Ką slepia nesunaikinti KGB archyvai

Okupuotoje Lietuvoje 1954–1991 metais veikusi KGB (SSSR valstybės saugumo komitetas) mūsų žmonėms asocijuojasi su represijomis ir psichologine prievarta, kankinimais ir šantažu, užsakytomis žmogžudystėmis, masiniu agentų verbavimu ir slaptomis politinių kalinių kapinėmis. KGB arsenale – klasta ir kompromitacija, psichotropinių preparatų taikymas, priedanga teroristams ir žudikams, karinių ir pramoninių paslapčių vagystės. Net ir žinomi žmonės, mokslininkai, akademikai neatsispyrė KGB pagundoms.

Aldona VAREIKIENĖ „Banga“

Rengė ketvirtį amžiaus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Arvydas Anušauskas Gargžduose pristatė savo naują knygą „KGB. Visiškai slaptai“. Autorius dar kartą apžvelgia vienos iš labiausiai įslaptintų ir kartu žinomiausių pasaulyje tarnybų veiklą Lietuvoje iki nepriklausomybės paskelbimo.

– KGB metodų analizė, Baltijos šalyse likę nesunaikinti archyvai, į Vakarus pabėgusių buvusių KGB karininkų knygos, politinių kalinių prisiminimai ir išlikusios bylos leidžia mums iš naujo pažvelgti į šios slaptosios tarnybos vidų, – kalbėjo A. Anušauskas.

Knyga parašyta per gana trumpą laiką – 2014-ųjų gruodį ir 2015-ųjų sausį ir vasarį. Pirmieji skaitytojai ją išvydo Vilniaus knygų mugėje. Nesistebėkime – autorius šiai knygai dokumentus, nuotraukas ir žodinius tekstus rinko 25 metus, tyrinėjo duomenis Lenkijos, Vokietijos, Rusijos archyvuose. Apklausė liudininkus, kalbėjosi su daugeliu personažų – KGB darbuotojais, agentais ir jų patikimais asmenimis. Kai kurie faktai skelbti ankstesnėse knygose.

Autorius pastebi, jog kiekvienu atveju iškyla slaptumo grifais pridengtų KGB dokumentų (taip pat ir kalbintų buvusių šios tarnybos darbuotojų) patikimumas, nes KGB į savo archyvų panaudojimą dažniausiai žiūrėjo kaip į galimybę vykdyti ideologinį visuomenės apdorojimą arba tendencingą žmonių nuomonės formavimą.

Atviros diversijos, sekimai ir šantažas

Po karo KGB, siekdama nutraukti tautiečių paramą Lietuvos partizanams, infiltruodavo agentus smogikus į jų gretas. Persirengę partizanų uniformomis jie darė įvairius nusikaltimus, vykdė provokacijas ir išdavystes, tokiu būdu laisvės kovotojus diskredituodami visuomenės akyse.

Buvęs Telšių KGB skyriaus viršininkas Vytautas Masalskas prieš metus interviu knygos autoriui pasakojo, kaip jam dirbant Vilkaviškyje, vėliau Telšiuose buvo sekamas vienas iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų kun. S. Tamkevičius ir vienuolė N. Sadūnaitė, atskleidė, kaip verbuojami agentai ir patikėtiniai (už tai mokant po 30 Rub), kam naudoti operatyvinei veiklai skirti didžiuliai pinigai. KGB artimai bendravo su LKP rajonų komitetais ir vykdomaisiais komitetais. Patikėtiniais galėjo būti visi partinių organizacijų sekretoriai, vietos ideologinio fronto darbuotojai. KGB agentai kaupė, sistemino informaciją apie vadinamąją „negatyviąją aplinką“ – tremtinius, politinius kalinius, jų artimuosius. Paskatinimas už tai – premijos, paskyros automobiliams, butai.

Autorius knygoje pateikia įrodymų apie KGB pastangas skaldyti išeiviją, pavyzdžiui, pasinaudojant minkštąja „Santaros-Šviesos“ grandimi. Įvairiausių bandymų imtasi nustatyti pabėgusių į Vakarus asmenų buvimo vietą, jų ryšius. Knygoje užsimenama apie mėginimą verbuoti kai kuriuos žurnalistus Lietuvoje.

