Per naktį saloje išbuvusiam žvejui prireikė gelbėtojų pagalbos

Balandžio 27 dieną 11val. 25 min. Plungės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta, kad Paukštakių seniūnijos Paežerės kaime iš Sruojos upės neišlipa 66 metų žvejys A. B. Prie mašinos prikabinę valtį ugniagesiai išskubėjo padėti nelaimėliui.
Lina LIŪNIENĖ
Paaiškėjo, kad telšiškis A. B., vežinas gumine valtimi, žvejoti prie Sruojos atvyko dar sekmadienio rytą. Žveją prie upės automobiliu atvežė draugas, tačiau kartu nepasiliko. Plaukiant valtis už kažko užkliuvo ir buvo pradurta. Kiaura plaukimo priemone žmogelis šiaip ne taip pasiekė upėje esančią salą. Išlipęs žvejas bandė pūsti valtį, bet jo pastangos buvo nesėkmingos.
Sruojos salelėje telšiškis išbuvo visą naktį, kitą dieną jis vėl mėgino sutvarkyti ir pripūsti valtį, bet nepavyko. Tada jau nutarė kviestis pagalbą.
Į Paežerės kaimą nuvykę ugniagesiai sunkiai pasiekė vietą, kurioje buvo nelaimėlis. Aplinkui – pelkynai, krūmynai. Vieta, prie kurios ne tik automobiliu neprivažiuosi (gelbėtojams pėstute teko klampoti kelis šimtus metrų), bet ir pėsčias sunkiai prieisi. Pagaliau pasiekę upę, o valtimi – salą, gaisrininkai pargabeno A. B. į krantą, o paskui dar ir į namus parvežė.
„Žmogus nebuvo nei nusilpęs, nei sušalęs, bet neįgalus, be kojos, tad savo jėgomis kranto tikrai nebūtų pasiekęs“, – pasakojo Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus. Jo teigimu, telšiškis buvo nuplaukęs į tokią vietą, kur upės plotis – kokie 8 metrai, o ir pakrantė šlapia, klampi, neišbrendama. Viena laimė, kad žmogus mobilųjį telefoną turėjo.
O kodėl telšiškis pagalbos nekvietė tą patį vakarą? Ar nesikreipė į artimuosius, ar šie nepradėjo jo ieškoti? Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko tvirtinimu, žmogus vis tikėjosi sutvarkyti valtį, todėl ir neskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. O artimųjų, kurie būtų jo pasigedę, A. B. neturi. „Taigi, jei ne telefonas, nežinia, kuo ši žvejyba vyriškiui būtų pasibaigusi. Juolab kad aplinkui – nė gyvos dvasios“, – sakė M. Pronckus.