“ įmonių grupės savininkų.
– Žmonės nuogąstauja dėl galimos taršos, kurią gali sukelti paukštynas. Ką Jūs manote apie tai? Ar ši baimė pagrįsta?
– Manome, kad baimės dabar užgožia tą racionalų grūdą apie galimą naudą visai Gaudikaičių bendruomenei ir Telšiams. Juk Telšiuose beveik nebeliko gamybos verslo, didelis nedarbas, jaunimas bėga į didesnius miestus. Mes siūlome ne vištidę, kaip kad bandoma kalbėti, o didelę modernią įmonę, kuri neterš aplinkos, kurs darbo vietas ir mokės mokesčius Telšiams.
Be to, visai nereiškia, kad žmonės turės kęsti nemalonius kvapus tam, kad finansiškai gyventų geriau. Jie nejaus tokios oro taršos, kuo dabar žmonės yra gąsdinami. Norime, kad žmonės vadovautųsi ne emocijomis ir baimėmis, o pamatytų faktus, galėtų patys įsitikinti, kenks tas paukštynas aplinkai ar ne. Juk Lietuvoje gana dažnai pradedame bijoti to, apie ką dar gerai net nežinome.
Esama saugių technologijų, kurias įgyvendinus jokių problemų nekyla.
– Nors „Vičiūnų“ grupė ir turi didelę gamybos patirtį, bet ar įrengiant šį paukštyną Jums pakaks patirties ir žinių?
– Taip, tai tiesa, turime didelę patirtį, esame įgyvendinę labai daug tarptautinių standartų ir reikalavimų. Mūsų visuose fabrikuose lankosi daug užsienio specialistų, vykdomi tarptautiniai auditai. Mūsų gamyklas, išsidėsčiusias Plungėje, Rusijoje, Estijoje, Ispanijoje, tikrina daug institucijų. Esame pripratę prie nuolatinių patikrinimų ir analizių, todėl tvarka fabrikuose yra labai kontroliuojama.
Gauname ne vieną tarptautinį sertifikatą. Turime net religinius leidimus – halal (tinkamo musulmonams – red. past.), košerinio maisto sertifikatus. Tikrai nerizikuosime visu savo verslu ir jo reputacija statydami paukštyną.
Įvertinę mūsų patirtį, kur dirbame ir kas esame, žmonės turėtų suprasti, kad nesiimame verslo, jeigu negalime padaryti jo labai gerai.
Reikia turėti galvoje, kad paukštyne bus montuojama nauja moderni įranga, kuri turi labai daug saugiklių ir iš anksto informuoja apie sutrikimus. Esame suinteresuoti atidžiai prižiūrėti įrenginius, nes bet kokie sutrikimai reiškia, kad laikomos vištos gali išgaišti, mat jos labai jautrios temperatūrų, drėgmės pokyčiams. Taigi mes nenorėtume turėti didžiulių nuostolių dėl įrangos gedimų ir nerizikuosime.
Antra vertus, būkime atviri – kaime žmonės neatsisako auginti kiaulių, vištų ir karvių, nors įėjus į lietuvišką tvartą net kvapą užgniaužia. Dabar mes galime įvardyti, kad tai dėl didžiulės amoniako dozės, bet ar žmonės dabar panaikins visus tvartus? Bijoti galima daugelio dalykų, bet svarbu išsiaiškinti, ar baimėms yra pagrindo.
Noriu papasakoti vieną pavyzdį iš mūsų verslo praktikos. Sovetske, paprašius sklypo gamyklai ir pažadėjus 300 darbo vietų, iš mero nesulaukėme entuziazmo, nors mieste nedarbas esą buvo beprotiškas. Kai lietuviai pagrasino keliauti į Kaliningradą, valdžia greitai persigalvojo, o vietoj 300 darbuotojų gamykloje dirba 1700 žmonių. Plungėje veikiančioje įmonėje vidutinis atlyginimas šiemet siekia 2 960 litų (neatskaičius mokesčių). O vidutinis darbo užmokestis Telšių rajone praėjusiais metais buvo tik 27-as dydis šalyje. Telšiuose žmonės labai mažai uždirba.
Atsiradus naujam paukštynui, konkurencija darbo sektoriuje tikrai padidės, bet dėl to laimės tik darbuotojai. Didėjant konkurencijai, darbdaviai stengsis sukurti kuo geresnes darbo sąlygas žmonėms: geriau apmokamas ir labiau geidžiamas. Tai yra gera žinia žmonėms, kurie nori dirbti ir geriau uždirbti.
– Tačiau šalia yra pramoninis rajonas – verslininkai turi žinoti, kokios veiklos negalės vykdyti.
– Dirbdami Telšių regione, stengsimės suderinti visų čia veikiančių verslų interesus. Paukštyno veikla tikrai nekenks nei vienai verslo įmonei ir jos produkcijai, todėl tokie nuogąstavimai yra gerokai perdėti. Manome, kad Telšių verslas turėtų būti suinteresuotas naujų verslų pritraukimu, nes kartu galima padaryti daug svaresnių darbų Telšiams ir visam regionui. Juk verslo įmonės, ne kenkdamos viena kitai, o derindamos interesus, gali Žemaitijos sostinę paversti ekonomiškai stipriu centru – dėl to naudos bus visiems: ir žmonėms, ir savivaldai, ir pačiam verslui.