Grupės ypatingas atvejis

Kilus Sąjūdžiui 1989 metais rajonuose sudarytos arba papildytos KGB operatyvinės ir kovinės grupės ypatingam atvejui, didinami etatai (vienam rezidentui priskirta po 10 agentų). Kas dešimtas grupės narys buvo iš vadinamųjų „liaudies gynėjų“ – labiausiai patikrintų asmenų. Kartu ruošiami planai, kaip bėgti iš Lietuvos, kai bus paskelbta šalies nepriklausomybė.

– Tuo metu, kai priešais KGB pastatą Vilniuje buvo griaunamas paminklas Leninui, šios tarnybos karininkai ir jų bendradarbiai karštligiškai ieškojo savo vietos naujomis sąlygomis. Prie jų galimybių prisitaikyti prie pokyčių, įsitvirtinti pelningose verslo struktūrose prisidėjo pinigai, kuriuos į Lietuvą 1990–1991 metais nekontroliuojamai gabeno jų kolegos iš Maskvos ir Minsko, ir tai galėjo tapti svariu pradiniu verslo kapitalu, – sakė A. Anušauskas.

Ilgą laiką Sovietų Sąjunga KGB tarnavusiems asmenims mokėjo pensijas, kurios, svečio žodžiais, gerokai pranoko Lietuvos pareigūnų algas. Mainais už tai vėliau teikiami anoniminiai komentarai žiniasklaidai apie VSD neprofesionalumą ir tariamai užverbuotus dešiniuosius politikus. Galiausiai su kai kuriais iš jų Maskvos FSB atkūrė ryšius. Pirmiausia su tais, kurie nebuvo Lietuvoje demaskuoti ir liko slaptais bendradarbiais. Net ir nelabai įdėmus skaitytojas A. Anušausko naujoje knygoje patirs, kokių rūšių būta kėgėbistų, ką jie veikė Černobilyje prieš katastrofą ir po jos, kaip tarp sekamųjų atsidūrė 8 000 sprogimo likvidatorių iš Lietuvos. O jų sekamas radioaktyvus debesis judėjo virš nelaimės neįtariančių Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos gyventojų…

Sulaukė nemažai grasinimų

KGB galybė Lietuvoje Sąjūdžio pakilimo metais sumenko. Tai rodo skaičiai: 1988 m. KGB buvo užverbavusi 594 žmones, 1989 m. – 358, 1990 m. – 117, 1991 m. – 33. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisija 1992 metais turėjo apie 160 prisipažinusiųjų. Antrą kartą buvę slapti KGB bendradarbiai pakviesti prisipažinti 1999 m. lapkričio 23 dieną pagal Liustracijos įstatymą. Prisipažinti atėjo beveik 1 600 asmenų.

Kaip sakė A. Anušauskas, duomenys gali būti išslaptinti, jeigu šie asmenys yra padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais. Taip pat, kai asmuo eina respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, savivaldybės nario arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog kandidatuoti yra bandę vienas ar du prisipažinę asmenys.

Vis dar nerimaujama dėl to, kokią įtaką buvę KGB darbuotojai šiandien daro Lietuvos politiniams ir ūkiniams procesams, piliečių nuostatoms. Ar gali būti, kad jie toliau dirba mūsų šaliai priešiškos valstybės žvalgybai, verbuoja naujus agentus. Šis klausimas ypač aktualus dabar, kai vyksta Rusijos pradėtas hibridinis karas su Vakarais. Dalį atsakymų į panašius klausimus skaitytojai ras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavaduotojo A. Anušausko naujoje knygoje „KGB. Visiškai slaptai“.

Donatos LIUTIKAITĖS nuotr.

Baigiantis susitikimui į gargždiškio V. Voronecko pastebėjimą, jog autorius savo knygose samprotavimus ir faktus argumentuoja taktiškai, neužgaudamas ir nekaltindamas, A. Anušauskas atsakė, jog yra sulaukęs nemažai grasinimų. Ir pridūrė: „Sakau jiems – paduokite į teismą. Dar nė vienas nesikreipė.“