Vardo nenusineš Anapus praeitis

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Žemaitijos kolegijos (ŽK) Telšių fakultete vyko konferencija-ekskursija „Žydų paveldas Telšiuose“, skirta ortodoksinės žydų mergaičių gimnazijos Javnė 95-mečiui paminėti. Organizatoriai – ŽK Telšių fakulteto Socialinių mokslų katedros dėstytojai bei Turizmo ir laisvalaikio vadybos studijų programos III kurso studentai. Konferencijoje pranešimus skaitė kitų aukštųjų mokyklų Telšiuose dėstytojai.
Menininkas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas pranešime „Žydų paveldo įamžinimas meno kūriniuose“ vaizdžiai ir įtaigiai supažindino konferencijos dalyvius su savo gausiais žydų paveldui išsaugoti ir puoselėti skirtais kūriniais, jų atsiradimo ištakomis. Būtina pažymėti, kad žydų tematikai yra skirtas ne vienas ir prof. Zitos Inčirauskienės bei jos studenčių tekstilės kūrinys.
Telšių kunigų seminarijos prefektas teol. lic. kan. Andriejus Sabaliauskas pranešime „Telšių sinagogos, jų dvasinės ir praktinės dimensijos“ konferencijos dalyviams, panaudodamas vaizdines priemones kaip Torą ar kvapius, iš Izraelio pargabentus aliejus, smilkalus, atskleidė ypatingą sinagogos vaidmenį žydų gyvenime, išsaugant tiek religinę, tiek tautinę žydų tapatybę ir savimonę, o ypač pastaruosius du tūkstančius metų, kai žydai ne tik kad neturėjo savo valstybės, bet 70 m., romėnams nuslopinus judėjų sukilimą, jie buvo išskaidyti po visą pasaulį ir tik 1948 m. galėjo atkurti savo valstybę – Izraelį.
Istorikas Vaclovas Vaičekauskas savo pranešime „Litvakai“, remdamasis tiek istoriniais, tiek etnografiniais šaltiniais, vaizdžiai pasakojo, kaip tarpusavyje sugyveno žydai ir žemaičiai, kaip žydai mokėjo lanksčiai prisitaikyti prie sąlygų, kad atsižvelgdami į žmones, jų galimybes ir poreikius, sugebėdavo ir žmonėms padėti, o ir patys nuskriausti nelikdavo. Pavyzdžiui, sėdi žemaitis žydo užeigoje ir dūsauja, kad atėjo laikas skolą mokėti, o pinigų neturintis. Žydas nuramino žmogelį, net alumi pavaišino, skolą sutiko atidėti, o kaip palūkanas žemaitis vieną kitą vežimą šieno arklių pašarui žydui atvežė. Ir abiem gerai. Buvo pažymėta, kad iš žydų turėtume pasimokyti tarpusavio pagalbos ir solidarumo.
Žemaitijos kolegijos studentas Gediminas Saldauskas pranešime apžvelgė Javnės gimnazijos veiklą 1920–1940 m., akcentuodamas aukštą gimnazijos mokymo lygį, jog visos pamokos vyko hebrajų kalba, o mokymo lygį kontroliavo ne tik LR VRM Švietimo departamentas, bet ir Ješivos rabinai.
Vilma Karalienė papasakojo apie Telšių žydų ligonines.
Kristina Vasiliauskaitė konferencijos dalyvius supažindino su žydų svarbiausių gyvenimo momentų, kaip šabo, pilnametystės, vestuvių, laidotuvių, tradicijomis. Pvz., laidotuvių rengimu užsiimdavo viena svarbiausių žydų bendruomenės institucijų – chevra kadiša. Laidotuvės vykdavo tą pačią mirties arba kitą dieną. Laidojama buvo labai kukliai, dažniausiai net be karsto. Į laidotuves nenešdavo nei gėlių, nei vainikų. Gedulą žymėdavo įkarpos rūbe, o ne juoda spalva.
Jurgita Bublauskienė, remdamasi Ješua Šochoto istorija, atskleidė, kaip rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, telšiškiai gelbėjo žydus, ypač vaikus, nacių okupacijos metais, ypač akcentuodama vysk. Vincento Borisevičiaus vaidmenį gelbėjant žydus.
Konferenciją moderavo ir žydų bendruomenės gyvenimą Telšiuose nuo XVII a. vidurio iki 1941 m. apžvelgė istorikė mgr. Janina Bucevičė.
Telšių apskrities archyvas pristatė jaudinančią mobilią parodą „Javnės gimnazija istoriniuose šaltiniuose“. Joje – ne tik gimnazijos dokumentai, bet ir buvusių gimnazisčių pavardės ir nuotraukos, iš kurių į mus žvelgė jauni, besišypsantys veidai.
Po konferencijos ŽK TLV III kurso studentai ir gidė J. Bucevičė visus pakvietė į ekskursiją „Žydų paveldas Telšiuose“, kurios metu buvo aplankyti išlikę sinagogų, Javnės gimnazijos, Ješivos pastatai, getas, žydų kapinės, kur po kojomis painiojosi lapai, vėjas ūžavo medžių viršūnėmis, o mintyse ir lūpose skambėjo mūsų poetės Elenos Borusevičiūtės-Šidlauskienės eilėraščio, skirto Javnės gimnazistėms atminti, žodžiai.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.