Prieš statant bet kokį statinį, kuris gali turėti kokios nors įtakos gamtai ar žmonėms, juk privalu įvertinti, kas ir kaip pasikeis aplink paukštyną, jeigu jis bus pastatytas ir veiks.
– Kiek aplinkos vertinimo išvados vėliau atitinka realybę? Dalis gyventojų sako, kad nepatikės pateiktais vertinimais.
– Poveikio aplinkai vertinimo metu atlikta daug tyrimų ir matavimų, įvertinta esamos vietovės situacija, planuojamos naudoti įrangos pajėgumai, verslo specifika, kitų tokio pat pobūdžio veikiančių įmonių dabar daromas poveikis. Atlikti skaičiavimai naudojant patvirtintas oro taršos, kvapo ir triukšmo modeliavimo programas, įvertintos numatytos poveikio aplinkai išvengimo ir sumažinimo priemonės, leidžiančios sumažinti taršą iki minimumo. Galutiniame poveikio aplinkai vertinimo variante bus numatyti rodikliai, kiek įmonė gali turėti išmetimų į aplinką, kad neviršytų leistinų normų. Jie taps privalomi statant įmonę ir galios jai veikiant. Tai reiškia, kad ta galima tarša, kuri numatyta vertinant planuojamos veiklos poveikį, negalės būti didesnė, kai paukštynas veiks. O jeigu normų nebus laikomasi, įmonę tiesiog privers uždaryti prižiūrinčios institucijos.
– Daugiausiai klausimų žmonėms kilo dėl galimų nemalonių kvapų iš vištų auginimo fermų.
– Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kurie negali įsigyti šiuolaikiškų įrenginių, o dalis ūkių gyvūnus augina dar nuo tarybinių laikų likusiose fermose. Todėl suprantama, kad žmonėms gali būti sunku patikėti, jog greta esantis paukštynas gali neskleisti nemalonių kvapų. Bet Europos ūkiai jau gerokai pažengė į priekį. Mes laikomės nuomonės, kad specialistai turi objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir atsakyti į visus mums ir miesto gyventojams rūpimus klausimus.
Prieš priimdami sprendimą dėl naujo paukštyno statybų, analizavomės, kaip funkcionuoja tokio tipo paukštynai užsienyje. Įvertinome, kokio lygio valymo įrenginiai yra tokiuose paukštynuose.
Kol kas Lietuvoje nėra tokios aukštos kokybės valymo įrenginių, kurie bus įdiegti mūsų paukštyne. Jie taps pavyzdžiu, kaip tokioje teritorijoje galima tvarkingai plėtoti paukštininkystę.
Toje vietoje, kur dabar planuojamas naujas paukštynas, sovietiniais laikais veikė paukščių ferma. Įvertinę, kaip veikė senasis paukštynas, kaip jis galėjo kenkti aplinkai, kokią taršą ir kvapus skleidė, supratome, kad reikia statyti modernius ir visus ES reikalavimus atitinkančius pastatus.
Leiskime aplinkosaugos ekspertams patiems priimti sprendimus, neverčiant jų pataikauti kieno nors nuomonei. Tegul specialistai pataria, koks sprendimas šiai vietai tinka labiausiai – ir tuomet galėsime diskutuoti.
Komentaras
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, tyrėjas Albertas Gapšys:
– Visuomet iš žemės ūkio įmonių ir gamyklų sklindantis kvapas buvo, bet jo neakcentuodavome ir apie tai tiek daug nekalbėjome. Manau, kad kvapų visai sustabdyti negalima, bet jie tikrai neverčia žmonių gyventi uždarytais langais.
Daug kalbame apie skleidžiamo kvapo intensyvumą. Bet tenka pripažinti, kad mes paukščių, kaip ir kiaulių, be jokio kvapo neužauginsime. Bet ar tai blogai? Galiu priminti pavyzdį iš kiaulių augintojų praktikos. Seniau Lietuva užaugindavo tiek kiaulių, kad ir patys turėjome ką valgyti, ir dar į užsienį išveždavome. Tačiau dėl tų neva prastų kvapų sunaikinome Lietuvoje beveik visus kiaulynus ir dabar savų kiaulių beveik neužauginame, jas vežamės iš užsienio ir, deja, nežinome, ką valgome.
Labai svarbios yra kompleksų sanitarinės zonos, kurias įvertina ekspertai. Jeigu jos atitinka reikalavimus, problema yra kur kas mažesnė.
Suprantu, kad žmogus, kuris gyvena šalia komplekso, labiausiai nuogąstauja dėl blogo kvapo. Tačiau nepamirškime, kad šalia kompleksų gyvenantys žmonės paprastai ir dirba tose gamyklose ir tikrai nejaučia didelio diskomforto.
Neišvengiamai bent du kartus per metus teks susikaupusias srutas išpilstyti į laukus. Žinome, kad natūralios trąšos yra didelė ekonominė paspirtis: juk nereikia pirkti brangių mineralinių trąšų. O sveikatos požiūriu natūraliai užauginti augalai yra visai kitos maistinės vertės.
Loading ...
