Šarūnas Jonkus: fotografija man teikia didžiulį džiaugsmą

Fotoaparatas rankose, šypsena ir optimizmu spinduliuojančios akys – taip per gyvenimą žengia telšiškis fotografas Šarūnas Jonkus. „Fotografija man teikia didžiulį džiaugsmą, todėl tą pačią emociją stengiuosi perduoti savo nuotraukų herojams ir visiems, besižavintiems mano darbais“, – teigia 26 metų vaikinas.
Monika KRIŠČIŪNAITĖ
Gyvenimas kupinas iššūkių
Pakalbėti su Šarūnu susitikome nedidelėje, bet jaukioje, neseniai įrengtoje jo fotografijos studijoje. Pasiūlęs natūralių žolelių arbatos, vaikinas nusišypso: „Visada ir visur esu už natūralumą. Gražiausi man natūralūs gamtos vaizdai, nesuvaidintos žmonių emocijos, tikri išgyvenimai.“
O iššūkius ir įvairiausius netikėtumus jis tikrai mėgsta. Gana spontaniškai buvo priimtas ir sprendimas didžiąją dalį savo gyvenimo skirti fotografijai, iš to užsidirbti pragyvenimui.
Nors fotografija Šarūną žavėjo nuo vaikystės, neretai jam tekdavo į rankas paimti tėčio kamerą ar senelių fotoaparatą, tačiau studijuoti šio meno, labiau gilintis į jį, baigęs mokyklą, vaikinas nepanoro.
Prieš 7-erius metus tuometinę „Džiugo“ vidurinę mokyklą baigęs telšiškis Vilniaus Gedimino technikos universitete nusprendė studijuoti mechanikos inžineriją.
Besimokydamas mechanikos mokslo subtilybių Š. Jonkus fotografijos nepamiršo. Nusipirko fotoaparatą, užsiregistravo į fotografijos kursus, laisvu nuo studijų metu neretai Šarūną buvo galima pamatyti su fotoaparatu rankose. Baigęs studijas, vaikinas įsidarbino Klaipėdos įmonėje dirbti proceso inžinieriumi, tačiau jo galvoje vis dažniau sukosi mintys apie fotografiją.
Po metų, praleistų Klaipėdoje, vieną dieną Šarūnas nusprendė viską mesti, sugrįžti į gimtuosius Telšius ir užsiimti tuo, kas mieliausia jo širdžiai – fotografavimu.
„Visiems, tarsi bandydamas save apgauti, anksčiau sakydavau, kad fotografavimas niekada nebus mano pagrindinis darbas. Mėgstu pokyčius, ieškojimus, todėl ir veikla, kuria dabar užsiimu, yra vienas iš mano eksperimentų, ieškant geriausios saviraiškos, labiausiai patinkančios veiklos. Galbūt kitiems atrodo keistas mano mėtymasis nuo vienos veiklos prie kitos, tačiau aš pats galiu pasakyti, kad dėl savo poelgių niekada nesigailiu. Netgi džiaugiuosi, kad nestudijavau fotografijos – galbūt ji man būtų atsibodusi per tuos 4 metus, o mechanikos studijos praplėtė akiratį, įgytas žinias pritaikau fotografijoje“, – pasakojo pašnekovas.
Didžiausias pasiekimas – šypsenos
Profesionaliąja fotografija Š. Jonkus užsiima daugiau kaip penkerius metus. Jis fotografuoja vestuves, krikštynas, rengia šeimynines bei asmenines fotosesijas, fotografuoja įvairiuose renginiuose ir šventėse. Vaikinas savo fotografijose teigia norintis parodyti tai, kas plika akimi galbūt ne visada pastebima, neįvertinama. Labiausiai telšiškiui patinka fotografuoti gamtoje, ypač natūralius žemės kampelius, nepaliestus žmogaus rankų.
