Prasidėjus diskusijoms apie Anulėnų paukštyno atnaujinimą, Gaudikaičiuose gyvenantiems šio paukštyno kaimynams kilo nemažai klausimų, kaip pasikeis jų gyvenimas, jeigu greta iškils naujas vištų dedeklių kompleksas.
„Telšių ŽINIOS“ su telšiškiams svarbiais klausimais kreipėsi į Tomą Bagdonavičių, vienos iš paukštyną ketinančių statyti bendrovių vadovą.
– Susitikime su gyventojais pristatyta Poveikio aplinkai vertinimo programa. Ką ji reiškia Gaudikaičių gyventojams ir visiems telšiškiams?
– Prieš statant bet kokį statinį, kuris gali turėti kokios nors įtakos gamtai ar žmonėms, privalu įvertinti, kas ir kaip pasikeis aplink paukštyną, jeigu jis bus pastatytas ir veiks. Mes kreipėmės į Klaipėdos universiteto mokslininkus ir specialistus iš bendrovės „Ardynas“, turinčius 20 metų darbo patirtį, kad jie įvertintų, kokią įtaką gali padaryti mūsų planuojamų apimčių paukštynas greta gyvenantiems žmonėms, gamtai, miestui.
– Kiek tokie vertinimai vėliau atitinka realybę? Dalis gyventojų sakė netikintys pateiktais vertinimais.
– Nustatant galimą įtaką aplinkai, atliekama daug tyrimų ir matavimų, vertinama esamos vietovės situacija, planuojamos naudoti įrangos pajėgumai, verslo specifika, kitų tokio pat pobūdžio veikiančių įmonių dabar daromas poveikis. Specialistai pateikia savo skaičiavimus ir vertinimus, kurie pateikiami svarstyti visuomenei ir plačiam ratui įvairių valstybės institucijų. Galutiniame Poveikio aplinkai vertinimo variante numatyti rodikliai, kiek įmonė gali turėti išmetimų, tampa privalomi statant įmonę ir galioja jai veikiant. Tai reiškia, kad ta galima tarša, kuri numatyta vertinant poveikį, negalės būti didesnė, kai paukštynas veiks. O jeigu normų nebus laikomasi, įmonę tiesiog privers uždaryti prižiūrinčios institucijos.
– Ar į susitikime gyventojų išsakytas nuomones bus atsižvelgta?
– Be jokios abejonės, bus atsižvelgta į tas pastabas, kurios nuskambėjo susitikime ir kurios buvo ir bus pateiktos raštu. Poveikio aplinkai vertinimo programos rengėjai laukia gyventojų pastabų ir pasiūlymų raštu dvi savaites po susitikimo. Pakoreguota Programa vėl bus pateikta gyventojams įvertinti.
– Daugiausiai klausimų žmonėms kilo dėl galimų nemalonių kvapų iš vištų auginimo fermų.
– Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kurie negali įsigyti šiuolaikiškų įrenginių, o dalis ūkių gyvūnus augina dar nuo tarybinių laikų likusiose fermose. Todėl suprantama, kad žmonėms gali būti sunku patikėti, jog greta esantis paukštynas gali neskleisti nemalonių kvapų. Bet Europos ūkiai jau gerokai pažengė į priekį. Būtent tam pasiūlėme Gaudikaičių bendruomenės atstovus nuvežti į Olandiją ar Vokietiją ir parodyti jau veikiančią tokio tipo paukštininkystės įmonę. Norime, kad žmonės savo akimis pamatytų ir galėtų patys patikrinti, kokie kvapai sklinda iš veikiančio paukštyno.
– Išties sunku patikėti, kad veikiantis paukštynas su keliais šimtais tūkstančių paukščių nekels kvapų.
– Mes nesakome, kad kvapų visai nebus, tačiau jie nepasklis už esamos paukštyno teritorijos ir nevers žmonių gyventi uždarytais langais. Todėl siekiame, kad žmonės vadovautųsi ne emocijomis ir baimėmis, o pamatytų faktus, galėtų patys įsitikinti, kenks tas paukštynas aplinkai ar ne. Juk Lietuvoje gana dažnai perdedame bijoti to, apie ką dar gerai net nežinome.
– Žmonės nenori, kad Telšiai pavirstų dideliu paukštynu.
– Manome, kad baimės dabar užgožia tą racionalų grūdą apie galimą naudą visai Gaudikaičių bendruomenei ir Telšiams. Juk Telšiuose beveik nebeliko gamybos verslo, didelis nedarbas, jaunimas bėga į didesnius miestus. Mes siūlome ne vištidę, kaip kad bandoma kalbėti, o didelę modernią įmonę, kuri neterš aplinkos, kurs darbo vietas ir mokės mokesčius Telšiams.
Be to, visai nereiškia, kad žmonės turės kęsti nemalonius kvapus tam, kad finansiškai gyventų geriau. Jie nejaus tokios oro taršos, kokia dabar gąsdina keli jų bendruomenės žmonės.
– Su paukštyno atsiradimu gali kilti naujų pavojų: pvz., gali sugesti įranga, ir tada kvapas pasklis labai plačiai.
– Reikia turėti galvoje, kad čia bus montuojama nauja moderni įranga, kuri turi labai daug saugiklių ir iš anksto informuoja, jeigu kurioje nors grandyje atsiranda sutrikimų. Paukštyno savininkai suinteresuoti atidžiai prižiūrėti įrenginius, nes bet kokie sutrikimai reiškia, kad laikomos vištos gali išgaišti, mat jos labai jautrios temperatūrų, drėgmės pokyčiams. Taigi mes nenorėtume turėti didžiulių nuostolių dėl įrangos gedimų ir nerizikuosime.
Antra vertus, būkime atviri – nei vienas iš mūsų negali garantuoti, kad rytoj, važiuodamas mašina, nepadarys avarijos. Bet juk kasdien sėdame į automobilius ir važiuojame. Negalime būti tikri, kad mieste esanti degalinė vieną dieną nesprogs – juk būna pasaulyje tokių atvejų. Bet dėl to neatsisakome degalinių. Kaime žmonės neatsisako auginti kiaulių, vištų ir karvių, nors įėjus į lietuvišką tvartą net kvapą užgniaužia. Dabar mes galime įvardyti, kad tai dėl didžiulės amoniako dozės, bet ar žmonės dabar panaikins visus tvartus? Bijoti galima daugelio dalykų, bet svarbu išsiaiškinti, ar baimėms yra pagrindo.
Loading ...
