
Amsterdame, įspūdingoje „Westergas“ renginių erdvėje, papuošalų kūrėjai, dizaino puoselėtojai ir gerbėjai susibūrė 19-ojoje tarptautinėje juvelyrikos meno mugėje SIERAAD („papuošalai“ olandų k.).
Šiame profesionaliosios autorinės juvelyrikos forume buvo eksponuotos dvi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto parodos: taikomojo meno magistrantūros studijų programos grupinė studentų paroda ir profesorės Laimos Kėrienės autorinė paroda. Dalyviai – studentai Violeta Adomaitytė, Ugnė Burvytė, Irmantas Kiela, Aušra Mačiulaitienė, Paulius Rukas, Adelė Šumkauskaitė, Ieva Laskevičiūtė, pirmoji taikomojo meno magistro studijų absolventė Ieva Grigienė.
Kūrybinė jėga
Parodos organizatoriai pakvietė dalyvauti šiame renginyje, kai prieš keletą metų pamatė aukščiausio tarptautinio lygio VDA Telšių fakulteto dėstytojų ir studentų kūrybos darbus. Savo tinklalapyje jie rašo: „Šiuolaikinė juvelyrika, papuošalai, pasakojantys istoriją, dar visai neseniai Lietuvoje neturėjo tokių stiprių pozicijų. Kad laikai pasikeitė, aišku iš to, ką Amsterdame rodo Vilniaus dailės akademijos dėstytojai ir studentai.“
Lietuvių ekspozicija renginyje išsiskyrė originaliu Viktorijos Lapinskaitės architektūriniu sprendimu, kūrinių kolekcijų temų įvairumu, spalvingumu, senųjų ir šiuolaikinių technologijų deriniais. Konceptualūs papuošalai sukurti iš skirtingų tradicinių ir žiūrovams netikėtų medžiagų. Įdomu ir estetiška!
Lietuvių delegaciją Amsterdame kuravo VDA Telšių fakulteto taikomojo meno magistrantūros studijų programos vadovė prof. L. Kėrienė, kuri pristatė ir savo kūrybą. Naudodama auksą, sidabrą, geležį ir gintarą, ji interpretuoja augalų formas kaip metaforas, permąstydama žmogaus egzistenciją ir pamatines vertybes: kaklo papuošalas „Intencijos“, objektas „Perkeitimui“, žiedas „Priežastingumas“, sagė „Mintys“.
O Telšių fakulteto magistrantai kūryboje panaudojo skirtingas ir net neįprastas medžiagas. Pavyzdžiui, I. Grigienės spalvingi žiedai, sukurti iš pusiau brangakmenių, natūralių, sintetinių ar dažytų, atrodo monumentalūs ir netgi grubūs dėl apdirbimo būdo. Kiti studentai kaip žaliavą juvelyrikos darbams sukurti kartu su tradicinėmis auksakalystės medžiagomis naudoja gintaro dulkes, juodžemį, kiaušinių lukštus, dervas ar etnografinius „sendaikčius“, cementą, stiklą ar lietą geležį. P. Ruko darbas su žeme ir aukso folija. Menininką domina archeologiniai kasinėjimai, kuriuose randami objektai vis dar yra išlikę nepakitę ir jų „in situ“ yra dokumentuojamas. Jis situaciją įprasmina juvelyrikos objektais ir skaitmeniniu projektu. A. Mačiulaitienė skulptūriškas kūno fragmentų atliejas iš gintaro dulkių sieja su autentišku tapatybės įprasminimu. I. Laskevičiūtės darbai, pagaminti iš maisto pramonės atliekų, virsta ekstravagantiškais papuošalais, kurių nesibodėtų ir jaunas, ir brandus šiuolaikiškas žmogus.
„Gashouder“. Amsterdamas
Iš viso pasaulio šiuolaikiniais papuošalais pripildytoje mugėje SIERAAD ART FAIR menininkai ne tik pristatė kūrybą, bet ir pardavinėjo kūrinius lankytojams. Komercinė patirtis labai svarbi studentams, kurie po studijų sieks išgyventi iš savo kūrybos ir nesupaprastinti pačių aukščiausiųjų profesionaliojo meno standartų.
Parodoje buvo pristatyta ne tik Europos menininkų konceptualioji bei / ar inovatyvioji juvelyrika, bet ir tradicinėmis technologijomis sidabro meistrų, auksakalių pagaminti dirbiniai. Šioje prestižinėje ir įvairialypėje profesionaliosios juvelyrikos meno mugėje Vilniaus dailės akademijos ekspozicija atrodė itin įspūdingai ir pelnė pačių geriausių atsiliepimų.
VDA Telšių fakulteto inf.