„Stengiuosi fotografuoti pozityvius dalykus, nes negatyvo aplink ir taip daug. O nuotrauka man atrodo pavykusi tada, kai tu negali jos apibūdinti jokiais žodžiais. Fotografija turi sukelti sunkiai suvokiamą, neapsakomą, neapibūdinamą jausmą“, – įsitikinęs vaikinas.
Ir iš tiesų kiekviena Š. Jonkaus nuotrauka yra savita – kiekviena tarsi nori perduoti tam tikrą žinią ar informaciją. O kad ta naujiena daugeliui gerbėjų sukelia teigiamų emocijų, galima pastebėti pažvelgus į fotografo nuotraukų galeriją socialiniame tinklalapyje „Facebook“ – vaikino fotografijos sulaukia nemažai aplinkinių dėmesio, talentingam fotografui negailima liaupsių ir pagyrų. Toks įvertinimas kanonus ir standartus laužančiam menininkui yra pats mieliausias.
„Nedalyvauju konkursuose, nes tam turbūt dar neatėjo laikas. Yra galimybių daug kur publikuoti savo darbus, bet tikriausiai nėra per daugiausiai noro tai daryti. Studijų laikais esu laimėjęs keletą konkursų, neseniai viena mano nuotrauka buvo publikuojama Amerikos žurnale „Dark beauty magazine“. Džiaugiuosi visais savo pasiekimais, tačiau didžiausia padėka yra tada, kai nuotraukų herojai lieka patenkinti mano darbu ir už tai atsidėkoja šypsena“, – kalbėjo vaikinas.
Laimė visada šalia
Kalbant apie fotografiją, Šarūno akys tiesiog žiba, aplinkiniai dažnai menininką giria už tai, kad savo darbą jis atlieka su didžiuliu užsidegimu, meile. Vaikinas pripažįsta, kad iš tiesų taip ir yra, – fotografavimas jam – ne darbas, o malonumas, todėl tuo užsiimdamas nesijaučia pavargęs.
Fotografas, paklaustas, kaipgi rasti tokią veiklą, kuri kiekvieną akimirką teiktų džiaugsmą, tikino, kad svarbiausia – nebijoti ieškoti.
„Reikia drąsiai ieškoti naujovių, nebijoti nukrypti nuo standartų, nes tik taip gali rasti kažką įdomaus, kas tau patiktų. Žinoma, reikia nebijoti dirbti ir tokį darbą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nepatrauklus ir nemielas, nes kažkada galbūt jis taps labai patrauklus. Aš pats ieškojimuose gyvenu nuolatos – jeigu ir atrasčiau tai, ko ieškau, tai tada aš vėl kažko ieškočiau. Tobulumui ribų nėra, todėl noras ką nors pasiekti visada turi vesti į priekį. Kaip nesustabdysi upelio tėkmės, taip ir mano noro tobulėti“, – juokiasi vaikinas.
Jis laikosi nuomonės, kad apskritai gyvenime daug kas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Pavyzdžiui, kad ir darbas provincijoje: vieniems menininkams gali atrodyti labai neįdomus, neturintis prasmės, o štai Šarūnas, dirbdamas Telšiuose, teigia realizuojantis visus savo sumanymus, idėjas. Vaikinas šmaikštauja, kad Telšiuose dirbs tol, kol bus kažkam reikalingas. O jam pačiam būti gimtajame mieste malonu ir gera.
„Laimė visada yra šalia, nesvarbu, kur tu bebūtum, todėl kiekvienam, manančiam, kad gyvenimas jį skriaudžia, linkiu permąstyti tai, ką turi. Dažniausiai žmonės linkę neįvertinti savo laimės, jie mėgsta žvalgytis į svetimą daržą, stebėtis, kad ten auga gražesni pomidorai, nors nepasižiūri, kad patys turi ir agurkų, ir cukinijų. Kad suvoktum, jog esi laimingas, reikia daugiau laiko skirti sau, nuolat dirbti su savimi“, – savo optimizmo šaltinį apibūdino Š. Jonkus.