Pranciškui Kazlauskui atminti

Tarpukario Telšių pašto tarnautojui Pranciškui Kazlauskui (1900–1951) atminti miesto senųjų kapinių kalno viršuje pastatytas ir pašventintas paminklas. Kapinėse atsirado dar vienas miesto istorijos ir kultūros atminimo ženklas. Paminklo kompozicija – pilko žemaitiško akmens kryžmė, apvainikuota kalto metalo ąžuolo lapų pyne, atspindi pašto ir telegrafo vietą tarpukario Lietuvoje.
Birželio 6 dieną Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytėlėje į šv. Mišių pamaldas rinkosi paminklo statytojas anūkas Remigijus Kazlauskas, architektas, Telšiuose gimęs, pakrikštytas ir kurį laiką gyvenęs, jo mama, paminklo idėjos sumanytojas skulptorius Zenonas Steponavičius, telšiškiai, bendravę, pažinoję Kazlauskų šeimas bei daugelį metų prižiūrėję kapavietę, tarpukario Telšių pašto tarnautojos Onos Pukinskienės-Raulinaitienės dukra Irena Šileikienė. Šv. Mišias laikęs kun. klebonas Juozas Šiurys pažymėjo, kad mirusieji mus moko, priverčia stabtelėti šiuo skubančiųjų ir laiko stokojančiųjų laikmečiu.
Pašventinus paminklą, pasidalinta atminty išlikusiais prisiminimais, perskaitytos seneliui skirtos eilės, nusileista nuo kalno prie gimtosios Kazlauskų sodybos, apie 1965 m. nukeldintos dėl planuojamų statybų. Išlikęs šulinys, keletas medžių bei vaiskrūmių gaivino jaunystės dienų prisiminimus.
Telšių pašto istorija siekia 1798 metus. Tuo metu veikė Telšių–Palangos pašto traktas su tarpinėmis stotimis. Tarpukario pašto įstaigoms vadovavo 1918 m. lapkričio 16 d. įkurta Pašto valdyba. Manoma, kad iš pradžių Telšių paštas buvo įsikūręs mediniame name netoli ežero. Žinomi keletas pašto viršininkų. Ilgiausiai Telšių pašto viršininku išbuvo telšiškis caro armijos telegrafistas Vaclovas Drąsutavičius. Apie 1930-uosius metus darytoje nuotraukoje tarp eilės pašto tarnautojų atpažįstame viršininką Vaclovą Drąsutavičių, už jo – Pranciškų Kazlauską su dviem medaliais ant krūtinės. Artimųjų žiniomis, P. Kazlauskas kurį laiką dirbo pašto viršininku. Deja, Telšių muziejus nelabai turi medžiagos šios miesto įstaigos istorijai pažinti. O ją panagrinėti tikrai būtų verta.
Pilkas akmuo
Pilkas kapo akmuo.
Ramumas tavo dienų.
Paūgėjęs klevo liemuo,
Sargybinio tavo namų.
Pilkas kapo akmuo.
Pilkumas tavo akių.
Šiluma mano delnuos,
Vėsa klasikinių raidžių.
Pilkas kapo akmuo.
Kaltė mano dienų.
Granitas manęs nepaguos,
Tas pilkumas – galbūt.
Pilkas kapo akmuo.
Artumas mūsų dienų.
Lieka su tavim akmuo,
Aš tyliai dabar išeinu…
Irena ŠILEIKIENĖ