Telšių rajono Degaičių seniūnijos seniūnas, stipriausios barzdos pasaulyje savininkas Antanas Kontrimas lankėsi kultūros ir religijos lopšyje – Indijoje. Didžiąsias metų šventes ir savo gimtadienį tolimoje šalyje sutikęs žemaitis į gimtinę grįžo kupinas įspūdžių ir visą gyvenimą lydėsiančių prisiminimų.
Į svečią šalį su gyvenimo drauge Irena A. Kontrimas iškeliavo gruodžio 27 dieną.
Kelionė iš Vilniaus iki kito žemyno truko gana ilgai: pasiekę Helsinkį, turistai persėdo į kitą lėktuvą ir dar septynias valandas skrido iki Indijos.
Iš Lietuvos vyko dvylikos žmonių grupė. Antanas šypsojosi, kad tik penki iš jų, įskaitant gidą, buvo lietuviai, kiti – žemaičiai. Trijų kretingiškių, dviejų mažeikiškių bei dzūkės bendrakeleivės kalba žemaičiui buvo daug mielesnė nei vilniečių.
Viena iš aukštaičių dirba lietuvių kalbos mokytoja, taigi Antanas turėjo apie ką su ja pasiginčyti!
Įkyrūs pardavėjai ir šlovinamos karvės
Lėktuvui nusileidus Delyje, turistai patraukė į Šiaurės Indiją. Kelionė po šią šalies dalį žemaičiui buvo įsimintiniausia: minios žmonių, skurdas, gausybė kareivių, šunų… Visur vaikštinėja šventomis laikomos karvės, kurios rausiasi šiukšlynuose, stoviniuoja prie gatvėse ruošiamo maisto.
Viešose Indijos vietose moterų beveik nematyti: pasak stipriausios barzdos savininko, parduotuvėse, gatvėse – vien vyrai.
A. Kontrimui labai įsiminė važiavimas rikša – dviračiu vežimu, traukiamu žmogaus. Indijos gyventojai – smulkūs, o Antanas – drūtas žemaitis, į vežimą sėdęs kartu su drauge. Lietuvius vėžinantis indas vis braukė prakaitą iš nuovargio.
Žemaitis pasakojo, jog šioje šalyje turistai sulaukia daug dėmesio iš prekeivių. Kartais – pernelyg įkyraus. Pasak Antano, einant svarbiausia žiūrėti tiesiai, nesižvalgyti: jei su pardavėju bendrausi, jis savo prekę primygtinai siūlys pusvalandį. Beje, tarp pardavėjų vyrauja labai didelė konkurencija.
Oficialios Indijos kalbos – hindi ir anglų, tad su indais lietuviams pavyko susikalbėti angliškai. Savo mylimai šešiametei anūkei Radvilei senelis iš Indijos parvežė smuiką, už kurį prekeivis prašė 11 tūkst. rupijų (50–55 rupijos – 1 doleris). Derybų meną išmanantis Antanas lygosi tol, kol geros kokybės muzikos instrumentą nupirko už 100 dolerių.
Įspūdžiai iš filmo ir teatro
Indija – kontrastų šalis. Žemaitis sakė, kad šiaurinėje šalies dalyje vyravusį skurdą Pietų Indijoje pakeitė prabanga, švara.
Daug įspūdžių A. Kontrimui suteikė apsilankymas architektūros stebukle – Tadžmahale. Žinomiausia šio architektūros perlo vieta yra balto marmuro mauzoliejus. Šį pastatą mongolų imperatorius Šah Jahan pastatė savo žmonai Mumtaz.
Gidas lietuvius turistus nuvedė į kino teatrą. Ne žiūrėti filmo, o pamatyti… kaip jį žiūri indai. A. Kontrimo teigimu, indai filmo stebėti kulniuoja kaip į šventę, ten lieja begalines emocijas. Jei siužetas žiūrovo akiai nepriimtinas, indai rėkia, švilpia, trypia, burnoja. Jei rodoma maloni scena – ploja, džiaugiasi.
Lietuvių grupė apsilankė ir spektaklyje: jame aktoriai neskleidė jokio garso, scenoje nejudėjo – vaidino tik mimikomis.
A. Kontrimas – charizmatiška ir ryški asmenybė, kurios pro akis nepraleido ir Indijos žiniasklaida. Stipriausios barzdos savininko apsilankymą šalyje aprašė trys vietos laikraščiai!
Galynėjosi su bangomis
Turistai vieną dieną praleido prašmatniuose Indijos maharadžos namuose. Lietuviai įsikūrė prabangiai įrengtuose kambariuose, o pastato fojė A. Kontrimas sutiko penkiasdešimt devintąjį savo gimtadienį. Gidas sukaktuvininką apdovanojo didžiuliu tortu.
Sutikti Naujųjų metų lietuviai buvo nuvežti į kitą Indijos miestelį. Čia jiems pademonstruotas indiškų valgių ruošimo menas.
Degaičių seniūnas jau trečius iš eilės Naujuosius metus pasitinka svetur: Tailande, Tenerifėje, Indijoje. Žemaitis pastebėjo, jog indai, palyginti su anksčiau aplankytų šalių gyventojais, Naujuosius metus švenčia ramiai: išėję į balkoną, lietuviai išvydo vos vieną kitą fejerverką.
Keturias dienas lietuviai praleido Pietų Indijos paplūdimyje. Čia Antanui įsiminė trijų metrų aukštį siekiančios bangos, plaukikus svaidančios it pūkelius. Pašnekovas šypsojosi prisiminęs: lietuvių bendrakeleivių pora po maudynių grįžo kruvinomis rankomis ir kojomis, jų išklausęs užsispyręs žemaitis nuskubėjo įsitikinti bangų jėga savo kailiu. Ir ką gi – po sekundės kitos stipriausios barzdos savininkas buvo nublokštas į krantą! Antanas juokėsi, kad nuo nubrozdinimų jį apsaugojo „stora skūra“.
Išgąsdino eismas keliuose
A. Kontrimas dalijosi įspūdžiais apie eismą Indijos keliuose. Mažomis mašinomis, triračiais, kurie vadinami tuk tuk, bei kitomis transporto priemonėmis visi važiuoja kaip išmano. Eismas vyksta kaip Anglijoje: kairiąja kelio puse, nėra pėsčiųjų perėjų. Vairuotojai, anot Antano, lekia it akis išdegę, nors didelio greičio neišvysto.
Iš Pietų Indijos į oro uostą turistai buvo vežami autobusu, siekiant nepavėluoti į lėktuvą, teko skubėti. Žemaitis sakė, kad, kaip ir įprasta Indijoje, tą dieną eismas buvo labai intensyvus, jiems, skriejantiems didžiuliu autobusu, į šalis traukėsi kitos mašinos, autobuso šonuose bei iš priekio švilpė mažutės tuk tuk bei rikšos.
Nepaisant įspūdžių, kėlusių baimę, Antanas indų vairuotojus mini geru žodžiu: jie nesikeikia, nerodo įžeidžiamų gestų kaip lietuviai. Lenkdami kitą mašiną ar norėdami pirmenybės kelyje, indai naudoja garso signalą ar pakelia ranką – keliuose vyrauja tolerancija. Per visas kelionės dienas lietuviai regėjo tik vieną avariją.
Degaičių seniūnas yra apkeliavęs daug šalių: du kartus lankėsi Kinijoje, pabuvojo Amerikoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Turkijoje ir kt. Kur su drauge Irena kels sparnus ateinančią žiemą, keliautojas dar svarsto.
Loading ...
